Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atstovo advokato A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. e2YT-3477-1065/2020 pagal pareiškėjų R. K. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

4. Apeliacijos dalyką sudaro atsisakymo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo padavimo termino

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui A. Š. į advokato LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo išsiųsta 2020 m. spalio 14 d., todėl laikytina, kad minėta nutartis pareiškėjo atstovui įteikta 2020 m. spalio 15 d. Pareiškėjui R. K. nutartis įteikta tinkamai 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apygardos teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. spalio 26 d. gautas pareiškėjo atstovo advokato A. Š. atskirasis skundas, 2020 m. spalio 26 d. pasirašytas elektroniniu advokato parašu. Šiaulių apygardos teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. K. atstovo advokato atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 13 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą.

6. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

7. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka.

8. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

9. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

10. Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

11. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Aprašo 23 punktą, jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Nurodytos CPK bei Aprašo nuostatos reiškia, kad tuo atveju, jeigu šaliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras šalies prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai šaliai ir teismas tokį prašymą tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) būtų operatyvesnis. Advokatas yra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra. Jeigu jo paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį (advokatą), kad šis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą per teismo nustatytą terminą. Šiam terminui suėjus procesiniai dokumentai išsiunčiami į proceso dalyvio (advokato) LITEKO VEP posistemio paskyrą ir jie laikomi tinkamai įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1413-381/2019). Minėtoje nutartyje iš esmės pažymėta, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjui popierinis nutarties variantas iš tiesų buvo įteiktas vėliau, terminas atskirajam skundui paduoti šiuo atveju vis tiek turi būti skaičiuojamas nuo pirmojo nutarties įteikimo.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėją R. K. šioje byloje atstovauja advokatas A. Š., kuris pareiškėjui yra paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimu. Byloje nėra ginčo, kad šio advokato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Kaip minėta, advokatams procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, kokia forma buvo pateiktas ginčą inicijuojantis dokumentas. Pareiškėjas prašymo, kad visi dokumentai būtų siunčiami būtent jam, o ne jo atstovui, nėra pateikęs. Pareiškėjo atstovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo būti susipažinęs su įstatyme imperatyviai nurodytu teismo dokumentų advokatui įteikimo būdu.

14. 2020 m. spalio 13 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui A. Š. elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP buvo išsiųsta 2020 m. spalio 14 d, taigi laikytina, kad ši nutartis advokatui, kartu ir pačiam pareiškėjui, buvo tinkamai įteikta 2020 m. spalio 15 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nuo šios datos prasideda termino atskirajam skundui paduoti dėl 2020 m. spalio 13 d. nutarties skaičiavimo pradžia. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjui R. K. popierinis 2020 m. spalio 13 d. nutarties variantas buvo įteiktas 2020 m. spalio 16 d., terminas atskirajam skundui paduoti šiuo atveju vis tiek turi būti skaičiuojamas nuo pirmojo nutarties įteikimo, t. y. 2020 m. spalio 15 d. Taigi pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą padavęs 2020 m. spalio 26 d., kai šio skundo padavimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 23 d., akivaizdžiai praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, ką pagrįstai konstatavo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas ar jo atstovas atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti neprašė. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti teismo iniciatyva.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, CPK nuostatas, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atstovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atstovo paduotą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir jo atstovui.