- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- 1-3397-336/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18122-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
L. P., (duomenys neskelbtini), neteistas, 2020 m. gegužės 12 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2021-06-05 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. P. ),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. P., 2021 m. birželio 5 d., apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su D. P. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam D. P., po ko nukentėjęs abejomis rankomis dengėsi galvą, jis (L. P.) toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, abejų rankų kumščiais sudavė D. P. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus lygsvarą ir atsisėdus ant bordiūro, jis (L. P.) sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido-galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiam odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairiame skruoste, kairės plaštakos nykščio sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 5 d. buvo blaivus. Nakties metu, apie 1 val., važiavo automobiliu su keliais draugais ir pamatė asmenį, einantį kelio viduriu. Važiavo atidarytais automobilio langais, išgirdo necenzūrinį žodį, kuris buvo pasakytas jiems. Nurodė, kad tuomet jis sustojo ir išlipo iš mašinos, norėjo prieiti ir pasišnekėti. Nukentėjęs pirmas jam norėjo suduoti smūgį, tačiau jis to smūgio išvengė ir jo gynyba buvo perėjusi į puolimą. Tuomet jis nukentėjusiam sudavė, todėl gaunasi, kad jis pirmas nukentėjusiam sudavė. Nurodė, kad nukentėjęs buvo neblaivus, todėl po pirmo smūgio jis ir prisėdo ant bordiūro. Kai nukentėjęs prisėdo ant bordiūro, jis jam dar kelis smūgius sudavė ir viskas. Po ko atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Taip pasielgė, nes pasijautė labai įžeistas ir nesusitvardė. Nurodė, kad savo jausmus sugeba valdyti, gali atsispirti įžeidimams. Įvykio metu nukentėjęs pasakė „čiulpk b...“, tik dėl to jis ir sustojo o, kad nukentėjęs ėjo kelio viduriu, jis nelabai į tai kreipė dėmesį. Nurodė, kad jis girdėjo kaip nukentėjęs taip pasakė, t. y. pavartojo necenzūrinius žodžius, nes važiavo lėtai, langai buvo atidaryti. Nurodė, kad nukentėjęs ne jam konkrečiai tuos žodžius pasakė, bet girdėjo tuos žodžius, dėl to ir išlipo pasišnekėti. Nurodė, kad jis pripažįsta visus kaltinime inkriminuotus jam veiksmus. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po to sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį. Nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus pusiausvyrą ir atsisėdus ant bordiūro, kiek jam smūgių sudavė tiksliai negali pasakyti, smūgių neskaičiavo. Pripažįsta, kad sudavė kelis smūgius nukentėjusiam sėdinčiam ant bordiūro, bet daugiau kaip dešimt smūgių, tikrai nebuvo. Galėjo būti suduota apie 10 smūgių. Nurodė, kad jis labai gailisi dėl šios padarytos veikos ir prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Išvadas tikrai padarys, pasimokė iš savo elgesio. Nurodė, kad turi mėgstamą darbą, apie kurį svajojo nuo vaikystės. Tad jeigu jis bus nuteistas, praras viską dėl ko taip stengėsi. Nurodė, kad jo dabartinis darbas, jam labai svarbus ir dėl kurio daugiau nebepadarys jokios nusikalstamos veikos, labai gailisi, kad nuvylė save ir savo šeimos narius. Nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Darbas labai patinka, nenori jo prarasti. Nurodė, kad jis gyvena su drauge, vaikų kol kas neturi. Jo tėvai išsiskyrę, sukūrę kitas šeimas. Nurodė, kad su nukentėjusiu buvo susitikę, žalą jam apmokėjo, susitaikė. Nurodė, kad sutinka su nukentėjusiojo duotais parodymais, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodė, kad iki tarnybos kariuomenėje lankė bokso treniruotes, dabar dirba, todėl nebelanko. Kol lankė bokso treniruotes, jokių nusikaltimų, ar panašios veikos nebuvo. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, narkotikų nevartoja. Nurodė, kad galbūt pradės vėl lankyti bokso treniruotes, kad ilgiau pabūti su laiduotoju. Su treneriu jo santykiai labai geri, bet kada gali pas jį užeiti, pasišnekėti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjęs D. P. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, nes augo tame pačiame mieste. Nurodė, kad š. m. birželio 4 d. vakare su draugu P. D. buvo kavinėje-bare, kur gėrė alkoholį, po to naktį, apie 01 val., ėjo kartu pas jį namo. Buvo pakankamai daug išgėrę, todėl apėjo ratą ir jau ėjo link namų. Nurodė, kad jis pats ėjo kelio viduriu, buvo naktis, nei vieno automobilio, nei vieno žmogaus per 30 min. pasivaikščiojimą nesutiko. Eidamas kelio viduriu pamatė automobilį, pasitraukė į dešinę kelio pusę ir, gali pasakyti nuoširdžiai, nesuprato kas įvyko. Ėjo dviese su draugu ir jis nepamena, nes buvo pakankamai išgėręs, nemano, kad galėjo pasakyti tokius žodžius, kuriuos nurodo kaltinamasis, nes jis tuo metu net nežinojo kas tuo automobiliu važiuoja. Po to tik pamena, kad sėdėjo ant kelio bordiūro ir žiūrėjo kaltinamajam į veidą. Nurodė, kad konkrečiai šiam asmeniui, t. y. kaltinamajam, tikrai nieko nebuvo pasakyta. Kaip galima pasakyti tokius žodžius konkrečiam asmeniui, kai tu net nežinai kas tuo automobiliu važiuoja. Nurodė, kad tokius žodžius pasakyti, kaip nurodo kaltinamasis, jis negalėjo, nes nėra toks žmogus. Nurodė, kad nors su draugu buvo pakankamai išgėrę, todėl nėra įsitikinę, ar galėjo būti pasakyti tokie necenzūriniai žodžiai, ar negalėjo. O jeigu ir buvo pasakyti, tai buvo pasakyti ne tokiame kontekste, kad turėtų taip atsitikti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad jis nieko nesakė kaltinamajam, kaltinamasis priėjo ir net nežino dėl ko įvyko tos muštynės. Nurodė, kad jis nebandė kaltinamajam suduoti. Nurodė, kad eidamas kelio viduriu ir pamatęs automobilį, pasitraukė į dešinę kelio pusę, todėl automobilis galėjo laisvai pravažiuoti. Kai automobilis sustojo, jis pats buvo už automobilio, ėjo link savo draugo. Pradžioje iš automobilio išlipo vienas kaltinamasis, o po to iš mašinos išlipo ir kiti vaikinai. Kiti vaikinai nieko nedarė. Nurodė, kad jis kaltinamajam nesudavė. Kaltinamasis priėjęs prie jo, nieko nesakęs, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko jis abejomis rankomis dengėsi galvą, veidą. Jis pats nesigynė nuo kaltinamojo, nes nesuprato, kas vyksta. Kai dengėsi galvą, veidą, jam kaltinamasis sudavė smūgius į veido-galvos sritį. Po to atsimena, kad sėdėjo ant žemės ir dengėsi veidą ir viskas. Nurodė, kad dvi savaites negalėjo tiesiai žiūrėti, nes buvo labai stipriai sutinęs veidas. Buvo kairės plaštakos nykščio sumušimas, tačiau jis greičiau praėjo, nei veido sutinimas. Nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, atlygino visiškai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tiek kiek prašė atlyginti. Nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamajam jokių pretenzijų nebeturi. Mano, kad kaltinamasis vertas teismo pasitikėjimo, mano, kad jis gali pasikeisti ir tokie įvykiai ateityje nebepasikartos. Žino, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), salėje sėdi jo treneris.
Iš byloje esančio liudytojo P. D. apklausos protokolo (1 t., b. l. 105-110) matyti, kad 2021 m. birželio 4 d. vakare susitiko su draugu D. P., nuėjo į restoraną (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 23.30 val. jie išėjo iš restorano ir nuėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį dviese su D. lauko pavėsinėje toliau vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o apie 1 val. nakties, jau birželio 5 d. sugalvojo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini), kad prasiblaivyti. Pasivaikščiojo prie tvenkinių, parūkė ir apie 1 val. 50 min. sugalvojo skirstytis ir eiti link namų. Ėjo (duomenys neskelbtini). Netoli laiptukų vedančių link žydų kapų, D. ėjo kelio važiuojamąja dalimi, o jis – kairės pusės šaligatviu. Pamatė link jų nuo Vasario 16-osios gatvės atvažiuojantį automobilį BMW, D. nuo kelio pasitraukė ant šaligatvio. Iš automobilio išlipo trys vaikinai, priėjo prie jų, vienas iš tų vaikinų nieko nesakęs sudavė daugybinius smūgius kumščiais jo draugui D. P. į galvos sritį. D. rankomis dengėsi galvą. D. bendrai galėjo būti suduota ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais į galvos sritį. Viskas truko labai trumpai. Išgirdo kad kažkuris iš tų vaikinų jo draugą D. mušusiam vaikinui pasakė: „P., važiuojam“. Tada visi trys vaikinai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. D. P. sakė, kad jį be jokios priežasties sumušė jo pažįstamas vaikinas L. P., kurį jis atpažino. D. galvos srityje buvo hematomos, patinimai, paakiuose hematomos, patinimai, taip pat to įvykio metu nuo jo draugo rankos dingo jo išmanusis laikrodis. Jie atėjo iki jo namų, jis jam ledukais šaldė sumušimo vietas, o po valandos palydėjo jį iki namų. Šio įvykio metu jis nenukentėjo, jis stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo jų. Stovėjo nusisukęs nuo tų vaikinų, nuo draugo, stengėsi nežiūrėti į jų pusę, kad nesumuštų ir jo. Vaikinai, jo manymu, buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai sprendžia iš jų elgesio, veiksmų. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad galbūt ne visai smulkiai atsimena įvykio aplinkybes.
Iš byloje esančio liudytojo K. S. apklausos protokolo (1 t., b. l. 111-116) matyti, kad L. P. yra jo geras draugas. 2021 m. birželio 5 d. naktį jis buvo su savo draugais: L. P., M. Z. ir D. V.. Jie apie 1.30 val. grįžo iš (duomenys neskelbtini), automobilį BMW vairavo blaivus L. P., o jis su M. ir D. buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, nes buvo (duomenys neskelbtini), bare. L. P. vairavo automobilį, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o M. ir D. sėdėjo gale. Įvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet dar nenorėjo namo, todėl nusprendė važiuoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) prie vėliavos. L. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir važiuojant keliu pamatė, kad vidury važiuojamosios kelio dalies eina vaikinas. L., kiek pamena, pasignalino, kad vaikinas pasitrauktų, tačiau šis nesitraukė, ir pradėjo šūkauti: „čiulpkit“, jis keiksnojosi, jie girdėjo nes automobilio langai buvo atidaryti. Kitas vaikinas ėjo šaligatviu, kaip suprato, pirmojo draugas. L. P. sustojo ir išlipinėjo iš automobilio, o tas vaikinas, ėjęs kelio viduriu, apėjo L. automobilį. T. L. priėjo prie to ant kelio stovinčio vaikino, jie kalbėjosi stovėdami už automobilio, o jis sėdėjo automobilyje. Kas vyko tarp vaikinų jis nematė, nes automobilis buvo priekiu link aikštelės esančios prie vėliavos. Draugai taip pat sėdėjo automobilyje. Pamatė, kad L. P. su tuo vaikinu vartosi, grumiasi, mojuojasi rankomis šalia šaligatvio. Tai pamatęs, išlipo dalinai iš automobilio ir sušuko L.: „važiuojam, L.“. L. netrukus atėjo į automobilį ir jie išvažiavo namo. L. P., grįžęs į automobilį, pasakė, kad bandė gražiai kalbėtis su vaikinu, kodėl jis čia taip keiksnojasi, vadinasi įvairiais žodžiais, sakė, kad tas vaikinas L. bandė suduoti smūgį, bet L. smūgio išvengė; sakė, kad abu pargriuvo ir, kad grumiantis L. sudavė tam vaikinui smūgius. Taip pat minėjo, kad jis pažįsta tą vaikiną su kuriuo grumėsi, jis sakė, kad jo vardas D. , kad lygtais jie anksčiau kažkada kartu lankė futbolą. Asmeniškai jis to vaikino ir jo draugo nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Nei jis, nei jo abu draugai, kurie sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, t. y. M. ir D., nekonfliktavo, nesimušė ir jo to vaikino buvo priėjęs tik L. Kai jis juos pamatė pargriuvusius ir besigrumiančius šalia automobilio, tada sušuko L., kad važiuotų iš čia. Pamena, kad tas vaikinas, su kuriuo grūmėsi L., buvo su korekciniais akiniais ir kepure. Jo manymu, sprendžiant iš judesių, elgesio, veiksmų, tai abu vaikinai, tiek tas, kuris stovėjo ant kelio vidurio ir tiek jo draugas, buvo apsvaigę nuo alkoholio (1 t., b. l. 113-116).
Iš byloje esančio liudytojo D. V. apklausos protokolo (1 t., b. l. 117-122) matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. naktį, maždaug apie 1-2 val. nakties jis su draugais: L. P., K. S., M. Z. iš (duomenys neskelbtini) L. automobiliu BMW atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis turėjo likti nakvoti pas draugą M. Automobilį vairavo kiek pamena L. P.. Įvykio metu jis ir jo draugas M. buvo neblaivūs. Jie su M. sėdėjo galinėje sėdynėje. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), L. kažkodėl važiavo link vėliavos, (duomenys neskelbtini) (ten yra aikštelė), gal sustoti parūkyti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, kad vidury važiuojamosios kelio dalies svirduliuodamas eina vaikinas, o šaligatviu ėjo kitas vaikinas. L. pasignalino, kad važiuojamąja kelio dalimi einantis vaikinas pasitrauktų nuo kelio. Vaikinas pasitraukė šiek tiek į šoną, tada L. atsidarė langą ir pasakė tam vaikinui, kad jis eitų ant šaligatvio. Kiek pamena tas vaikinas L. pasakė: „eik nach..“, ir pradėjo mojuotis rankomis. T. L. išlipo iš automobilio, o jie visi (jis, M. ir K.) liko sėdėti automobilyje. Matė, kad tas vaikinas pradėjo rankomis mosikuotis priešais L., vaikinas rankos kumščiu užsimojo į L., kaip suprato norėdamas suduoti smūgį L., bet L. smūgio išvengė ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį tam vaikinui į galvą. Vaikinas nuo smūgio nenukrito, pradėjo Luko atsiprašinėti ir atsisėdo ant šaligatvio bortelio. To vaikino draugas stovėjo toliau. Matėsi, kad abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. K. išlipo iš automobilio ir pasakė L., kad važiuojam. L. P. su K. grįžo į automobilį ir jie išvažiavo .
Iš byloje esančio liudytojo M. Z. apklausos protokolo (1t., b. l. 123-128) matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. naktį, apie 1-2 val., jis su draugais L. P., D. V. ir K. S. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį BMW vairavo jo draugas L. P., K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis su D. – galinėje. Jis ir D. buvo šiek tiek išgėrę alaus. Važiavo (duomenys neskelbtini), link aikštelės, kur yra vėliava. Jo pusės langas šiek tiek buvo pravertas. Važiuojant pamatė viduryje važiuojamosios kelio dalies einantį ir svirduliuojantį vyrą. L. pasignalino, kad jis nuo kelio pasitrauktų, jis nesitraukė. Šaligatviu šalia to vyro ėjo ir jo draugas. L. sustojo, nes negalėjo pravažiuoti ir per atidarytą automobilio langą pasakė tam vyrui: „traukis nuo kelio“. Vyras stovėjęs ant kelio pradėjo keikti, jis girdėjo, kad jis sakė: „pašol nach...“. Tuomet L. vienas išlipo iš automobilio ir priėjo prie to vyro, kuris tuo metu stovėjo priekyje automobilio. Matė, kad pirmas kumščiu į L. užsimojo tas ant kelio stovintis vyras. L. smūgio išvengė ir tada matė, kad L. ir tas vyras abu grūmėsi susikabinę rankomis ir veiksmas nuo kelio persikėlė gale automobilio (dešinėje pusėje). Matė, kad L. ir tas vyras nuvirto ant žemės. Jis nematė, kad L. P. tam vyrui suduotų smūgius. Buvo tamsus paros metas ir viskas vyko staiga. Karolis atsidarė automobilio dureles ir L. pasakė: „važiuojam“, tada L. atėjo į automobilį ir jie išvažiavo, palikę tuos du vyrus įvykio vietoje. Kai L. grįžo į automobilį, pasakė, kad tas vyras, kuris ėjo kelio viduriu, yra jonavietis vardu D.. Asmeniškai jis irgi iš matymo žino tą vyrą vardu D. .
Iš byloje esančio 2021 m. birželio 5 d. D. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 02-03 val. nakties, (duomenys neskelbtini), jį sumušė L. P., suduodamas smūgius kumščiais į galvos bei veido sritį. Juto fizinį skausmą, liko mėlynės. Į medikus kreipėsi kitą rytą. Prašo įvykio kaltininką nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 1-2).
Iš byloje esančio 2021 m. birželio 5 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 5 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu J. G., r. š. „K3001“. 09.50 val. Kauno apskr. VPK budėtojas pranešė apie tai, kad gautas pranešimas iš Jonavos ligoninės priėmimo, kad atvyko sužalotas D. P., kuris paaiškino, kad sumušė pažįstamas. Atvykus į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, rado sumuštą vaikiną D. P., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,57 prom. girtumas. Vaikinas paaiškino, jog nakties metu ėjo su draugu Joninių slėnyje, kai prie jų privažiavo 5 klasės automobilis BMW, iš kurio išlipęs jam žinomas L. P., jį sumušė. Buvo matyti mėlynės bei sutinimai veido srityje. D. P. nurodė, jog bus vežamas į Kauno klinikas ištyrimui dėl galvos traumos, kadangi šis buvo praradęs sąmonę, po to atvyks rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 5-6).
Iš byloje esančios 2021 m. birželio 8 d. PRĮR pažymos matyti, kad : gautas pranešimas iš Jonavos ligoninės, kad atvyko sužalotas D. P. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį sumušė pažįstamas (veido ir galvos sumušimai), (1 t., b. l. 7-9).
Iš byloje esančio 2021 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, išasfaltuotas kelias, (duomenys neskelbtini). Važiuojamoji dalis asfaltuota, iš abiejų pusių – šaligatviai (1 t., b. l. 10-12).
Iš byloje esančios 2021 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1233/2021(02), matyti, kad D. P. 2021 m. birželio 5 d. diagnozuota: odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kairiame skruoste, kairės plaštakos nykščio sumušimas. Sužalojimai atsirado nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais daiktais, traumuojant kaktos dešinę pusę, kairės akies ir kairio skruosto sritis, taip pat kairę plaštaką. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo trijų ar daugiau trauminių kontaktų. Pagal pateiktus medicininius dokumentus visi diagnozuoti sužalojimai, tiek vertinant po vieną, tiek ir visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 84-86).
Iš byloje esančio bankinio pavedimo išrašo matyti, kad L. P. sumokėjo valstybinei ligonių kasai 141,53 Eur ieškinį pareikštą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18122-21 (1 t., b. l. 95; 2 t., b. l. 56-59). Kauno teritorinė ligonių kasa civ. ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. birželio 5 d., apie 01.50 val. prie (duomenys neskelbtini), konflikto su D. P. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam D. P., po ko nukentėjęs abejomis rankomis dengėsi galvą, jis (L. P.) toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, abejų rankų kumščiais sudavė D. P. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus lygsvarą ir atsisėdus ant bordiūro, jis (L. P.) sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido-galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiam odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairiame skruoste, kairės plaštakos nykščio sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia sudavus smūgius kumščiu nukentėjusiam ne mažiau 15 kartų į galvos sritį, jam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslams.
Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Byloje yra gautas R. K. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu R. K. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje dėl teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra išaiškinęs, kad veika padaryta pirmą kartą ( BK 40 str. 2 d. 1 p.) taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos). Todėl jei, pavyzdžiui, pagal BK 38 straipsnį sąlyginai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerių metų terminą padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis nelaikomas teisiamu pirmą kartą. T. y. konstatuota, jog teisinės pasekmės pasibaigia asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kai praeina vieni metai nuo atleidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės, dienos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis 2K-P-85/2008).
Atsižvelgus į paminėtą išaiškinimą, kaltinamasis laikomas pirmą kartą teisiamu, nes 2020-05-12 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 str. 1 d. pagrindu.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tiek nukentėjusiam, tiek Kauno teritorinei ligonių kasai, pastaroji civ. ieškinio atsisakė, nes kaltinamasis žalą atlygino (1 t., b. l 101, 2 t. b. l. 59), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis charakterizuojamas iš darbovietės, (duomenys neskelbtini), teigiamai. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115, 116);
L. P. neteistas (2 t., b. l. 7-8), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 14-19), dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 116); VšĮ (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre lankėsi 2008 m., (duomenys neskelbtini); priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 30-31) .
Civ. ieškinio byloje nėra. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusio atsiprašė ir nukentėjęs jokių pretenzijų neturi, atleido kaltinamajam, žala yra atlyginta visiškai tiek nukentėjusiam, tiek valstybinei ligonių kasai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu susiformavę kaltinamojo teigiami socialiniai ryšiai, jis tarnauja kariuomenėje (dirba), turi draugę, gyvena kartu, kuria šeimą, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo. Teismas daro išvadą, kad minėta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, neplanuota.
Byloje yra kaltinamojo (jam artimo žmogaus, buvusio trenerio) R. K. prašymas (2 t., b. l. 117), atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Laiduotojas R. K. yra (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu R. K. prašė paskirti jį kaltinamojo laiduotoju, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė ir rašytinį prašymą (2 t., b. l. 117 ), nurodė, jog su kaltinamuoju santykiai geri, atviri ir draugiški, neigiamai vertina kaltinamojo padarytą nusikaltimą. Nurodė, kad jis yra treneris, L. P. bokso treniruotes pradėjo lankyti būdamas (duomenys neskelbtini) ir jas lankė iki (duomenys neskelbtini). Buvo labai judrus vaikas, todėl, kad su juo susitvarkyti, jį buvo paskyrę grupės seniūnu. L. visą laiką laikydavosi duoto žodžio. Jeigu pasakydavo L., kad reikia kažką padaryti, tai jis jį gerbė ir visada laikėsi duoto žodžio. Jį pažįsta seniai, todėl gali laiduoti, kad jis ateityje nebenusikals. L. jį, kaip asmenį gerbia, jis jam turi didelį autoritetą. L. padarytą nusikalstamą veiką, jo elgesį vertina blogai. Nurodė, kad treniruotėse dažnai kalbama, kad negalima naudoti jėgą, reikia kliūtį apeiti šonu. Nurodė, kad šiuo metu kartas nuo karto L., kaip ir jo tėtis, ateina į bokso treniruotes, Nurodė, kad jis galės L. daryti teigiamą įtaką, nes jie gyvena tame pačiame mieste, bendrauja su jo tėčiu, kuris yra jų klubo prezidentas, L. bet kada gali ateiti į salę, gali bet kada jam paskambinti. L. su tėčiu negyvena, nes tėtis turi naują šeimą, tačiau tėtis L. rūpinasi. Nurodė, kad jeigu L. duoda žodį, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, tai jis juo tiki, L. duoto žodžio laikysis. Paskutiniu metu L. į bokso treniruotes ateidavo vieną, du kartus per mėnesį. Varžybose jis nedalyvauja. L. yra karšto, ūmaus būdo, užsidegantis, bet susivaldo. Nurodė, kad L. dirba (duomenys neskelbtini), dėl to labai džiaugiasi, vadinasi jis susiprotėjo. Mano, kad šią jo padarytą nusikalstamą veiką galima laikyti kaip atsitiktinio pobūdžio. Nurodė, kad nebus problemų su L. bendrauti, daryti jam teigiamą poveikį, nes jie gyvena tame pačiame mieste, netoli šalia vienas kito. Nurodė, kad jis yra kaltinamojo pasirinktas laiduotojas, o ne L. tėvas ar mama, nes jis turi autoritetą, kaltinamasis gerbia jį.
R. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 119, 120, 121-122). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 141,53 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, L. P. savanoriškai atlyginus turtinę žalą.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 291 str., 254 str. 5 d., 297 str., 302-305 str., teismas,
nusprendžia:
L. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo R. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų aštuonių (8) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti L. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 141,53 Eur civilinio ieškinio nutraukti, L. P. savanoriškai atlyginus turtinę žalą.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.