Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams Birutei Paukštienei, Irinai Karšul, Jonui Jasiulevičiui ir Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarkas, šiuo metu Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 5 kartus:

Raseinių rajono apylinkės teismo 1998-01-15 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-02-17 nutartimi paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, tačiau pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999-10-15 nutartį gražintas į laisvės atėmimo vietą likusiai 7 mėnesių 5 dienų bausmei atlikti;Kauno apygardos teismo 2001-06-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę; Šiaulių miesto apylinkės 2007-04-02 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2001-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta - 5 metai laisvės atėmimo;Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-04-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams;Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie Kauno miesto apylinkės teismo paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės (t. y. neatliktos dalies - 2 metų 8 mėnesių ir 23 dienų) pridedant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir nustatant galutinę subendrintą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos),

Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tadžikijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 4 kartus:

1996-02-06 pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 7 mėnesiams. Pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį, likusi bausmės dalis sumažinta 1/3, galutinė bausmė 3 metai 12 dienų laisvės atėmimo;2001-03-19 pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – laisvės atėmimu 15 metų su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2001-06-21 nutartimi 2001-03-19 nuosprendis pakeistas, nustatant ½ turto konfiskavimo;2002-07-12 pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 2001-03-19 nuosprendį bei 2001-06-21 nutartį ir paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė su 1 250 Lt bauda bei turto konfiskavimas. Kauno apygardos teismo 2003-07-10 nutartimi perkvalifikavus nusikalstamas veikas Ž. K. paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-10-20 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – subendrinta (su likusia neatlikta bausmės dalimi pagal ankstesnį nuosprendį) 10 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos),

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šiuo metu Kybartų pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas 8 kartus:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu 2000-12-28 pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto” 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-01-17 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-06-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-11 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-12-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta (BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu) 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-01-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimas 10 mėn. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-04-15 nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino 2008-12-04 ir 2009-01-21 nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2008-12-04 nuosprendžiu, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą 2009-01-21 nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis - subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teista 6 kartus:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997-09-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-03-09 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį - 1 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 10 % su 1/10 turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-06-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams su 700 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) Vilniaus apygardos teismo 2006-09-18 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-01-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

6) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-08-26 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., veikdamas kaip organizatorius, bendrininkų grupe kartu su Ž. K. ir J. M., turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K. ir J. M., būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, Ž. K. 2013 m. kovo 23 d., laikotarpyje nuo 18.18 val. iki 18.30 val., paskambinus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto judriojo ryšio abonento numerio nukentėjusiajai J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu, melagingai pranešus apie tai, kad jos anūkas sužalojo žmogų ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia sumokėti 10 000 Lt, paskambino J. M. iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) ir davė nurodymus nueiti pas nukentėjusiąją J. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą pasiimti apgaulės būdu bandytus išvilioti pinigus, po to J. M., vykdydamas šį R. V. nurodymą, 2013 m. kovo 23 d., apie 18.18 val.-18.30 val., nuėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur apgaulės būdu reikalavo iš nukentėjusiosios atiduoti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - nukentėjusiajai J. B. atsisakius atiduoti pinigus, tokiu būdu R. V., veikdamas kartu su Ž. K. ir J. M., pasikėsino apgaule įgyti 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurus) vertės svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. V., veikdamas kaip organizatorius, bendrininkų grupe kartu su Ž. K., J. V. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K., J. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam būnant Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, kartu su juo tuose pačiuose pataisos namuose buvęs tyrimo metu nenustatytas asmuo 2013 m. kovo 26 d., apie 14.00 val., iš judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisistatęs jos anūku Valdu melagingai pranešė apie tai, kad sužalojo mergaitę, o tam, kad mergaitės tėvas nerašytų pareiškimo policijai, reikia sumokėti jam pinigus, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė telefono ragelį Ž. K., taip pat atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, kuris, apsimetęs policijos pareigūnu, paprašė V. T. 8 000 Lt žalai atlyginti, kai tuo tarpu R. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. ir nurodė nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš nukentėjusiosios paimti apgaulės būdu bandytus išvilioti pinigus, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi J. V. nuvažiavus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013 m. kovo 26 d., apie 14.00 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tokiu būdu R. V., veikdamas kartu su Ž. K., J. V. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, organizavo pasikėsinimą apgaule įgyti 8 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 316,96 eurus) vertės svetimą, V. T. priklausantį, turtą. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Ž. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. V. ir J. M., pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. V. ir Ž. K., kaip vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, 2013 m. kovo 23 d., laikotarpyje nuo 18.18 val. iki 18.30 val., paskambino iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto judriojo ryšio abonento numerio nukentėjusiajai J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie tai, kad jos anūkas sužalojo žmogų ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia sumokėti 10 000 Lt, po ko R. V., taip pat atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, skambindamas iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) davė nurodymus J. M. nueiti pas nukentėjusiąją J. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą pasiimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, po ko J. M., vykdydamas bendrininkų grupės narių nusikalstamą sumanymą, 2013 m. kovo 23 d., 18.18-18.30 val., nuėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur reikalavo apgaulės būdu iš nukentėjusiosios atiduoti svetimą turtą, tačiau nukentėjusioji J. B. atsisakė atiduoti pinigus, tokiu būdu Ž. K., veikdamas kartu su R. V. ir J. M., pasikėsino apgaule įgyti 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurus) vertės svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Ž. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. V., J. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su R. V., J. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kaip vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat esančiam Kybartų pataisos namuose, 2013 m. kovo 26 d., apie 14.00 val., paskambinus iš judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei, prisistačius jos anūku Valdu ir melagingai pranešus apie tai, kad anūkas sužalojo mergaitę ir tam, kad mergaitės tėvas nerašytų pareiškimo į policiją, reikia sumokėti jam pinigus, paėmė iš tyrimo metu nenustatyto asmens telefono ragelį ir, apsimetęs policijos pareigūnu, paprašė V. T. 8 000 Lt žalai atlyginti, kai tuo tarpu Kybartų pataisos namuose esantis R. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. ir nurodė nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir iš nukentėjusiosios paimti apgaulės būdu bandytus išvilioti pinigus, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi J. V. nuvažiavus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2013 m. kovo 26 d., apie 14.00 val., buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tokiu būdu Ž. K., veikdamas kartu su R. V., J. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti 8 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 316,96 eurus) vertės svetimą, nukentėjusiajai V. T. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

J. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. V. ir Ž. K., pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. V. ir Ž. K., kaip vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, Ž. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, 2013 m. kovo 23 d., laikotarpyje nuo 18.18 val. iki 18.30 val., paskambinus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto judriojo ryšio abonento numerio nukentėjusiajai J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu, bei melagingai pranešus apie tai, kad jos anūkas sužalojo žmogų ir tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikia sumokėti 10 000 Lt, po ko R. V., taip pat atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, paskambinus jam iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) ir davus jam nurodymus nueiti pas nukentėjusiąją J. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą pasiimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, vykdydamas bendrininkų grupės narių nusikalstamą sumanymą, 2013 m. kovo 23 d., 18.18 val.-18.30 val., nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur reikalavo apgaulės būdu iš nukentėjusiosios atiduoti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. nukentėjusiajai J. B. atsisakius atiduoti pinigus, tokiu būdu J. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. K. ir R. V., pasikėsino įgyti 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurus) svetimą turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, bendrininkų grupės, susidedančios iš R. V. ir Ž. K., nariui R. V. paskambinus jam iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) ir davus jam nurodymus nueiti pas nukentėjusiąją J. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą pasiimti apgaulės būdu išviliotus 10 000 Lt, 2013 m. kovo 23 d., 18.18 val.-18.30 val., nuėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pareikalavęs nukentėjusiosios atiduoti jai priklausančius 10 000 Lt, tačiau nukentėjusiajai J. B. atsisakius atiduoti pinigus, veikdamas staiga susiformavusia tiesiogine tyčia, pagrobė 2 500 Lt, kuriuos ant spintelės buvo padėjusi nukentėjusioji, ir bėgdamas ją pastūmė, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ir jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės kojos šlaunies ir blauzdos srityse, dešinio kelio sąnario raiščio plyšimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu J. M., panaudojęs fizinį smurtą, įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. B. priklausantį, 2 500 Lt (kas šiuo metu atitinka 724 eurus) vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

J. V., veikdama bendrininkų grupe kartu su R. V., Ž. K. ir tyrimo nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: ji, būdama bendrininkų grupės, susidedančios ir R. V., Ž. K. ir tyrimo metu nenustatyto asmens, vykdytoja, veikdama išankstine tiesiogine tyčia, R. V., Ž. K. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui būnant Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartuose, ir veikiant bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Kybartų pataisos namuose, 2013 m. kovo 26 d., apie 14.00 val., paskambinus iš judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gim. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistačius jos anūku Valdu bei melagingai pranešus apie tai, kad sužalojo mergaitę, o tam, kad mergaitės tėvas nerašytų pareiškimo policijai, reikia sumokėti jam pinigus, po ko perdavė telefono ragelį Ž. K., kuris, apsimetęs policijos pareigūnu, paprašė V. T. 8 000 Lt žalai atlyginti, o tuo tarpu R. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) jai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nurodė nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei iš nukentėjusiosios paimti apgaulės būdu bandytus išvilioti pinigus, po ko ji 2013 m. kovo 26 d., apie 14.35 val., taksi automobiliu nuvažiavo nurodytu adresu, turėdama tikslą pasiimti pinigus iš nukentėjusiosios V. T., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

7. Tikėtina, kad tyrimui pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai yra ištisiniai ir nesumontuoti.

Kybartų pataisos namų 2014-11-19 rašte Nr. 1-2/6854 nurodyta, kad nuteistasis R. V. nuo 2013-03-23 iki 2013-03-26 baudos izoliatoriuje nebuvo. Nurodytu laikotarpiu pastarasis bausmę atlikinėjo 2-ame nuteistųjų būryje. Pažymėta, kad būryje esantys nuteistieji gali laisvai bendrauti su tame pačiame būryje esančiais kitais nuteistaisiais. Minėtame rašte taip pat yra nurodyta nuteistųjų dienotvarkė (t. 3, b. l. 111).

J. B. 2014-03-19 nutarimu pripažinta civiline ieškove. Pastaroji pareiškė civilinį ieškinį 3 500 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. 1. 28), tačiau 2014-10-24 pareiškimu šio ieškinio atsisakė (t. 3, b. l. 84).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog kaltinamųjų R. V., Ž. K., J. M. ir J. V. kaltė pasikėsinus apgaule įgyti svetimą turtą, o kaltinamajam J. M. dar ir panaudojus fizinį smurtą bei įgijus, svetimą turtą, pilnai pasitvirtino.

Visų pirma pažymėtina, kad nusikalstamos veikos dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą buvo inkriminuotos, kaip įvykdytos, veikiant organizuota grupe. Teismo vertinimu, ši bendrininkavimo forma nepasitvirtino. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Pažymėtina, jog organizuotai grupei yra būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis privalo pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, privalo būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu bei tvirtumu. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamo pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai, kad kaltinamieji veikė būtent minėta aukštesne ir sudėtingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Iš byloje surinktų duomenų negalima teigti, jog kaltinamųjų, iš kurių du nusikalstamas veikas įvykdė būdami pataisos namuose, kuriuose atliko ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, ryšių organizuotumas, sudėtingumas, tvirtumas, nusikalstamų veikų padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas buvo tokio lygio, kuris leistų konstatuoti organizuotos grupės egzistavimą. Šiuo atveju nekyla ginčo, jog visos nusikalstamos veikos buvo įvykdyti bendromis kelių asmenų pastangomis. Byloje užfiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, teismo pripažintini įrodymais, galiausiai iš dalies pačių kaltinamųjų (išskyrus, Ž. K.) parodymai, neleidžia abejoti, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendromis kaltinamųjų pastangomis, kiekvienam jų atliekant tam tikrą vaidmenį (pataisos namuose esantys R. V. bei Ž. K. kontaktavo su nukentėjusiomis, R. V. telefonu davė nurodymus laisvėje esantiems J. M. ir J. V., o šie atliko „kojų vaidmenį“, J. M. dar gi vykdė kitus nurodymus, susijusius su abonentų numerių pateikimu R. V., pinigų pervedimu ir pan.). Akivaizdu, jog visi bendrininkai suvokė nusikalstamas veikas darantys ne vieni, o veikiant keliems asmenims, žinojo, kokias funkcijas turi konkrečiai atlikti, o itin išsamių nusikalstamų veikų detalių aptarimas jų nusikalstamame veikime nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, byloje nustatyti kaltinamųjų R. V., Ž. K., J. M. bei J. V. veiksmai, susiję su nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis prieš nukentėjusiąsias J. B. ir V. T., buvo atlikti veikiant paprastesne bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe. Baudžiamasis įstatymas bendrininkų grupę apibrėžia kaip tokią, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtent toks susitarimas nustatytas nagrinėjamoje byloje – nusikalstamoje veikoje, pasikėsintoje įvykdyti prieš nukentėjusiąją J. B., veikė bendrininkai R. V., Ž. K. ir J. M., o antrosios nusikalstamos veikos atveju (dėl nukentėjusiosios V. T.) – bendrininkų grupė, susidedanti iš R. V., Ž. K., J. V. ir nenustatyto asmens. Nekyla abejonių, kad visų nusikaltimų organizatorius buvo kaltinamasis R. V., kiti kaltinamieji veikė kaip vykdytojai. Nusikaltimo organizatoriumi laikytinas bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, taip pat iš dalies kaltinamųjų R. V., J. M. bei J. V. parodymai atskleidžia, jog būtent R. V. buvo tas asmuo, kuris organizavo ir koordinavo nusikalstamas veikas. Pastarasis daug kartų kontaktavo su laisvėje esančiais J. M. ir J. V., aiškindamasis aplinkybes, reikšmingas nusikalstamų veikų įgyvendinimui (klausė, kur J. V. gyvena, kokiame rajone, tokiu būdu siekdamas turėti informaciją, kaip operatyviai pastarajai būtų galima nuvykti į galimą nusikaltimo vietą, davė jai nurodymus tam tikru metu būti neužimtai, aiškino kur važiuoti, kaip prisistatyti, ką atvažiavus sakyti ir pan.; R. V. lygiai taip pat duoda nurodymus J. M., rengdamasis nusikalstamai veikai, prašo pastarojo surinkti ir telefonu pateikti informaciją dėl abonentų, turinčių vardus Uršulė, Magnolija, Apolinara, Liudvika, Lukrecija, nurodo, kur pastarasis turi nuvykti, kaip prisistatyti, iš garso įrašuose užfiksuotų pokalbių matyti, kaip vykstant pokalbiui su nukentėjusiąja, jis tuo pat metu duoda J. M. nurodymus, nukreiptus nusikalstamai veikai įgyvendinti, vėliau aptaria pagrobtų pinigų perdavimą ir kt.) (t. 1, b. l. 53-70, 169-178; t. 2, b. l. 1-23). Tokiu būdu R. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip organizatoriaus, t. y. su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, pasikėsintos įvykdyti prieš nukentėjusiąją J. B.

Kaltinamųjų R. V., Ž. K. ir J. M. kaltė pasikėsinus apgaule įgyti nukentėjusiosios J. B. turtą, 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurus) vertės, o kaltinamajam J. M. plėšimo būdu, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, įgijus iš J. B. 2 500 Lt (atitinkamai 724 eurus), yra pilnai įrodyta. Nei kaltinamasis R. V., nei kaltinamasis Ž. K. savo kaltės kategoriškai nepripažino, abu tikino teismą nieko apie tai nežinantys ir nesantys su pasikėsintu įvykdyti nusikaltimu niekaip susiję. Kaltinamasis R. V. neneigė, jog būdamas Kybartų pataisos namuose turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, jo manymu, pastarojo numeris buvo ne toks, iš kurio skambinta J. B., teigė nei J. B., nei J. M. neskambinęs, su pastaruoju apskritai jokių reikalų neturėjo, be to, išreiškė manymą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baudos izoliatoriuje (t. 3, b. l. 86-95). Kaltinamasis Ž. K. viso proceso metu atmetė bet kokią galimybę dėl jo sąsajų su nusikalstama veika, tvirtino pataisos namuose nesant jokios galimybės nelegaliai paskambinti į laisvę esantiems asmenims, pataisos namuose su R. V. nebendravo (t. 1, b. l. 76-77; t. 2, b. l. 50-51; t. 3, b. l. 85-96). Tuo tarpu J. M., ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus, teisme parodė sulaukęs jam nepažįstamo asmens skambučio iš pataisos namų, skambinantysis prašė nuvykti ir paimti skolą (kokią konkrečiai sumą, neatsimena, bet tikrai mažiau nei 10 000 litų), ką jis ir padarė, t. y. nuvažiavo į butą, esantį Kalvarijų gatvėje, kur jam duris atidarė pagyvenusi moteris, kuri visą laiką kalbėjo su kažkuo telefonu. Būdamas pas ją, suprato, kad kažkas yra ne taip, nes moteris visą laiką kalbėjo telefonu, liepė jam pasirašyti kažkokius dokumentus, kuomet jis pamatęs koridoriuje pinigus, griebė juos ir pasišalino, prieš tai galėdamas moterį netyčia užkabinti ar pastumti. Kaltinamasis J. M. neigė žinojęs bent kokias aplinkybes, susijusias su apgaulės būdu išviliojant pinigus iš nukentėjusiosios, kategoriškai neigė veikęs bendrai su kitais asmenimis, nepripažino bendro veikimo su R. V. ir Ž. K. (t. 3, b. l. 86-95). Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o J. M. atveju, kaip pastangas sušvelninti savo veiksmus bei tikslą apsunkinti nusikalstamos veikos išaiškinimą, nutylint tikrąsias nusikaltimo aplinkybes.

Įrodinėdamas kaltinamųjų kaltę, teismas remiasi nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardintais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios J. B. parodymais, asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, Marijampolės aps. VPK Vilkaviškio rajono PK 2013-05-10 raštu Nr. 64-56-S-5428 bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo metu surinktais duomenimis, 2016-04-27 ekspertizės aktu Nr. 11-1447(15), taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios J. B. pateiktu rašytu raštu, kurį pastaroji rašė 2013-03-23 jai skambinusio asmens nurodymu (pastarajam diktuojant) (t. 3, 123). Visi šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamieji R. V., Ž. K. bei J. M., veikdami bendrininkų grupe, kuriai vadovavo R. V., turėdami išankstinę tiesioginę tyčią, pasikėsino apgaule įgyti nukentėjusiosios J. B. svetimą turtą, nusikalstamų veikų nebaigdami tik dėl to, kad nukentėjusioji atsisakė duoti pinigus. Apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad jai būnant namuose į laidinį namų telefoną paskambino asmuo, kuris pasakė, kad jos anūkas sužalojo žmogų, sakė, jog norint, kad nebūtų pradėtas tyrimas, reikia sumokėti 9 000 ar 1 000 tūkst. litų, rusų kalba diktavo jai tekstą, o ji rašė, tuomet jai bešnekant telefonu, atėjo žmogus, pasakė merginos tvardą (tokį patį, kurį ji rašė raštelyje pagal diktuojamą tekstą), iš ko ji suprato, kad tas žmogus atėjo pasiimti pinigų. Paprašius, kad jis pasirašytų raštelyje gavęs pinigus, vyras puolė prie pinigų, ją nustumdamas, po ko ji nukrito ant grindų, susižalojo, prarado sąmonę, atsibudus nebebuvo nei vyro, nei jos turėtų 2 500 litų (t. 1, 16-17; t. 3, b. l. 115-122). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios J. B. parodymais. Tai, kad tam tikros detalės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nurodytos skirtingai (pvz., dėl reikalaujamų pinigų sumos), nereiškia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, teisme buvo apklausta po pakankamai ilgo laiko, tačiau nepaisant to, visos esminės aplinkybės buvo nurodytos tapačiai, be to, jos pilnai sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji atpažino J. M. kaip asmenį, atėjusį pas ją į namus, pastūmusį ir pagrobusį pinigus, be to, teisiamojo posėdžio metu pateikė savo ranka rašytą raštą, kurį jai diktavo skambinęs asmuo (t. 3, b. l. 123). Šio teksto turinys pilnai sutampa su garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turiniu, be to, kaltinamasis J. M. taip pat nepaneigė, kad jame yra užfiksuotas jo raštas, pasirašant „D. M. (parašas) < ... > du tūkstančius penkis šimtus gavau“ (t. 3, b. l. 123). Neabejotinai reikšmingais šioje byloje laikytini pokalbių įrašai, būtent kuriuose aiškiai užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas visų pirma remiasi garso įrašu Nr. 00113, būtent kuriame yra užfiksuotas kaltinamųjų R. V. bei J. M. (taip pat J. M. ir tyrimo metu nenustatyto asmens Jokūbo, dėl kurio vaidmens nusikaltimo daryme pakankamų įrodymų nėra), bendravimas bei tuo pačiu kaltinamojo Ž. K., apsimetusio policijos pareigūnu, ir nukentėjusiosios J. B. pokalbis. Šiame pokalbyje kaip tik ir atsispindi visos nukentėjusiosios J. B. nurodytos aplinkybės, t. y. pokalbio, tarp R. V. ir J. M. fone, užfiksuotas kaltinamojo Ž. K., kuris tuo pačiu metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto judriojo telefono numerio paskambino į nukentėjusiosios fiksuotą namų ryšio telefoną, pokalbis. Taigi aiškiai girdėti, kaip kaltinamasis Ž. K., prisistatęs policijos pareigūnu, vyresniuoju inspektoriumi Kąstyčiu, diktuoja nukentėjusiajai tekstą, taip pat klausia pastarosios laiptinės durų kodo, nurodo, kad pas ją ateis D. M., tuo tarpu R. V. tiesiogiai kontaktuodamas su laisvėje esančiu J. M. duoda pastarajam nurodymus – klausia, ar šis jau atvyko, nurodo, kad turi prisistatyti D. M., tariamos nukentėjusiosios broliu, užėjęs į vidų, J. M. vaizduoja kalbantis su tėvu, tuomet Ž. K. nurodo nukentėjusiajai duoti atėjusiam tariamam D. M. (J. M.) pasirašyti, tuomet perduoti ragelį, po ko J. M. toliau bendrauja su R. V. (tariamu tėvu), fone toliau girdisi Ž. K. ir nukentėjusiosios J. B. pokalbis, galiausiai nukentėjusiosios balsas nutyla, pasigirsta triukšmas, šlamėjimas (galima suprasti, kad asmuo bėga), po ko J. M. sako R. V. sutrenkęs (įvardina keiksmažodžiu) nukentėjusiajai galvą, dėl ko „deda slides“ (vėl keiksmažodis) (t. 1, b. l. 56-57 arba garso įrašas 00113, esantis kompaktiniame diske Nr. 38, vokas su skaitmenine laikmena yra t. 1, b. l. 52) . Taigi šis garso įrašas paneigia kaltinamųjų R. V. ir Ž. K. parodymus, kad jie nusikalstamos veikos nedarė bei kaltinamojo J. M. bandymą įtikinti neva jis ėjo paimti skolą. Tiek nurodytas, tiek kiti garso įrašai rodo, kad J. M. puikiai suprato tikrąjį vykimo pas nukentėjusiąją J. B. tikslą, R. V. nurodymu prisistatė D. M., tariamos nukentėjusiosios D. M. broliu, stengėsi įtikinti nukentėjusiąją duoti jam pinigus, tačiau nukentėjusiajai nesutikus, panaudojo prieš ją smurtą, pagrobdamas pastarosios turėtus 2 500 Lt. Kaltinamasis teigė neva jis nukentėjusiąją pastūmė netyčia, dėl neatsargumo, tačiau teismas neabejoja, kad pastarojo veiksmai buvo tyčiniai, kadangi nukentėjusiajai nepanorus geranoriškai atiduoti pinigus, kaltinamojo J. M. tikslas buvo juos užvaldyti, ką jis padarė veikdamas smurtiniu būdu – tyčia pastumdamas nukentėjusiąją, po ko ši nugriuvo, susižalojo, dėl poodinių kraujosruvų dešinės kojos šlaunies ir blauzdos srityse, dešinio kelio sąnario raiščio plyšimo, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis, matydamas, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, turėjo suprasti, kad jam pastūmus, ši neabejotinai pargrius, o tai, kad pastūmimas buvo smarkus, rodo padarytų sužalojimų pobūdis (atsirado ne tik kraujosruvos šlaunyje ir blauzdoje, tačiau plyšo ir sąnario raiščiai). Apklausta nukentėjusioji J. B. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis, norėdamas paimti pinigus, sąmoningai ją pastūmė. Kaip minėta anksčiau, iš karto po įvykio J. M. kaltinamajam R. V. taip pat pripažino trenkęs nukentėjusiajai, tą patį nurodė ir kito pokalbio (Nr. 00115) metu, įvardindamas tokius savo veiksmus necenzūrinių žodžių pagalba (t. 1, b. l. 56-59 arba garso įrašai Nr. 00113, Nr. 00115, esantys CD Nr. 38, t. 1, b. l. 52). Smurto naudojimas, siekiant bet kokiomis pastangomis paimti pinigus, neįėjo į bendrą nusikalstamą susitarimą, todėl J. M. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą ir tokiu būdu pagrobiant iš nukentėjusiosios J. B. 2 500 Lt, pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas, padarytas vien tik kaltinamojo J. M. veiksmais (kaltinamiesiems R. V. ir Ž. K. plėšime nedalyvaujant).

Teismas, grįsdamas kaltinamųjų kaltę, turi pilną pagrindą vadovautis ir remtis minėtu garso įrašu Nr. 00113, taip pat įrašais (Nr. 00050, 00062, 00093, 00095, 00105, 00107, 00108, 00114, 00115, 00118, 00123, 00126, 00244, 00254, 00282, 00286, 00312, 00316, 00348, 00348, 00354). Kaltinamiesiems R. V. ir Ž. K. savo kaltės nepripažinus, o kaltinamajam J. M. kaltę pripažinus iš dalies, tačiau neigiant esmines nusikalstamų veikų aplinkybes, tokiai pastarųjų pozicijai nepakitus net ir tuomet, kai teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą byloje, teisiamuosiuose posėdžiuose tiesiogiai išklausė visus byloje užfiksuotus garso įrašus, teismo iniciatyva buvo svarstomas klausimas dėl fonoskopinės ekspertizės paskyrimo, kas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta. Tai štai teismui nutarus atlikti fonoskopinį tyrimą kaltinamieji R. V. bei Ž. K. atsisakė teikti balso pavyzdžius (kaltinamasis J. M. sutiko ir davė pavyzdžius, o su kaltinamąja J. V. prokuroras, kuriam buvo pavesta organizuoti pavyzdžių paėmimą, susisiekti negalėjo), nors būtent pastarieji prieš teismui pirmą kartą išeinant priimti nuosprendį akcentavo, kad nebuvo tirti jų balso pavyzdžiai. Neginčytina, jog kiekvienas kaltinamasis turi teisę tiek teikti įrodymus, tiek atsisakyti tą daryti, tačiau šiuo atveju kaltinamųjų atsisakymas teikti balso pavyzdžius rodo paprasčiausią siekį apsunkinti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu stengiantis išvengti atsakomybės. Galiausiai atnaujinus įrodymų tyrimą ir iškilus pagrindui svarstyti fonoskopinės ekspertizės paskyrimą, teisme buvo pradėta reikšti visa eilė prašymų, susijusių su byloje esančių garso įrašų teisėtumu. Atsižvelgdamas į tokius prašymus, teismas išsireikalavo teismų nutartis, kuriomis leista kitame ikiteisminiame tyrime atlikti mobiliojo ryšio abonentų pokalbių klausymąsi, siunčiamų ir gaunamų SMS kontrolę, daryti įrašus bei kaupti juos, kas rodo, jog atitinkamų pokalbių kontrolė sankcionuota teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-09-09 ir 2013-05-29 nutarimais kitame ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis buvo leista panaudoti šioje byloje atliktame tyrime, dėl ko teismas turi pilną pagrindą remtis ir vadovautis tiek anksčiau nurodytais, tiek ir kitais pokalbiais, susijusiais su kita nusikalstama veika, įvykdyta prieš nukentėjusiąją V. T.. Daugkartiniai kaltinamojo Ž. K. teiginiai dėl to, kad pateikti įrašai buvo neva ne originalūs, netinkamai saugomi, yra aiškiai subjektyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais. Pastebėtina, jog tokie kaltinamojo argumentai atsirado tik tuomet, kai teismas pradėjo svarstyti fonoskopinės ekspertizės klausimą, nors iki tol kaltinamasis neišsakė nė menkiausios abejonės dėl garso įrašų netinkamumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ši informacija buvo kaupiama informacinėje sistemoje ERTIKIS, todėl akivaizdu, kad esant būtinumui pokalbius pridėti prie konkrečios bylos, tai negali vykti kitaip nei juos išimant iš minėtos specialios sistemos ir patalpinant į skaitmenines laikmenas (šiuo atveju į kompaktinius diskus). Nagrinėjamos byloje visi garso įrašai kaip tik ir buvo gauti iš ERTIKIS sistemos, teismui nebuvo nė menkiausio pagrindo abejoti, kad pokalbiai į kompaktinius diskus įrašyti ir patalpinti netinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartimi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, kurią atlikus gautas 2016-04-27 ekspertizės aktas Nr. 11-1447(15) (tyrimas atliktas turint kaltinamojo J. M. lyginamuosius balso pavyzdžius, tuo tarpu kaltinamųjų R. V., Ž. K. ir J. V. balsų pavyzdžiai tirti pagal 2014-11-06 ir 2014-12-08 teisiamųjų posėdžių garso įrašus). Aplinkybė, kad kaltinamiesiems R. V. ir Ž. K., kategoriškai atsisakius duoti balso pavyzdžius, fonoskopinis tyrimas buvo atliktas pagal pastarųjų balsų pavyzdžius, užfiksuotus teisiamuosiuose posėdžiuose (tai, kad daromi teismo posėdžių įrašai tiek kaltinamieji, tiek visi proceso dalyviai buvo įspėti ir supažindinti kiekvieno posėdžio pradžioje), nedaro ekspertizės akto išvadų niekinėmis. Pažymėtina, jog ekspertizės akto išvadų teisingumą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė E. Šalnaitė (t. 5, b. l. 131-137). Taigi, priešingai nei tvirtino kaltinamieji R. V. ir Ž. K., ekspertai davė kategoriškas išvadas, jog garso įraše yra užfiksuotas tiek R. V., tiek ir Ž. K., galiausiai J. M. balsai. Nustatyta, jog pokalbio su nukentėjusiąja J. B. metu, Ž. K. pasakė frazes „vot teper vy napysaly staršemu inspektoru Kastitysu...“, „cerez čiortačku dvadcat vosmoj kabynet“, „u vas tam kod naverno podjezde, da, Jekateryna... trydeat vosem“, „Alo, Jekateryna, vot etot D. M. sčas k vam pryšol, vy jemu dayte, požalsta...“. Kaip tikėtina duota išvada, kad ir įraše 00108 stenogramoje neįrašytą frazę pasakė Ž. K. (iš ko matyti, kad pastarojo pokalbis su nukentėjusiąja vyksta jau tuo metu, kai J. M. dar tik važiuoja pas nukentėjusiąją). Taip pat kategoriškai patvirtinta, jog anksčiau detaliai aptartame garso įraše kalba kaltinamieji R. V. bei J. M., kas leidžia pilnai teigti, jog būtent kaltinamieji R. V., Ž. K. ir J. M. apgaule, veikdami bendrininkų grupe, kiekvienas jų atlikdamas tam tikrus vaidmenis (Ž. K., apsimetęs pareigūnu, kalbėjo su nukentėjusiąja, R. V., stebėdamas Ž. K. pokalbio eigą, koordinuoja veiksmus su J. M., o pastarasis atlieka „kojų“ vaidmenį, nuvykdamas pas nukentėjusiąją į namus paimti pinigus, tačiau vėliau, peržengdamas bendro susitarimo ribas, panaudodamas fizinį smurtą, plėšimo būdu užvaldo nukentėjusiosios pinigus). Tuo pačiu pažymėtina, jog fonoskopinio tyrimo metu atlikus audityvinę-vizualinę-spektrinę analizę, buvo nustatyta, kad tirti pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai yra logiški, dialogų vientisumas neiškraipytas, užfiksuotos frazės motyvuotos, logiškai užbaigtos, kalbinių anomalijų nenustatyta ir, išskyrus mobiliojo ryšio trikdžiams būdingus garso signalo „iškritimus“, nenustatyta jokių požymių, kad įrašai galėtų būti neištisiniai ir sumontuoti (t. 5, b. l. 35-85). Beje, pažymėtina, jog kaltinamasis Ž. K., sulaukęs jam nepalankių ekspertizės akto išvadų, paskutinio žodžio metu išsakė abejones net ir teismo posėdžių sekretorės kvalifikacija, teigdamas esant neaišku, ar pastaroji geba naudotis diktofonu, ar tinkamai užfiksavo posėdžių garso įrašus, kas rodo beatodairišką kaltinamojo siekį bet kokiais būdais ir argumentais išvengti atsakomybės.

Išdėstyti įrodymai, pagrindžiantys kaltinamųjų kaltę, be kita ko, sutampa su Marijampolės aps. VPK Vilkaviškio rajono PK 2013-05-10 rašte Nr. 64-56-S-5428 nurodyta informacija, kad 2013-03-23 nusikalstamą veiką įvykdė laisvėje esantis asmuo, pravarde Malansas, bei Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji Ž. K., pravarde Žora (bendravęs su nukentėjusiąja), ir R. V. (davęs nurodymus laisvėje esančiam Malansui) (t. 1, b. 1. 40). Nepasitvirtino ir kaltinamojo R. V. versija, kuria jis mėgino teigti 2013-03-23 galimai buvęs baudos izoliatoriuje, kadangi iš Kybartų pataisos namų gautoje informacijoje nurodyta, kad pastarasis nurodytu laiku baudos izoliatoriuje nebuvo. Tuo pačiu pažymėta, jog viename būryje esantys nuteistieji gali laisvai bendrauti su tame pačiame būryje esančiais nuteistaisiais (šiuo atveju Ž. K. ir R. V. kaip tik ir buvo tame pačiame būryje) (t. 3, b. l. 111).

Taigi laikytina esant pilnai įrodyta kaltinamųjų Ž. K. ir J. M. kaltę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o R. V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį, taip pat J. M. įvykdytas plėšimas, kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šioje vietoje teismas, atsižvelgdamas į garso įraše Nr. 00113 užfiksuoto pokalbio laiką, tikslina atitinkamų nusikalstamų veikų laiką, nurodant, jog pasikėsinimas apgaule įgyti iš nukentėjusiosios J. B. pinigus bei plėšimas pagrobiant iš jos 2 500 Lt buvo įvykdyti porą valandų anksčiau nei nurodyta kaltinime, t. y. 2013 m. kovo 23 d., laikotarpyje nuo 18.18 val. iki 18.30 val.

Dėl nusikalstamos veikos, pasikėsintos įvykdyti prieš nukentėjusiąją V. T..

Pirmiausia trumpai apžvelgtina kaltinamųjų pozicija dėl nurodyto kaltinimo. Kaip ir pirmuoju atveju, taip ir šiuo kaltinamasis Ž. K. kaltės nepripažino, neigė skambinęs nukentėjusiajai V. T., apsimesdamas policijos pareigūnu ir prašydamas iš nukentėjusiosios 8 000 Lt tariamai žalai atlyginti (t. 2, b. l. 30, 51-52; t. 3, b. l. 86-95). Kaltinamasis R. V. tuo tarpu parodė skambinęs nukentėjusiajai V. T., tikino su pastarąją kalbėjęs vienas, kitiems asmenims nedalyvaujant (apsimetė anūku, o po to pakeitęs balsą prisistatė pastarajai policijos pareigūnu), galiausiai kitu telefonu susisiekė su laisvėje esančia J. V., su kuria buvo susipažinęs draugui davus jos telefoną, o gal jos numerį sužinojo iš radijo laidos, ir paprašė, kad ji nuvažiuotų jo nurodytu adresu pas tetą ar močiutę, paaiškindamas neva jas reikės nuvežti iki ligoninės, t. y. iš pradžių J. V. nieko neaiškino apie tikrąjį nuvažiavimo tikslą, galvojo, kad pastarajai nuvažiavus pas V. T., senutė paduos pinigus ir tada jis J. V. pasakys, kad niekur jos nereikia vežti (t. 2, 57-59; t. 3, b. l. 86-95). Kaltinamoji J. V. savo kaltės nepripažino ir teigė neva jai paskambino pažįstamas, kuriam ji buvo skolinga, ir paprašė nuvažiuoti paimti, kaip ji tuomet suprato motiną ir dukrą, bei nuvežti jas iki ligoninės ir atgal. Skambinęs asmuo jai sakė, kad atlikus nurodytus veiksmus bus nubraukta jos skola (jai pačiai reikėjo turėti 200 Lt). Ji sutiko, sėdo į jai iškviestą taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur atvykus paskambinęs tas pats pažįstamas nurodė jai sėdėti automobilyje ir laukti. Nors namo numeris matėsi aiškiai, pamačiusi kieme stovinčią moterį dar nuėjo paklausti, ar tikrai toks adresas, po ko vėl grįžo atgal į taksi, telefonu klausė to asmens, ar ją pasitiks, tačiau šis susinervinęs atsakė, kad niekas nepasitiks, liepė toliau laukti, sakė tuoj perskambinsiąs, bet ji skambučio nebesulaukė. Tuomet ji liepė taksistui palaukti dar 5 min. ir važiuoti, tačiau po kokių 3 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Ji nieko neteisėto nedarė, kaltinamųjų nepažįsta (t. 1, b. l. 146; t. 2, b. l. 46; t. 3, b. l. 86-95).

Taigi iš trijų kaltinamųjų tik R. V. šiuo atveju išreiškė dalinį kaltės pripažinimą, t. y. pripažino skambinęs nukentėjusiajai, tačiau neigė tą daręs kartu su Ž. K., taip pat tikino neva jis J. V. nieko apie nusikalstamą veiką nesakė, tik paprašė jos nuvažiuoti nurodytu adresu ir nuvežti tetą ar tai močiutę į ligoninę. Tiek šiuos kaltinamojo R. V., tiek ir kaltinamųjų Ž. K. bei J. V. parodymus teismas vertina kritiškai. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog kaltinamieji, veikdami bendrais veiksmais, kiekvienas jų atlikdamas jam priskirtą vaidmenį, siekė vieningo nusikalstamo tikslo – apgaule įgyti svetimą, nukentėjusiajai V. T. priklausantį turtą. Pirmiausia pažymėtina tai, jog nepaisant R. V. parodymų, kuriais šis tvirtino nukentėjusiajai V. T. skambinęs ir su ja kalbėjęs pats asmeniškai, teismas, įvertinęs fonoskopinės ekspertizės išvadas, turi pagrindą tikslinti kaltinimą ir laiko, jog šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo dar vienas nenustatytas asmuo, būtent kuris kalbėjo su nukentėjusiąja V. T., prisistatydamas pastarosios anūku Valdu, melagingai pranešdamas sužalojęs mergaitę, sakęs, jog tam, kad mergaitės tėvas nerašytų pareiškimo policijai, reikia sumokėti jam pinigus. Tokį kaltinimo kitimą lemia ekspertizės akto Nr. 11-1447(15) 3.4 punktas, kuriame kaip tik ir nurodyta, jog tirti pateikto garso įrašo Nr. 01237 fragmentuose: a) prasidedančiame nuo ~ 29,5 sek. ir trunkančiame iki ~ 8 min. 20 sek. ir b) prasidedančiame nuo ~ 1:00:20 val. ir trunkančiame iki ~ 1:2:50 val., užfiksuotas „anūko Valdo“ (pasakiusio nurodytuose fragmentuose frazes, kurios pateiktoje tyrimui pokalbio stenogramoje žymimos: ?? ir ŽK.) balsas bei kalba, be kita ko, yra ne kaltinamojo R. V.. Tokia išvada yra ne tikėtina, o kategoriška, ką apklausiama teismo posėdyje dar kartą patvirtino ekspertė E. Šalnaitė (t. 5, b. l. 131-137). Dėl nurodytos aplinkybės laikytina, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo dar vienas asmuo, kuris nors ir nenustatytas, tačiau jo buvimas ir dalyvavimas neabejotinas, ji objektyviai užfiksuotas garso įraše 01237 (kalba nuo ~ 29,5 sek. iki ~ 8 min. 20 sek. ir nuo ~ 1:00:20 val. iki ~ 1:2:50 val., atitinkamai stenogramoje pasakytos frazės pažymėtos ?? ir ŽK) (įrašas 01237 patalpintas į kompaktinį diską Nr. 14, kuris yra t. 1, b. l. 168; pokalbio stenograma t. 1, b. l. 169-179; vertimas į lietuvių kalbą t. 2, b. l. 1-11).

Kaip nurodyta anksčiau, nusikalstamai veiką organizavo ir jai vadovavo kaltinamasis R. V.. Iš byloje esančių pokalbių Nr. 00267, 00327, 00331, 00353, 00519, 00658, 00659, 00669, 00678, 00725, 00728, 00729, patalpintų kompaktiniame diske Nr. 15 (t. 1, b. l. 168) matyti, kaip jis ruošia J. V. nusikalstamai veikai, t. y. liepia būti pasiruošusiai ir laukti jo skambučio, aiškina, kaip ši turi kalbėti, ką sakyti, kaip laikyti telefoną, nusiunčia adresą, netgi iškviečia taksi ir pan. (ekspertizės akte duotos kategoriškos išvados, jog nurodytuose pokalbiuose yra R. V. balsas). R. V. koordinavo visus veiksmus nusikalstamai veiksmai įgyvendinti. Iš nurodytų pokalbių nustatyta (t. 1, b. I. 160-161), kad UAB „Tele2 išankstinio apmokėjimo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) telefono numerio veikimo zona buvo J. B. g. 14, Kybartuose, kur laisvės atėmimo bausmę kaip tik ir atliko R. V.. Matyti, kad jis dar iki nusikalstamos veikos gana detaliai instruktuoja J. V., aiškinasi visas aplinkybes, kurios svarbios nusikalstamai veikai (kiek metų, kokia jos išvaizda, kas padeda orientuotis, kokį asmenį pristatyti, kaip važiuojantį pas nukentėjusįjį; klausia, kokiose rajonuose gyvena, kas svarbu operatyviam nuvykimui ir kt.). Taip pat R. V. duoda komandą pokalbiui su nukentėjusiąja, įdėmiai seka pokalbio eigą ir po to, kai nukentėjusioji V. T. sutinka padengti tariamą žalą, atitinkamai tuo pačiu metu kitu telefonu duoda nurodymus J. V. dėl vykimo pas nukentėjusiąją. Atlikę fonoskopinį tyrimą, ekspertai konstatavo, jog R. V. balsas ir kalba yra užfiksuoti garso įrašo 01237 pradžioje nuo ~ 5 sek. ir iki ~ 11sek. (pasakiusio frazes „ušatnikai, /.../ judam, „heros“ nėra niekur, supranti?“), nuo ~ 26 min. 25 sek. iki ~ 30 min. 50 sek. (pasakiusio frazes: „Penkiasdešimt, - ne penkios“, „Supratau“, „Pagal kokį tu adresą esi dabar, kokiam rajone?“, „Aha, o bandei kitur skambint?“, „Aišku, (duomenys neskelbtini), a ne?“ bei kviečiančio taksi į (duomenys neskelbtini) ir pasakančio, kad važiuos prie popieriaus fabriko), bei nuo ~ 36 min. 41 sek. iki ~ 36 min. 49 sek. (pasakiusio frazes: „sakau, paklausk, kai įsėdi, kiek laiko ir parašyk. Gerai? Jo, kiek laiko užtruksi važiuojant“). Nurodytos 3.2 punkto ekspertizės išvados yra tikėtinos, tačiau teismas jomis neabejotinai remiasi, kadangi netgi pats kaltinamasis neneigė savo dalyvavimo nurodytoje nusikalstamoje veikoje, nors pačias aplinkybes aiškino kitaip.

Pilnai įrodyta ir Ž. K. bei J. V. kaltė. Kaltinamasis Ž. K. telefoninio pokalbio su nukentėjusiąja V. T. metu apsimetė policijos pareigūnu ir prašė iš pastarosios 8 000 Lt žalai atlyginti. Tokią išvadą leidžia daryti objektyvūs įrodymai – garso įrašas Nr. 01237 ir fonoskopinio tyrimo metu gautos ekspertų kategoriškos išvados (ekspertizės akto 3.1 punktas), patvirtinusios, jog įraše yra užfiksuotas būtent Ž. K. balsas ir kalba (stenogramoje žymimos raidėmis - ?,P). Kaip minėta, tokia išvada yra kategoriška, be to, išklausius įrašus netgi ir be specialaus tyrimo objektyviai girdėti, kad įrašuose, tame tarpe ir šiame, yra užfiksuotas kaltinamojo Ž. K. balsas. Beje, ekspertai buvo kategoriški ir dėl to, kad būtent Ž. K. balsas ir kalba yra garso įraše Nr. 01240. Šiame įraše kaip tik užfiksuotas tolesnis tariamo policijos pareigūno pokalbis su nukentėjusiąja V. T., mėginant ją paveikti duoti pinigus, aiškinant, kokie tariamai veiksmai bus atlikti su jos anūku Valdu (įrašas patalpintas į kompaktinį diską Nr. 14, t. 1, b. l. 168, pokalbio stenograma t. 1, b. l. 178-179, vertimas į lietuvių kalbą t. 2, b. l. 11-12). Teismas laiko esant pilnai įrodytą ir kaltinamosios J. V. kaltę dalyvavus šioje nusikalstamoje veikoje. Priešingai nei tikino pastaroji, J. V. aiškiai suprato tikrąjį savo vykimo pas nukentėjusiąją V. T. tikslą, t. y. nuvažiuoti ir apgaule paimti pinigus, o ne nuvežti motiną ir dukrą į ligoninę. Pokalbių įrašuose užfiksuota, kaip R. V. su J. V. aptaria aplinkybes, siekiant, kad nusikalstama veika būtų sėkmingai įgyvendinta (antai, R. V. klausia, ar reikia ją dėl visko „apšviesti, papasakoti ar ji pati viską žino“, nurodo, kaip ji nusikaltimo metu turi elgtis „kai eini, visą laiką laikyk telefoną prie ausies, niekada nenuleisk, kol nepasakiau“, „klausykis tai, ką tau sako ... kai tau skambinu, kuo greičiau tenais važiuok ... iš karto šoki, kuo greičiau važiuoji“, „bereikalingo ten iš tavo pusės kažką kalbėt nieko nereikia, mes pasakysim kas, kaip ir kur“, „svarbiausia, kad kuo greičiau, žinai, ir nepasimest, nu, nes jeigu pasakiau eik, tai eik, nebijok nu“, „jeigu negalėsi, tai tu iš karto kažkaip tais perspėk“, „ maždaug sakyk, kad vot, pavyzdžiui, kada pradedi kažką tai daryt, ania“ ir tt.) (garso įrašas Nr. 00267, esantis kompaktiniame diske Nr. 15, t. 1, b. l. 168). Būtent iš pokalbių turinio galima aiškiai matyti, jog kaltinamoji J. V., suvokė dalyvaujanti bendroje kelių asmenų nusikalstamoje veikoje, jai buvo priskirtas „kojų“ vaidmuo, kurį ji privalėjo atlikti gavusi atitinkamą komandą, kuomet R. V. su kitais pataisos namuose sėdinčiais asmenimis (konkretus pastarųjų žinojimas kaltinamajai nebuvo būtinas), užmegs kontaktą su asmeniu, patikėjusiu tariama informacija, ir sutiks mokėti pinigus. Akivaizdu, jog kaltinamoji suprato, kad siekiant tokiu apgaulės būdu išvilioti pinigus, veikia keli asmenys. Konkrečiai ji bendravo tik su R. V., tačiau iš nusikalstamos veikos aptarimo buvo aišku, kad be R. V. nusikaltime dalyvauja dar kiti asmenys. Tą objektyviai kaltinamoji suprato ir iš to, kad jai bendraujant su kaltinamuoju R. V., paraleliai vyko pokalbis su nukentėjusiąja, su kuria R. V. tuo pačiu metu negalėjo kalbėti. Taigi minėtas pokalbis Nr. 00267, taip pat pokalbių 00327, 00674, 00678, 00331, 00543, 00632, 00659, 00667, 00669, 00679, 00686 paneigia kaltinamosios J. V. parodymus neva ji pažįstamo prašymu važiavo į ligoninę nuvežti ir atgal parvežti mamą ir dukrą. Atlikę fonoskopinį tyrimą, ekspertai dėl nurodytų pokalbių davė dalį kategoriškų, dalį tikėtinų išvadų esant juose užfiksuotą kaltinamosios J. V. balsą bei kalbą (ekspertizės akto 4.2 ir 4.4 punktai). Kaltinamosios parodymai vertintini kaip nelogiški ir neįtikinami. Sunkiai suprantama, kaip už pagalbą palydint moteris iki ligoninės ir atgal (beje, kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu jas apskritai reikėjo lydėti) skambinęs asmuo jai būtų panaikinęs net kelių šimtų litų skolą (neaišku, kam buvo prašoma turėti 200 Lt). Tikint kaltinamosios parodymais, sunkiai paaiškinamas pastarosios elgesys nuvykus nurodytu adresu (taksistui privažiavus prie namo, iš karto neina į vidų, užkalbinus V. T. (nukentėjusiosios marčiai), nieko šiai nesako, kad būtent pas ją atvažiavo (namo numerį matė aiškiai), tačiau sėda atgal į taksi automobilį, liepia truputį pavažiuoti ir laukia tolesnių nurodymų. Byloje esančių SMS žinučių turinys taip pat atskleidžia, kad J. V. pas nukentėjusiąją atvažiavo, turėdama nusikalstamą ketinimą. Antai, J. V. rašo R. V. „tai ką ten stumet aš tarp nuosavu namu itarima sukelsiu“ (tokia žinutė parašyta J. V. laukiant prie nukentėjusiosios namo, matant kieme vaikščiojant V. T., baiminantis, jog stovintis taksi sukels nukentėjusiosios marčiai klausimų). Galiausiai teisme kaltinamoji J. V. nesėkmingai bandė aiškinti jai R. V. atsiųstos SMS žinutės „tu N. M., dukra tavo D. M.“ paskirtį, nors vien jau iš jos aiškiai matyti, kad J. V. nukentėjusiajai turėjo prisistatyti kaip N. M., tariamos sužalotos mergaitės motina. Su nukentėjusiąja V. T. telefonu bendravęs Ž. K. kaip tik ir nurodė, jog pinigų paimti atvažiuos mergaitės motina.

Taigi byloje yra aiškūs, objektyvūs įrodymai kaltinamųjų R. V., Ž. K. bei J. V. kaltei pagrįsti. Be jau nurodytų pokalbių bei fonoskopinės ekspertizės akto Nr. 11-1447(15) išvadų, teismas remiasi ir V. T., kurios parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, liudytojų V. T., S. O., J. T. parodymais. Įrodymų visuma patvirtina, jog veikdami bendrininkų grupe kaltinamieji, kuriems vadovavo ir nusikaltimo padarymą organizavo R. V., pasikėsino apgaule įtikinti senyvo amžiaus V. T. neva jos anūkas sužalojo mergaitę ir tam, kad tėvas nerašytų pareiškimo policijai, prašė sumokėti 8 000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos pilnai įgyvendinti nepavyko, kadangi J. V. nuvykus iki nukentėjusiosios namų, ją sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sukčiauti, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o R. V. veiksmus papildomai kvalifikuojant ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamųjų R. V., Ž. K., J. M. ir J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad pastarieji nusikalstamus veiksmus atliko, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę R. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), vadovavo ir koordinavo nusikalstamų veikų įgyvendinimą (veikė kaip organizatorius), nusikalstamos veikos motyvus (siekė uždirbti pinigų), abi nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertina ir kaltinamojo R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (t. 2, b. l. 89-110; t. 4, b. l. 6-8), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 111), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 114, 115), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 113). Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam R. V. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant didesnę už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamasis nusikalto atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kas rodo, jog netgi būdamas pataisos namuose, jis toliau daro nusikaltimus, nėra linkės daryti jokių kritiškų išvadų. R. V. teistas, teistumas neišnykęs, pripažintas recidyvistu. Nusikalstamų veikų daryme atliko aktyvų vaidmenį, organizavo nusikaltimus, koordinavo kitų kaltinamųjų veiksmus, nusikaltimus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, yra aiškiai linkęs nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio bei moralės normų, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), po to ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama 2013-07-09 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 9 mėnesiai 17 dienų).

Skirdamas bausmę Ž. K., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus (siekė uždirbti pinigų), nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamasis Ž. K. teistas (t. 2, b. l. 120, 121-123), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 124), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 126, 128), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 127). Teismas vadovaudamasis 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Ž. K. praeityje teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, abu nusikaltimus padarė pataisos namuose, atlikdamas anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau, kaip matyti, netgi būdamas įkalintas kaltinamasis toliau daro nusikaltimus ir savo elgesio nelinkęs keisti. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra tik viena sunkinanti, kas leidžia teismui skirti vidurkį viršijančias laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), po to ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (nuosprendžio paskelbimo dieną neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai 28 dienos).

Teismas, skirdamas J. M. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia (dėl nukentėjusiosios J. B. plėšimo – tiesiogine neapibrėžta), vienas nusikaltimas baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamais veiksmais siekė įgyti pinigų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina veikų padarymas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinami J. M. charakterizuojantys duomenys: praeityje ne kartą teistas (t. 2, b. l. 70-78; t. 3, b. l. 1-5), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 79), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 12), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 81), tačiau nuo 2000-04-28 iki 2000-05-03 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (t. 2, b. l. 82), taip pat nuo 2006-08-27 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas) (t. 2, b. l. 83). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-570 konstatuota nesant jokių duomenų, kad J. M. dėl narkopriklausomos negalėtų suvokti savo veiksmų ir jų negebėtų valdyti, dėl ko skirti pastarajam teismo psichiatrijos ekspertizę. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti J. M. pakaltinamumu, pastarasis dėl nusikalstamų veikų baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant didesnę už galimą skirti vidurkį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vidurkį atitinkančią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirtini švelnesnes bausmes teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, ne kartą teistas, šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai padaryti esant neišnykusiam teistumui (nusikaltimų recidyvas), linkęs daryti nusikaltimus nuosavybei, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, būdamas laisvėje neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl tik tokios bausmės ir tik nurodyto dydžio laikytinos pakankamomis bausmės paskirčiai pasiekti.

J. M. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), po to subendrinta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys).

Skiriant bausmę kaltinamajai J. V., laikytinasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota, taip pat įvertinami asmenybę charakterizuojantys duomenys: teista (t. 2, b. l. 134-139), administracine tvarka bausta (t. 2, b. l. 140-141), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 144), tačiau nuo 2013-03-27 iki 2013-03-28 gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 145), dėl analogiškos diagnozės įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (t. 2, b. l. 143). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-414 konstatuota, kad J. V. vien dėl narkopriklausomos skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 147), dėl ko nėra pagrindo abejoti pastarosios pakaltinamumu.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajai įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamoji praeityje ne kartą teista, jos gyvenimo būdas iš esmės laikytinas neigiamu (nedirbanti, ne kartą bausta administracine tvarka dėl vertimosi prostitucija, teismų informacinės sistemos duomenimis, paskutinį kartą 2016-02-11 nutarimu, turi priklausomybę opioidams). Visgi teismas vertina tai, kad teistumas šiai dienai yra išnykęs, kaltinamoji pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, jos vaidmuo bendrininkų grupėje nebuvo pagrindinis, ir mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą (nustatant maksimumui artimą terminą). Tuo pačiu kaltinamajai skirtini teismo įpareigojimai, kurių visuma padės užtikrinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 104,40 Lt, kas šiuo metu atitinka 30,23 eurus, dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 32-34). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios J. B. gydymo patyrė išlaidas, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys laikytinas pilnai pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant jį atlyginti iš kaltinamojo J. M..

Nukentėjusioji J. B. buvo pareiškusi 3 500 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau vėliau raštu šio ieškinio atsisakė, patvirtino žinanti tokio atsisakymo pasekmes (t. 3, b. l. 84), dėl ko byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Šioje byloje kaltinamiesiems R. V., Ž. K. bei J. M. gynėjas paskirtas, įvertinus tai, kad pastarieji atlieka laisvės atėmimo bausmes ir būdami izoliuoti negali tinkamai realizuoti teisę į gynybą (BPK 51 straipsnio 2 dalis), o J. V. – pagal BK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas dėl objektyvių priežasčių pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Kaltinamiesiems R. V., Ž. K., J. M. kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos. Kaltinamajamai J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktiniai diskai su garso įrašais ir išklotinėmis (iš viso 4 vnt.), taip pat kompaktinis diskas su teismo posėdžių garso įrašais (1 vnt.) paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios J. B.), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios V. T.), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri šiai dienai yra 9 mėnesiai ir 17 dienų, ir paskirti R. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 22 d.

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios J. B.), ir skirti jam 2 (dvejų) metų atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios V. T.), ir skirti jam 2 (dvejų) metų atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-20 nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri šiai dienai yra 2 metai ir 2 mėnesiai 28 dienos, ir paskirti Ž. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 22 d.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų atėmimo bausmę.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti J. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nuosprendžiu įskaitytą laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, įpareigojant J. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. M. 30,23 eurų (trisdešimt eurų dvidešimt tris euro centus) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios J. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kompaktinius diskus su garso įrašais ir išklotinėmis (iš viso 4 vnt.), taip pat kompaktinį diską su teismo posėdžių garso įrašais (1 vnt.) palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.