- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2-6625-897/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01927-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Donata Juozumienė, Tomas Vagnorius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei E. V. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai G. K. ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš ieškovo D. K. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. po 200,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) ieškovo turtinė padėtis ir jis nėra pajėgus mokėti priteistos išlaikymo sumos. 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo momentu ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, pagrinde vykdavo į komandiruotes (duomenys neskelbtini), ten praleisdavo po 5-6 savaites. Ieškovo gaunamas atlyginimas kartu su komandiruotpinigiais sudarė vidutiniškai 1700,00 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių ieškovo darbo užmokestis buvo apie 500,00 Eur, likusi gaunamų lėšų dalis – dienpinigiai. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su I. K., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K., taigi, padidėjo ieškovo išlaikomų asmenų skaičius. Gimus E. K. ieškovas tapo dviejų vaikų tėvu, ieškovo pareigos abejoms dukroms yra vienodos, ieškovas privalo išlaikyti ne tik nepilnametę dukrą G. K., bet ir E. K.. Gimus E. K. ieškovas nebeturi galimybių dirbti ankstesnį darbą (tolimųjų reisų vairuotojo), išvažiuoti į komandiruotes užsienyje ir užsienyje praleisti po 4-6 savaites. Ieškovas turi rūpintis naujagime, padėti savo sutuoktinei buityje. Be ieškovo, jo sutuoktinės I. ir dviejų mėnesių dukros E. jų gyvenamojoje vietoje negyvena jokie kiti asmenys, kurie galėtų padėti ieškovo sutuoktinei buityje (ieškovo sutuoktinė, nesant ieškovo, neturi galimybių saugiai nueiti net iki parduotuvės, vaistinės ir pan.). Iki E. K. gimimo ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovo pajamos buvo panašaus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieškovui nebeturint galimybės išvykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieškovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms. Ieškovas važinėja vietiniais maršrutais, toliausiai iki (duomenys neskelbtini), tokiu būdu turėdamas galimybę kiekvieną dieną po darbo grįžti namo. Ieškovo darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma – vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę, pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą, 5,20 Eur valandinis darbo užmokestis. Ieškovui dirbant vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę laiko norma, jo darbo užmokestis - 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškinio pateikimo momentu ieškovo pajamos lyginant su buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo priėmimo metu yra 2,5 – 2,8 karto mažesnės, taigi ieškovo finansinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi. Ieškovas kiekvieną mėnesį moka komunalinius mokesčius (70,00 Eur – 150,00 Eur, priklausomai nuo sezono), perka maisto produktus, buities reikmenis. Gimus naujagimei padidėjo itin brangių higienos reikmenų (sauskelnės, medikamentai), specialių maisto produktų poreikis. Ieškovo sutuoktinė nedirba, gauna motinystės išmoką. Ieškovo nepilnametė dukra G. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, G. neturi jokių specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų, kurie reikalautų papildomų lėšų. Atsakovės gaunama valstybės išmoka vaikui lyginant su 2019-12-02 Vilniaus miesto teismo sprendimo priėmimo momentu yra padidėjusi (2020 m. – 60,00 Eur; 2021 m. -70,00 Eur). Be to, ieškovo žiniomis, nepilnametės dukros G. ir atsakovės būsto nuomos išlaidos yra kompensuojamos savivaldybės lėšomis, taigi šios lėšos turi būti įvertinamos nustatant G. poreikių tenkinimui reikalingą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas D. K. papildomai paaiškino, kad pajamos pasikeitė iš esmės ir gimus antram vaikui nebeišgali mokėti nustatyto dydžio išlaikymo. Tėvai yra garbaus amžiaus, todėl nebegali padėti. Jam pačiam dirbti komandiruotėse (6 savaitės užsienyje, 3 savaitės Lietuvoje) neįmanoma, nes reikia žmonai padėti auginti dukrą. Anksčiau didžiąją dalį algos sudarė dienpinigiai, kurių dabar nebėra. Iš darbo, kai gimė antras vaikas, suprasdamas, kad išlaidos vaikų išlaikymui tik didės, išėjo pats, savo noru ir susirado tokį darbą Lietuvoje, kad dirba kas antrą dieną, gauna ženkliai mažesnes pajamas, bet daugiau laiko būna namuose, padeda žmonai prižiūrėti vaiką. Dirba vairuotoju, maršrutu (duomenys neskelbtini), išvažiuoja ryte, grįžta tos pačios dienos vakare. Šiuo metu, kol kūdikis yra mažo amžiaus, išlaidos yra padidėjusios. Žmona septintą mėnesį yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 400 Eur, nes iki gimdymo neturėjo reikiamo darbo stažo. Iki vaiko gimimo žmonos pajamos buvo apie 700 Eur. Grįžti į ankstesnį darbą neplanuoja. Pagal skelbimus ieško geriau apmokamo darbo, bet nesėkmingai. Nori uždirbti kuo daugiau, bet darbdaviai, kaip susitarę, nenori mokėti didesnių algų. Kai vaikas eis į darželį, jo galimybės ieškoti ir dirbti kitokį darbą bus kitokios. Su dukra G. jis nebendrauja, nes uždraudžia atsakovė. Su kūdikiu, kai žmonai reikia išeiti, būna jis. Viena žmona be jo pagalbos negalėtų susitvarkyti. Žmona tėvų neturi, jo tėvai yra garbaus amžiaus, padėti jiems negali. Turi sodą, šienauja žolę ir laiko jį, pajamų iš sodo nuomos negauna, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nuomininkai iš sodo išsikraustė, nes sodo namelyje nebebuvo įmanoma gyventi, per stogą varvėjo vanduo ir pan. Nauda dabar iš sodo yra tokia, kad patys nuvažiuoja į sodą pailsėti. Skelbimą parduoti sodą yra pateikęs, bet pirkėjų neatsiranda, kaina - 67000 Eur. Pardavę sodą nori įsigyti didesnio ploto būstą, nes su žmona ir dukra gyvena vieno kambario bute. Turi (duomenys neskelbtini) 8 ha dirbamos žemės, pagal nuomos sutartį priklausomai nuo derliaus gauna iki 930 Eur metinių pajamų. Sveikatos sutrikimų pats neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Donata Juozumienė prašė tenkinti ieškinį pilnai ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu. Esminis ieškovo pajamų pasikeitimas – nebegauna komandiruotpinigių, nes dirba Lietuvoje (maršrutu (duomenys neskelbtini)), be to, atsirado dar vienas išlaikomas asmuo – ieškovui gimė dar vienas vaikas. Ieškovas neturi pareigos būti tik tolimųjų reisų vairuotoju ir dirbti didesnį laiko tarpą užsienyje. Vaikas yra mažas, todėl ieškovui daugiau reikia būti su šeima Lietuvoje. Atsakovės būsto nuoma yra pilnai sudengiama savivaldybės lėšomis, todėl ši suma turėtų būti atimama iš bendrų vaiko poreikių. Priimant 2019-12-02 sprendimą buvo nukrypta nuo lygių dalių padalinimo principo, t.y. iš ieškovo buvo priteista didesnė dalis dukters išlaikymui. Šiuo metu ieškovas ir atsakovė turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo lygiomis dalimis. Iš bendrų mergaitės poreikių turėtų būti atimta ir valstybės mokama pinigų suma (70 Eur). Karantino metu būrelių mergaitė nelankė. Duomenų, kokius būrelius mergaitė lankys ateityje, nėra. Sodo namas yra prastos būklės, tam, kad jame galima būtų gyventi – reikia daug į jį investuoti. Net ir pardavus sodo namą – pinigai būtų naudojami įsigyjant didesnio ploto butą, nes šiuo metu ieškovas su žmona ir dukra gyvena vieno kambario bute.
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismui sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo reikalinga įvertinti šalių turtinę padėtį, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir kokiomis proporcijomis šalys turi prisidėti prie jų tenkinimo. Ieškinyje dėstomos aplinkybės, atsakovės nuomone ir įsitikinimu, nėra esminiai pasikeitusios. Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui įrodymus, jog ši siekdama gerinti savo pajamas, tuo pačiu labiau užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, įsidarbino 2 darbuose, o 2020 m. rudenį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (daktarės padėjėja), tačiau darbas nepastovus, pagal darbovietės poreikį (apmokėjimas pagal darbo valandas). Ieškovas nurodo, jog negali dirbti ankstesnio darbo (tolimųjų reisų vairuotoju), kadangi jam reikalinga padėti sutuoktinei prižiūrėti neseniai gimusį vaiką. Šios aplinkybės negali būti tapatinamos su esminiai pasikeitusia situacija, kuomet ieškovas neprarado darbingumo, nėra sveikatos sutrikimų, o sukūrus naują šeimą, buities darbų ir atsakomybių pasiskirstymas yra normalus įprastos šeimos gyvenimo elementas. Net jei vertinti tai, jog ieškovas pats turi dalį laiko skirti naujagimio priežiūrai, toks pasikeitimas yra laikinas ir nesukeliantis ilgalaikių situacijos pasikeitimų, dėl ko ieškovas negalėtų toliau dėti pastangų dirbti ir gauti adekvatų darbo užmokestį. Atsakovės turtinė padėtis pasikeitė tiek, jog šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, ji yra prastovose ir iki karantino šalyje paskelbimo, jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 700 Eur. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Priešingai - ieškovo padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti papildomų pajamų turtą nuomojant (nors to nedaro iki šiol) ar jį parduodant. Ieškovas į bylą nepristatė jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, ar būtų kitokios staiga nutikusios neįveikiamos priežastys, ieškovas nepateikė duomenų, kad jis dėjo maksimalias pastangas gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų teikti tokį išlaikymą, kuris nustatytas 2019-12-02 teismo sprendime. Kaip jau minėta, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl poreikio prisidėti auginant naujagimį, yra laikina. Tik ta aplinkybė, jog formaliai ieškovas laikinai gauna santykinai nedideles pajamas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog tos aplinkybės, kuriomis remiasi ieškinyje yra pakankamos konstatuoti esminį turtinės padėties pablogėjimą ir negalinčios pasikeisti artimiausiu metu. Nuo 2020-09-07 atsakovei buto nuomos kaina didėjo (10 Eur), atsakovė taip pat skiria papildomus 32 Eur vaiko draudimo paslaugai apmokėti, tokiu būdu išlaidos vaiko išlaikymui didėjo, nors ir nežymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė E. V. paaiškino, kad nesutinka su išlaikymo sumažinimu, nes iš draugų žino, kad ieškovas iš darbo išėjo specialiai, tai buvo jo ir jo naujos žmonos specialus susitarimas išeiti į mažiau apmokamą darbą, kad susimažintų alimentus. Jau dabar ieškosi geriau apmokamo darbo. Vaikas auga, vaiko poreikiai didėja. Ji taip pat planuoja nuomotis dviejų kambarių butą. Dabar kompensaciją už būstą gauna, bet tai nereiškia, kad gaus ir kitais metais. Ji pati, auginant jų bendrą vaiką, daugiau pagalbos susilaukdavo iš jo draugų, nei iš jo paties. Jiems gyvenant kartu, pats ieškovas susivokdavo ir imdavosi iniciatyvos ieškoti geriau apmokamo darbo, tokį darbą jis susirado ir dirbo. Jos pajamos dabar yra apie 700 Eur. Alimentus nuo 2020 m. spalio mėnesio ieškovas moka nereguliariai, yra susidariusi skola, ketina tartis su ieškovu dėl skolos padengimo, jei nesusitars – ketina kreiptis į antstolius. Šiai dienai skola alimentų yra daugiau nei 700 Eur. Mažiausiai apie 500 Eur išeina mokesčiams, būsto nuomai 270 Eur, televizorių pirko išsimokėtinai, 85 Eur komunaliniai mokesčiai, mobilūs telefonai ir jų planai. Dabar ieškovas dirba tik dvi dienas per savaitę, tai papildomai gali dirbti pavėžėju ar taksistu. Jų bendro gyvenimo pradžioje ieškovas turėjo didelę priklausomybę alkoholiui, dabar nežino, bet (duomenys neskelbtini) ieškovas turi jo mamos vardu registruotą butą, į kurį pakankamai dažnai atvažiuoja ieškovas su draugais, tikėtina, piktnaudžiauti alkoholiu. Jokių papildomų išlaidų ieškovas nepatiria, nes su dukra nebendrauja. Nepaisant to, kad dukra paprašė ieškovo padovanoti kompiuterį, bet ieškovas atsisakė, tada dukra prašė banko kortelės su 25 Eur įnešimu, bet ieškovas po kelių valandų atsakė, kad jam žmona draudžia su ja bendrauti ir ką nors jai pirkti. Kai ieškovo žmona laukėsi, ieškovas parašė jai žinutę, kad „G. man yra klaida ir pamirškite mane“. Pagrinde visos išlaidos vaiko išlieka tos pačios, kaip priimant ankstesnį sprendimą. Dabar drabužiams daugiau išleidžia, nes brangesni rūbai. Mergaitė lanko gimnastiką ir pianino pamokas, per karantiną užsiėmimai vyko nuotoliu. Kelis kartus dukra yra prašiusi ieškovo nuvežti ją į gimnastikos užsiėmimus, bet ieškovas atsakė, kad jis turi rimtesnių reikalų. Ji pati turi auginti vaiką, jai nėra kam padėti auginti vaiką. Karantino metu turėjo būti su dukra, padėti mokytis nuotoliniu būdu. Po karantino į darbą ji išėjo balandžio mėnesį, nuo tada dukra liko viena, todėl prisijungimai dukters pradėjo strigti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Tomas Vagnorius prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Akcentuojamas pagrindinis dalykas – šiuo metu ieškovas nesusiranda geriau apmokamo darbo, nes dabar tokia darbo rinkoje padėtis, kad darbdaviai nemoka didesnių algų. Dėl kokių išskirtinių priežasčių, gimus vaikui, reikėjo išeiti iš gerai apmokamo darbo – ieškovas taip ir nenurodė. Tai, kad gimė vaikas, nekeičia situacijos, kad reikia išlaikyti vaiką iš buvusių santykių. Ieškovo situacija nėra niekuo ypatinga, nėra duomenų, kad ieškovo žmona dėl kokių nors svarbių priežasčių negali pasirūpinti vaiku, o ieškovas galėtų dirbti tokį darbą, kuris neštų šeimai pakankamas pajamas. Ieškovas generuoja ir kitokias pajamas, ne tik iš darbo santykių, pvz. iš žemės nuomos, sodo namo nuomos. Turint nekilnojamojo turto, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Šiai dienai vaiku rūpinasi viena atsakovė, atsakovas su dukra nebendrauja, dovanų jai nedovanoja, einamųjų reikmenų neperka, savaitgaliais ir/ar atostogoms dukters pas save nepasiima. Ieškovo nurodytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip esminės. Ieškovo sprendimas, gimus dar vienam vaikui, išeiti į mažiau apmokamą darbą yra neadekvatus. Tėvas turi stengtis duoti vaikui, o ne atimti iš vaiko. Ieškovas yra sveikas ir turi dėti pastangas gauti daugiau nei MMA. Sumažinus išlaikymo dydį, vaiko poreikiai nebūtų užtikrinami.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog ieškovas su sutuoktine I. K. ir mažamete dukra E. K. gyvena vieno kambario bute, kuris, pasak ieškovo, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Ieškovas nurodė, kad yra sudarytos sąlygos mergaitei svečiuotis tėvo namuose. Gyvenamojoje vietoje yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovas pažymėjo, kad jam neleidžiama bendrauti su dukra, nes ji arba serga, arba yra išvažiavusi, todėl jis kreipėsi į antstolius. Jis teigė, kad dukra galimai yra nuteikinėjama prieš jį, nes jis bando bendrauti su ja per Messenger’į, bet pastebėjo, kad G. kalba nenoriai, nerodo noro susipažinti su jo sutuoktine ir seserimi. Lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovė kartu su dukra gyvena vieno kambario bute, kuris pasak atsakovės, yra nuomojamas. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Atsakovė nurodė, kad mergaitė turi atskirą lovą, taip pat namuose yra visi reikalingi baldai, žaislai ir ugdymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. E. V. pažymėjo, kad ieškovas D. K. papildomai neprisideda prie dukters išlaikymo. Anot atsakovės, ieškovas uždraudė savo motinai, G. K. močiutei, dovanoti mergaitei dovanas. Atsakovė teigė, kad ieškovo sutuoktinė draudžia jam bendrauti su dukra, kadangi 2019 metais ieškovas su dukra matėsi 2-3 kartus, o 2020 metais nei karto nebuvo susitikęs su dukra. G. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, papildomai lankė pianino pamokas ir gimnastikos užsiėmimus, tačiau šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino nelanko. Atsakovė nurodė, kad mergaitė nešioja akinius, kitų sveikatos nusiskundimų neturi. Apsilankymo metu Tarnybos specialistė su mergaite bendravo telefonu individualiai. Pasak mergaitės, paskutinį kartą su tėčiu matėsi pernai, tada važiavo į Akropolį ir jis kažką jai nupirko, tačiau neatsimena ką tuo metu nupirko. G. nurodė, kad kartais tėtis jai parašo žinutę, paskutinę žinutę ji gavo per savo gimtadienį. Mergaitė pažymėjo, kad beveik nepasiilgsta tėčio, jeigu jis ilgai neparašo, taip pat nurodė, kad jai nelabai svarbu, jog tėtis su ja mažai bendrauja. Paklausus apie tėtį, mergaitė jį apibūdino kaip šiek tiek griežtą ir linksmą. Ji teigė, kad neturi mėgstamos veiklos, kuria galėtų užsiimti kartu su tėčiu, gyvenant kartu jis retai kada leisdavo laiką su ja. G. įvardijo, jog pagalvojus apie tėtį jai nekyla jokių jausmų. Mamą mergaitė apibūdino kaip gerą, linksmą, rūpestingą, pykstančią, kai ruošia pamokas kartu. Nepilnametė pasakojo, kad kartu su mama mėgsta žaisti įvairius stalo arba telefono žaidimus, būdama su mama ji jaučia džiaugsmą, meilę ir gerumą. Mergaitė pažymėjo, kad daugiausia ja rūpinasi mama, nes ji perka viską, ko reikia, padeda su pamokomis, prižiūri jos sveikatą, domisi mokymosi pasiekimais, duoda kišenpinigius, o tėtis visai ja nesirūpina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma ((duomenys neskelbtini) nepilnametei G. K. buvo vertinimas grėsmės lygis, tačiau grėsmės lygis nenustatytas). Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei minėtas teisės aktų nuostatas, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad mergaitė auga ir jos poreikiai nuolat keičiasi, lanko papildomus užsiėmimus, taip pat iš mergaitės išsakytos nuomonės matyti, kad ja daugiausia rūpinasi atsakovė, o ieškovas nelabai domisi dukters gyvenimu, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi mergaitės interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 str., 4 str. 7 p.), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 str. ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 str. 1 d., 3.193 str.). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 str.). Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 str. 1 d. aiškiai įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 str. 2 d., yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, tapo bedarbis, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliko nepakeistą. Sprendimo priėmimo metu, be kita ko, buvo atsižvelgta į ieškovo ir atsakovės pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai G. K. ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš ieškovo D. K. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. po 200,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Reikalavimą sumažinti dukrai G. K. teikiamo išlaikymo dydį ieškovas pagrinde grindžia tuo, kad ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su I. K. su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K.. Gimus E. K. ieškovas nebeturi galimybių dirbti ankstesnį darbą (tolimųjų reisų vairuotojo), išvažiuoti į komandiruotes užsienyje ir užsienyje praleisti po 4-6 savaites. Ieškovas turi rūpintis naujagime, padėti savo sutuoktinei buityje. Iki E. K. gimimo ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovo pajamos buvo panašaus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieškovui nebeturint galimybės išvykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieškovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms, nustatyta darbo laiko norma – vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę, pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovui dirbant vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę, jo darbo užmokestis siekia 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškinio pateikimo momentu ieškovo pajamos lyginant su buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo priėmimo metu yra 2,5 – 2,8 karto mažesnės, taigi ieškovo finansinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi. Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi ieškinyje dėstomos aplinkybės, atsakovės nuomone ir įsitikinimu, nėra esminiai pasikeitusios. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovas negali dirbti ankstesnio darbo (tolimųjų reisų vairuotoju), kadangi jam reikalinga padėti sutuoktinei prižiūrėti neseniai gimusį vaiką, negali būti tapatinamos su esminiai pasikeitusia situacija, kuomet ieškovas neprarado darbingumo, nėra sveikatos sutrikimų, o sukūrus naują šeimą, buities darbų ir atsakomybių pasiskirstymas yra normalus įprastos šeimos gyvenimo elementas. Net jei, vertinti tai, jog ieškovas pats turi dalį laiko skirti naujagimio priežiūrai, toks pasikeitimas yra laikinas ir nesukeliantis ilgalaikių situacijos pasikeitimų, dėl ko ieškovas negalėtų toliau dėti pastangų dirbti ir gauti adekvatų darbo užmokestį. Ieškovo padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto iš kurio gali gauti papildomų pajamų turtą nuomojant ar jį parduodant. Ieškovas į bylą nepristatė jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, ar būtų kitokios staiga nutikusios neįveikiamos priežastys, ieškovas nepateikė duomenų, kad jis dėjo maksimalias pastangas gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų teikti tokį išlaikymą, kuris nustatytas 2019-12-02 teismo sprendime.
Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 str.). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio. Sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės sumažėjo vaikų poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą tėvo ar motinos turtinė padėtis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Ieškovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį grindė aplinkybe, kad pagal jo turtinę padėtį vykdyti teismo sprendimą neįmanoma, kadangi jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, be to ieškovas turi antrą vaiką. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo, nėra pagrindas savaime sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiuoju išrašu nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį svyravo nuo 765,00 Eur 1178,88 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 870,00 Eur neatskaičius mokesčių, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį 1092,00 Eur neatskaičius mokesčių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). VĮ “Regitra” duomenimis, ieškovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d., ir E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d. Ieškovui D. K. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų, patvirtinančių turimus kreditorinius įsipareigojimus į bylą nepateikta.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsamiuoju išrašu nustatyta, kad atsakovė E. V. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 686,53 Eur iki 1155,85 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis apie 300,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovė dirba „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 250,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis atsakovės nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra registruota. VĮ “Regitra” duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką G. K.. Atsakovei E. V. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.
Ieškovas, grįsdamas savo pablogėjusią turtinę padėtį nurodė, kad jo darbo pajamos yra ženkliai sumažėjusios po 2019-12-02 priimto teismo sprendimo, be to, ieškovui per šį laikotarpį gimė antras vaikas, todėl jis nėra pajėgus mokėti priteistos išlaikymo sumos. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo momentu ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, pagrinde vykdavo į komandiruotes (duomenys neskelbtini), ten praleisdavo po 5-6 savaites. Ieškovo gaunamas atlyginimas kartu su komandiruotpinigiais sudarė vidutiniškai 1700,00 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių ieškovo darbo užmokestis buvo apie 500,00 Eur, likusi gaunamų lėšų dalis – dienpinigiai. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su I. K. su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K., taigi, padidėjo ieškovo išlaikomų asmenų skaičius. Iki E. K. gimimo ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovo pajamos buvo panašaus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieškovui nebeturint galimybės išvykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieškovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms. Šiuo metu ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį apie 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėjo, kad ieškovo sutuoktinė nedirba, gauna motinystės išmoką. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 9 d. nutraukė savo noru (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis), taip pat savo noru 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. sausio 14 d. sudarė naują darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ieškovo darbo užmokestis yra mažesnis, nei buvo prieš tai. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas ieškosi geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Teismas vertina kritiškai ieškovo argumentus, kad jis nutraukė geriau apmokamą darbo sutartį, nes gimus vaikui E. K., ieškovas nusprendė padėti sutuoktinei namuose, kadangi ieškovas atitinkamai turėjo įvertinti faktines galimybes išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir sąmoningas apsprendimas pereiti į mažiau apmokamą darbą, turint du nepilnamečius vaikus, nereiškia ieškovo turtinės padėties pablogėjimo iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovo sutuoktinė yra motinystės atostogose ir taip pat prižiūri nepilnametį vaiką bei gauna atitinkamas pajamas. Be to, nustatyta, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti papildomų pajamų. Tiek iš į bylą pateiktų duomenų, tiek iš teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas be priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. K., papildomų išlaidų šios dukters poreikiams patenkinti nepatiria, kadangi su dukra G. K. nebendrauja, neleidžia su ja laiko, o visa kasdienė išlaikymo našta tenka atsakovei. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti mažintinas dėl atsakovės gaunamų iš valstybės vaiko pinigų (70 Eur) bei kompensacijos už būsto nuomą, kadangi teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime išsamiai ir aiškiai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius, į kuriuos buvo įtraukta atsakovės gaunama valstybės išmoka vaikui, bei nepilnamečio vaiko poreikius būstui ir komunalinėms išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neįrodė, kad šiuo atveju vaiko poreikiai atitinkamai dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra sumažėję.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne ieškovo sunkią finansinę padėtį, o priešingai - liudija apie sistemingą ir galimai piktybišką ieškovo vengimą teikti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai. Pareikštas ieškinys nėra skirtas išspręsti finansinę situaciją, kuri leistų realiai vykdyti įsipareigojimus ir mokėti vaikui išlaikymą. Nepaisant to, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas vertina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo iš esmės, be to, savanoriškas išėjimas iš geriau apmokamo darbo, nepatvirtina, kad dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, jo gaunamos pajamos sumažėjo iš esmės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) byloje taip pat nenustatytos. Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d., CPK 178, 185 str.). Ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 610,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos. Su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pridėjo mokėjimų nurodymus, kurie pagrindžia atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vertina, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, iš ieškovo atsakovei priteistinos 610,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl teismas šių išlaidų iš ieškovo valstybės naudai nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 610,00 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.