- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-648-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. Š., E. Š.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
- 1.1.5.1Būtinoji gintis (BK 28 str.)
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-648-462/2010
Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.; 1.2.4.8.1.;
(S) 2.1.14.
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-24 nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 7 (septynis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 7 (septynis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. ir E. Š. nuteisti už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, būtent:
jie 2008 m. sausio 12 d., apie 17 val., Plungės mieste, A. J. gatvėje, 32 daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, šalia 15 buto, veikdami bendrai tyčia, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. B.. G. B. atėjus pas kaltinamuosius išsiaiškinti aplinkybes dėl sutuoktinės R. B. įžeidimo, nusikalstamos veikos darymo metu žodžiu susitarę „pamokyti“ nukentėjusįjį, A. Š. tyčia sudavė tris smūgius kumščiu G. B. į veidą, E. Š. tyčia sudavė ne mažiau du smūgius G. B. į veidą ir bendrais veiksmais padarė sužalojimus nukentėjusiajam: poodines kraujosruvas ir muštines žaizdas veide, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje bei apatinės lūpos gleivinėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistieji A. Š. ir E. Š. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-24 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantų kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo neįrodyta ir jos nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Skundžiamajame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad jie veikė ne būdami būtinosios ginties būsenos. Teismas rėmėsi tik G. B. parodymais, atmesdamas išteisintosios A. Š., liudytojo K. N. parodymus, todėl nebuvo objektyvus ir įrodymus vertino šališkai.
Apeliantai teigia, kad G. B. buvo konflikto iniciatorius, dėl menkavertės priežasties supykęs atėjo į jų butą aiškintis santykių, demonstruodamas savo jėgą ir stiprumą įsibrovė į butą, pradėjo stumdyti A. Š., sulaužė pirštą E. Š.. Už tai G. B. P. rajono apylinkės teismo 2010-06-26 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. G. B. sportuoja, yra aukštesnis už juos ir fiziškai stipresnis, todėl buvo įsitikinęs, jog su jais susidoros vienas. Pažymi, kad neginčija, jog pavartojo smurtą prieš G. B., tačiau nurodytomis aplinkybėmis pavartotas smurtas turėtų neužtraukti baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą staiga labai susijaudinus. Nuteistieji A. ir E. Š. tvirtina, kad šių aplinkybių visuma turėjo suponuoti teismo išvadą, jog jie neperžengė būtinosios ginties ribų, o veikė gindamiesi nuo paties nukentėjusiojo užpuolimo, kuris kėsinosi į jų sveikatą, buto neliečiamybę ir pavartojo smurtą. Remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. jie turėjo teisę į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė prašo nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. Š. ir E. Š. kaltės. Jų įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Vien tai, kad nuteistieji A. Š. ir E. Š. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
Nors nuteistieji A. Š. ir E. Š. neneigia sudavę smūgius nukentėjusiajam G. B., tačiau neprisipažįsta tai padarę tyčia bei tvirtina tai padarę tik gindamiesi nuo nukentėjusiojo agresyvaus elgesio. Apeliantų A. Š. ir E. Š. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam G. B. įrodo paties nukentėjusiojo G. B. parodymai bei 2008-01-16 specialisto išvada Nr. G-06/08 (07), kuria nustatyta, jog nukentėjusiajam konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos veide, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje bei apatinės lūpos gleivinėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais 2008-01-12, apie 17 val. (t. 1, b. l. 5). Taip pat tai, kad nukentėjusysis G. B. buvo sužalotas laiptinėje, patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateiktos keturios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 81–83).
Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. B. parodymais, nes nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs, be to, jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis G. B. iškart po įvykio 2008-01-12 parašė pareiškimą policijai, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. ir E. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (t. 1, b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai nesirėmė liudytojų A. Š. ir K. N. parodymais. Liudytoja A. Š. yra A. Š. žmona ir E. Š. mama, o K. N. yra E. Š. pusbrolis, todėl neatmestina, kad jie gali siekti padėti A. Š. ir E. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, apylinkės teismas teisingai įvertino tai, kad liudytojas K. N. paties įvykio nematė. Duomenų apie susistumdymą bute nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos įrodymai.
Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistieji A. Š. ir E. Š., objektyvus įrodymas – teismo medicinos specialisto išvada – taip pat visiškai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą jo sumušimo mechanizmą. Taigi apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įvykio mechanizmo nustatymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kolegija pripažįsta nepagrįstu, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent tokį įvykio mechanizmą, kurį skundžiamame nuosprendyje nustatė apylinkės teismas.
Nepagrįstas nuteistųjų A. Š. ir E. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jie neperžengė būtinosios ginties ribų, o veikė gindamiesi nuo paties nukentėjusiojo užpuolimo, kuris kėsinosi į jų sveikatą, buto neliečiamybę ir pavartojo smurtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad būtinosios ginties situacijos, kurią apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str., nebuvo ir kvalifikuodamas nuteistųjų A. Š. ir E. Š. veiką kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiajam G. B., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, pagrįstai nuteistuosius nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-11 nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. išteisino, kadangi nenustatyta, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 495593 matyti, jog 2010-11-03 nukentėjusysis G. B. advokatei už atstovavimą sumokėjo 300 Lt. Advokatė nukentėjusiajam atstovavo apeliacinės instancijos teisme. Kolegija mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiajam G. B. priteistina solidariai iš nuteistųjų A. Š. ir E. Š. 300 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų A. Š. ir E. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų A. Š. ir E. Š. nukentėjusiajam G. B. 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.