Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – motiną S. M., t. y. tyčia vieną kartą plastikiniu padėklu sudavė S. M. į veidą, pataikydama į kairę akį, du kartus odine rankine sudavė nukentėjusiajai į galvą, taip sukėlė artimajai giminaitei – S. M. fizinį skausmą;

1.2. 2021 m. balandžio 23 d., 19.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – motiną S. M., t. y. svetainėje tyčia sudavė S. M. su rankine į galvos plaukuotąją dalį, po to tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, nuėjus S. M. į savo kambarį, tyčia spyrė S. M. į abu kelius, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

2. Kaltinamoji G. K. savo kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir parodė, kad:

2.1. gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama S. M.. 2020 m. rugsėjo 29 d. ji buvo neblaivi. Apie 13.30 val. namuose tarp jos ir S. M. įvyko konfliktas, nes mama jai neatidavė paso ir banko kortelės. Ji iš pradžių mamos gražiai prašė atiduoti dokumentus, tačiau ji neatidavė, melavo, kad neturi. Ji nėra įsitikinusi, kad pasas yra pas mamą. Dėl to, kad mama jai negrąžina jos dokumentų, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Pareigūnai atvažiavo negreitai, per tą laiką jos dar labiau susipyko. Pamena, kad rankoje turėjo savo odinį rankinuką, kuriuo sudavė mamai į galvą. Neskaičiavo ir tiksliai nepamena dėl girtumo, tačiau gali būti, kad rankine mamai sudavė du kartus į galvą. Tame kambaryje, kur konfliktavo, ant stalo buvo plastikiniai stalo padėkliukai. Ji neatsimena, tačiau gali būti, kad supykusi mamai sudavė tuo padėkliuku į veidą, gali būti, kad pataikė į kairę akį. Ji nepastebėjo, ar ant mamos veido bei kūno buvo kokių nors smurto žymių. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kadangi nuo jos skambinimo jau buvo praėję nemažai laiko, todėl ji galvojo, kad pareigūnus išsikvietė mama. Ką su policijos pareigūnais kalbėjo mama, ji negirdėjo arba neatsimena. Kadangi įvykio dieną buvo raminamuosius vaistus sumaišiusi su alkoholiu, todėl nepamena kai kurių įvykio aplinkybių. Anksčiau prieš mamą nesmurtavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivi, pasižada ateityje nebesmurtauti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. S. M. atsiprašė (1 t., 90–91, 98 b. l.);

2.2. 2021 m. balandžio 23 d., apie 19.50 val., namuose (duomenys neskelbtini), mamos S. M. bute, kuriame gyvena ir ji, susipyko su mama S. M., kad S. M. nuolatos slepia jos banko kortelę, todėl ji supyko ir tyčia sudavė savo rankine mamai S. M. per galvą, nepamena, kur tiksliai pataikė, berods į pakaušį, ten kur yra plaukai. Tada viskas vyko svetainėje, paskui, kai mama S. M. nuėjo į savo kambarį ir ten vis toliau jai priekaištavo, ji (G. K.) atėjo į kambarį ir pamatė, kad mama S. M. sėdi ant lovos. Priėjo prie S. M. ir jai įspyrė į kojas, spirdama specialiai niekur nesitaikė, bet pataikė į abu S. M. kelius. Galvoja, kad šie jos visi smurtiniai veiksmai galėjo sukelti S. M. fizinį skausmą. Labai gailisi, kad taip pasielgė su savo mama S. M.. Atsiprašė mamos S. M. (2 t., 53–54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Fizinio skausmo sukėlimas 2020 m. rugsėjo 29 d.

3.1.1. nukentėjusiosios S. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. G. K. buvo neblaivi. Apie 13.30 val. tarp jos ir G. K. įvyko konfliktas, nes dukra jos prašė paso bei banko kortelės. Ji pasakė, kad jos daiktų neturi ir liepė jai eiti iš savo namų, kad jai leistų ramiai gyventi. G. K. labai supyko ir jai vieną kartą plastikiniu padėkliuku sudavė į veidą, pataikydama į kairę akį. Po to G. K. paėmė savo rankinę ir ja du kartus sudavė į galvą. G. K. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos išsikvietė pati G. K. dėl neva pavogtų dokumentų. Dėl šio įvykio G. K. jos atsiprašė, ji tiki, kad dukra nuoširdžiai gailisi, todėl jai atleido. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (1 t., 20, 43–44, 47, 50–51 b. l.);

3.1.2. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas plastikinis padėklas (1 t., 23–24, 26–27 b. l.);

3.1.3. daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas plastikinis padėklas (1 t., 29, 31–32 b. l.);

3.1.4. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie įvykį pranešė G. K.. Smurtą patyręs asmuo – S. M.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva prie kairės akies. Smurtą patyrusio asmens būsena neužfiksuota. Smurtu įtariamas asmuo – G. K.. Smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, tikrintis blaivumą atsisakė. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su įtariamu asmeniu – mama. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. Gauti paaiškinimai – S. M. teigė, kad jos dukra G. K. grįžo neblaivi namo ir pradėjo reikalauti savo paso. S. M. pasakė, kad jo neturi, tada G. K. trenkė vieną kartą jai į akį. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus – neužfiksuoti. Smurtu įtariamas asmuo – G. K. sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigos patalpas (1 t., 37–38 b. l.);

3.1.5. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairio antakio srityje S. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. S. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas S. M. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas S. M. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas S. M. galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. G. K. veiksmai sukėlė S. M. fizinį skausmą (1 t., 76 b. l.);

3.1.6. daiktų apžiūros protokolu ir nutarimu grąžinti daiktus, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta G. K. rankinė, kuri vėliau grąžinta G. K. (1 t., 104–105, 109–110 b. l.);

3.2. Fizinio skausmo sukėlimas 2021 m. balandžio 23 d.

3.2.1. nukentėjusiosios S. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. balandžio 23 d., apie 17 val., į namus neblaivi grįžo G. K.. G. K. buvo savo kambaryje ir pradėjo ją kaltinti, kad pagrobė iš jos (G. K.) kortelę. Ji pasakė, kad G. K. nurimtų, nes kitaip iškvies policiją ir nuėjo į svetainę. Svetainėje yra laidinis telefonas. Kai ji atėjo į kambarį, iš paskos atėjo G. K. ir ištraukė laidinio telefono laidus, kad ji negalėtų paskambinti į policiją (ji neturi mobilaus telefono). G. K. sugadino jos laidinio telefono laidus, tačiau dėl sugadinto jos turto, ji neturi pretenzijų G. K.. Tada ji pasakė, kad nueis pas kaimynę ir vis tiek iškvies policiją, tada G. K. sudavė vieną smūgį jai į galvos sritį – plaukuotąją dalį, su savo juodos spalvos, lyg ir odiniu ar zomšiniu rankinuku. Nuo to smūgio jautė stiprų fizinį skausmą. Kai sudavė smūgį, tada ji sėdėjo ant sofos. Tą smūgį sudavė apie 18 val. Ji tada vis tiek išėjo iš buto ir nuėjo pas kaimynę V., kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynė V. pati paskambino iš savo telefono į policiją. Ji kaimynei daug nieko nepasakojo apie įvykį, truputį kažkiek pasakė apie situaciją. Kai grįžo į namus, tada vėl G. K. smurtavo prieš ją, tada buvo gal apie 18.30 val. ir tada ją G. K. mušė, kai ji jau buvo savo kambaryje, atsisėdusi ant savo lovos. Tada jai sėdint ant lovos, G. K. sudavė kumščiais gal nemažiau 2 smūgius rankomis (tiksliai nepamena ar su kumščiais ar rankomis, delnais per galvą) į galvos sritį – plaukuotą dalį (ji iš karto užsidengė galvą rankomis), tai tada G. K. dar įspyrė nemažiau trijų kartų į jos abiejų kojų kelius. Jai nuo suduotų smūgių ir nuo įspyrimų labai skaudėjo, jautė skausmą. Dėl to, kad G. K. panaudojo fizinį smurtą, tai yra sumušė, sudavė smūgius rankine ir rankomis į galvos sritį, spyrė į abiejų kojų kelius, civilinio ieškinio šioje byloje nepateiks. Po tų suduotų smūgių ir spardymų skaudėjo ilgai, tačiau jokių žymių neliko, nebuvo jokių mėlynių (1 t., 170, 195–196 b. l.; 2 t., 1–2 b. l.);

3.2.2. liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. yra jos kaimynė jau daug metų. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. balandžio 23 d., ji buvo namuose, kai vakare, tikslaus laiko nežino, atėjo pas ją į namus kaimynė S. M.. Ji atidarė buto duris ir su S. M. kalbėjosi laiptinėje. S. M. prašė iškviesti policiją, nes sakė, kad neturi iš ko iškviesti policiją, neva sudaužytas (ar kažkas nutiko) telefonas. Taip pat S. M. sakė, kad namo grįžo neblaivi dukra G. ir namuose pradėjo siautėti, ją (S. M.) stumdė, mėtė daiktus. S. M. smulkmenų nepasakojo apie tai kas ten vyksta namuose tarp jos (S. M.) ir G. S. M. buvo sakiusi, kad būdama neblaivi G. buvo smurtavusi prieš ją (S. M.), tačiau vėlgi smulkmenų S. M. jai nepasakojo apie G. smurtavimus. Tada, kai atėjo S. M. pas ją, tai ant jos (S. M.) veido ir kitų matomų kūno vietų nesimatė jokių smurto žymių. Ji iš savo telefono iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, tada S. M. išėjo į savo namus, kas buvo toliau ji nieko nežino ir papasakoti nieko negali (2 t., 10–11 b. l.);

3.2.3. liudytojo T. V. parodymais apie, kad 2021 m. balandžio 23 d. dirbdamas su kolega S. R. vakare gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo 2 moterys, viena jaunesnė (smurtautoja), o kita vyresnio amžiaus (nukentėjusi). Ta vyresnio amžiaus moteris, buvo motina tos jaunesnės ir ta vyresnioji moteris teigė, kad prieš ją smurtavo jos dukra, ta jaunesnė moteris. Abi moterys nurodė savo vardus bei pavardes ir kitus anketinius duomenis. Pamena, kad smurtautoja buvo labai neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, svirdinėjo, kalbėjo nerišliai ir kiek pamena, tai jai buvo nustatytas girtumas virš dviejų promilių. Nukentėjusi moteris paaiškino, kad jos dukra sudavė jai su rankinuku per galvą ir kaltino ją (nukentėjusiąją), kad paslėpė jos banko kortelę. Nukentėjusi moteris sakė, kad nuo suduoto jai smūgio skaudėjo, tačiau ant nukentėjusios moters nesimatė jokių sužalojimų ar kitokių smurto žymių. Smurtautoja, neigė smurtavusi prieš savo motiną ir priešinosi sulaikoma, tai yra, kai reikėjo išeiti iš buto, teko su kolega S. R., laikant smurtautoją už rankų, išvesti iš buto (2 t., 21–22 b. l.);

3.2.7. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog S. M. sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas neklasifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu S. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., 183 b. l.);

3.2.8. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – S. M.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimų nenustatyta. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – G. K.. Smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, 2,67 ‰ girtumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su įtariamu asmeniu – mama. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. Gauti paaiškinimai – S. M. teigė, kad jos dukra G. K. grįžo neblaivi namo, kilo konfliktas dėl banko kortelės, trenkė G. K. S. M. iš rankinės į galvą. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo – G. K. sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigos patalpas (2 t., 14–15 b. l.);

3.2.9. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta G. K. juoda zomšinė rankinė. Po apžiūros rankinė grąžinta G. K. (2 t., 62–63, 66–68 b. l.).

3.3. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamoji G. K. kaltinime nurodytu laiku, nurodytose vietose ir nurodytomis aplinkybėmis du kartus smurtavo prieš savo artimą giminaitę – motiną S. M., abu kartus sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamosios G. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jos kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

4. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajai G. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai sutikus, 2021 m. birželio 21 d. buvo surašytas pranešimas (2 t., 106–108 b. l.), kuriame nurodyta, jog jai žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jai yra suprantamos ir ji sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

5. Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi abi baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji abi nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

6. Skirdamas bausmes kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, jie baigti), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę (anksčiau ji nebuvo teista; bausta administracine tvarka ir visas jai paskirtas baudas sumokėjo; nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje; turi sveikatos sutrikimų (1 t., 116–119, 121–123, 126, 129, 133 b. l.; 2 t., 73–74, 82–84, 86–88, 91, 93, 105 b. l.), į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimas jam.

7. Minėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už jas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamoji G. K. smurtavo prieš savo artimąją giminaitę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajai kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamoji sutiko, jog jai kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajai G. K. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 6 mėnesiams.

10. Kaltinamoji G. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. 16.35 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 14.45 val. (1 t., 82, 84 b. l.) ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. 20 val. iki 2021 m. balandžio 25 d. 10.57 val. (2 t., 36, 39 b. l.). Šis kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (iš viso – 3 paros) įskaitomas į jai skiriamos bausmės laiką.

11. Kaltinamajai G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 57–58 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

12.1. plastikinis padėklas, grąžintas S. M. (1 t., 34–35 b. l.), paliekamas S. M.;

12.2. rankinės, grąžintos G. K. (1 t., 109–110 b. l.; 2 t., 62 b. l.), paliekamos G. K..

13. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 29 d. veika) ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros);

- BK 140 straipsnio 1 dalyje (2021 m. balandžio 23 d. veika) ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) įpareigoti G. K. dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti G. K. vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. 16.35 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 14.45 val. ir nuo 2021 m. balandžio 23 d. 20 val. iki 2021 m. balandžio 25 d. 10.57 val. – iš viso 3 (tris) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

- plastikinį padėklą, grąžintą S. M., palikti S. M.;

- rankines, grąžintas G. K., palikti G. K..

Nesutikdama su paskirta bausme G. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jai, o jeigu ji išvykusi – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.