- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-2506-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24054-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-631-910/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kino rožė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Kino rožė“ priteisti 967,71 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis yra namo, esančio Algirdo g. 51A, Vilniuje (toliau – Namas), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovui priklauso patalpos, esančios Name, tačiau jis nevykdo savo prievolės apmokėti lifto eksploatacinių, remonto ir kitų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovas teikia Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso Namo pirmame aukšte esančios patalpos, o ieškovas, vykdydamas savo prievoles, atliko Name esančio lifto remonto darbus. Pripažinęs, kad atsakovas yra Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas turi įsirengęs atskirą įėjimą, nesinaudoja liftu, pati savaime neteikia pagrindo išvadai, kad jis nėra Namo bendrųjų inžinerinių sistemų bendraturtis. Liftą teismą priskyrė prie Namo inžinerinės sistemos ir remdamasis tuo nurodė, kad atsakovas turi pareigą padengti jo išlaikymo išlaidas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalis, Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 61 dalis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.6 punktas).
Atsižvelgęs į tai, kad atliktų lifto remonto darbų tikslas buvo atkurti neveikiančio lifto normatyvines savybes, užtikrinti šio inžinerinio įrenginio saugumą, teismas konstatavo, jog atsakovas privalo padengti remonto išlaidas daiktinės teisės pagrindu, t. y. kaip Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigiama, kad teismas apeliantam, turinčiam nuosavybės teise patalpas, esančias gretimo pastato pirmame aukšte, nepagrįstai sukūrė prievolę mokėti mokesčius už lifto techninę priežiūrą (Nuostatų 8.7 punktas, SĮ 41 straipsnio 5 dalis). Nors SĮ 41 straipsnio 5 dalyje išaiškinta, kas yra statinio techninė priežiūra, tačiau teismas šios nuostatos netaikė ir dėl jos nepasisakė. Tokį aiškinimą patvirtina ir ieškovo veiksmai atleidžiant apeliantą nuo lifto išlaikymo prievolės 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. NB-RS-14-.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsikertant į skundo argumentus nurodoma, kad liftas yra bendrojo naudojimo objektas. Taigi apeliantas turi pareigą dengti jam tenkančią lifto išlaikymui skirtų išlaidų dalį nepriklausomai nuo to, ar jis naudojasi liftu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1, 9 dalys). Lifto techninė priežiūra suprantama kaip eksploatacinės ir kitos einamosios išlaidos, susijusios su lifto naudojimu. Apelianto minima Nuostatų norma reglamentuoja prievolinius teisinius santykius, bet ne pareigas, kylančias iš daiktinės teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte esančių patalpų savininkas turi prievolę prisidėti prie lifto išlaikymo (remonto) išlaidų apmokėjimo.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad apeliantui priklausančios patalpos yra gyvenamajame name Algirdo g. 51A. Kitokią faktinę padėtį galinčių patvirtinti įrodymų pateikta nėra. Kadangi apeliantas yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, jis turi pareigą prisidėti prie jų išlaikymo, išsaugojimo (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Apeliantas iš esmės neneigia to, kad liftas yra bendrojo naudojimo objektas.
Kasacinis teismas prievolės apmokėti lifto išlaikymo išlaidas klausimu yra nurodęs, kad daugiabučio namo bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi liftu, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti jo išlaikyme (žr., kasacines bylas Nr. 3K-7-1/2003, Nr. 3K-7-515/2009). Iš kasacinio teismo motyvų matyti, kad bendraturčių pareiga išlaikyti liftą turėtų būti aiškinama kaip nustatanti prievolę visiems bendraturčiams prievolę apmokėti tas išlaidas, kurios skirtos lifto, kaip bendrojo naudojimo objekto, tinkamam funkcionavimui, reikiamoms normatyvinėms savybėms užtikrinti.
Tiek pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tiek pagal Nuostatų 8.7 punktą apeliantas yra atleistas nuo prievolės apmokėti lifto eksploatacines išlaidas (pvz., valymo, elektros ir pan.), tačiau jis turi pareigą įstatyme nustatyta apimtimi prisidėti prie lifto, kaip namo bendrojo naudojimo objekto, išsaugojimo privalomųjų statinių naudojimo priežiūros reikalavimų prasme. Apeliantas neginčija to, kad name esantis liftas dėl jo būklės nebuvo tinkamas naudoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą pažeidus savo prievolę bei patenkino ieškovo reikalavimą. Teikdamas nuorodas į Nuostatų ir SĮ atitinkamas normas, apeliantas ignoruoja tai, kad jos nustato ieškovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, teikiamų paslaugų apmokėjimo prievolės paskirstymo taisykles, bet nereglamentuoja bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Būtent tai nurodyta ir apelianto minimame ieškovo 2013 m. gruodžio 5 d. rašte, kurio kvalifikavimui apelianto nurodomu būdu nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo laikytini nepasitvirtinusiais.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos 72,60 Eur išlaidos apeliacinio skundo parengimo paslaugoms pirkti neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iškelti klausimai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovas yra juridinis asmuo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – iš kito juridinio asmens pirktos procesinio dokumento surašymo paslaugos, laikytinos nebūtinomis ir nepagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.