- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1252-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02259-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- Ž. A.
- Ieškovas
- J. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-5321-595/2012 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl B. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos patvirtinimo, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko B. A. gyvenamąją vietą su ieškove, patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6807,39 Lt. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną dukros B. A. gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai, mokamą po 800 Lt kas mėnesį iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui skiria tik minimaliais pajamas. Jos gaunamo darbo užmokesčio nepakanka pilnų vaiko poreikių patenkinimui, todėl visą laiką padeda jos tėvai. Dukra lanko darželį, muzikos pamokas, lankosi spektakliuose, koncertuose, vyksta į gimtadienius, šventes, yra būtinas automobilis. Automobilio išlaikymo sąnaudas taip pat dengia ieškovės tėvai. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir atsakovo finansinę padėtį būtina priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti po 800 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies – dukros B. A. išlaikymui priteisė laikiną išlaikymą, mokamą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-02-22 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ieškovės J. N. naudai, kitoje dalyje prašymo netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nurodydama, kad atsakovas labai minimaliai prisideda prie dukros išlaikymo, nors jo turtinė padėtis gera, - turi nekilnojamojo turto, taip pat kilnojamojo turto, vertybinių popierių, santaupų, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-02-14 vidutiniškai dukros išlaikymui per mėnesį yra pervedęs apie 200 Lt. Teismas padarė išvadą, jog toks minimalus atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, kelia grėsmę vaiko teisėms, turtiniams ir neturtiniams interesams. Teismas atsižvelgęs į būtinus vaiko poreikius, minimalų nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, ieškovės prašomą išlaikymo dydį sumažino iki 400 Lt. Kadangi prašymas dėl nepilnamečio vaiko laikino gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, kurie leistų teismui nuspręsti apie laikino nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove reikalingumą, šioje dalyje teismas prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog atsakovas niekuomet nevengė pareigos išlaikyti vaiką, rūpinasi mažamete dukra nuo jos gimimo. Atsakovas nurodė bei pridėjo rašytinius įrodymus, kad jis skyrė lėšas mažametės dukros maistui, aprangai, avalynei, vaistams, pramogoms ir pan., todėl atsakovas išlaiko vaiką, skiria lėšų daugiau nei minimalus išlaikymo dydis, ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas apmoka dukros ikimokyklinio ugdymo įstaigos pateiktas sąskaitas ir muzikinio lavinimo užsiėmimus, be to atsakovas apmokėjo ieškovės 2012 m. sausio mėn komunalines ir kitas paslaugas. Per 2011 m. viso skyrė 5 193,76 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo Ž. A. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį nepakeistą. Pažymėjo, jog išlaikymą atsakovas 2011 m. teikė ne periodiškai. Todėl tam, kad nebūtų pažeisti vaiko prioritetiniai interesai gauti tinkamo dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, buvo kreiptasi į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad atsakovas siekia ne skirti vaikui išlaikymą, tačiau pačiam rūpintis vaiko poreikių tenkinimu, tačiau toks išlaikymo pareigos vykdymas ne visuomet yra tinkamas, netgi ydingas. Ieškovės teigimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovas pripažino, kad 2011 m. galėjo skirti didesnį nei 400 Lt išlaikymą, todėl atsakovas neginčija priteistos nutartimi laikino išlaikymo sumos, tačiau ginčija patį laikino išlaikymo priteisimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra pareiškusi ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6807,39 Lt Lt bei nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Atsakovo pateikti argumentai apeliacinės instancijos teismui, kad jis geranoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, niekada nevengė ir nevengia savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus, tinkamai rūpinasi ir skiria tam būtinių išlaidų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Be to kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi priteista vaiko išlaikymui suma, kadangi kaip pats atsakovas nurodė jo skiriama vaikui išlaikymo suma 2011 m. viršijo nutartimi nustatytą periodinės išmokos dydį. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau neįrodo, kad atsakovas nuolat teikia pastovių periodinį
išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaiko poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui, nes šiuo metu mergaitė gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, užtikrindama vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 400 Lt – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl nurodytų argumentų, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.
Taigi, atsižvelgiant į bylos šalių nepilnamečio vaiko teisę gauti nuolatinį ir pakankamą išlaikymą (CK 3.192 str.), esant ginčui dėl išlaikymo teikimo ir gyvenamoiso vietos nustatymo, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo po 400 Lt kasmėnesinį laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kol byla bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.