- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1-155-448/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49717-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.9Neturtinė žala
- 2.1.15.1.13Neturtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2018 m. spalio 15 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. P., kuriai ranka sugriebė už kaklo ir suspaudė, taip nukentėjusiajai L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas kaip kaltinamasis, V. P. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną grįžo į namus neblaivus, pamiegojo ir nuėjo į virtuvę pavalgyti. Ten buvo jo sutuoktinė L. P. Jie susikivirčijo ir jis suėmė ranka šiai už sprando ir suspaudė, L. P. riktelėjo. Po to jis nuėjo miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jam nustatė apie 1,5 promilės neblaivumą. Įvykio metu namuose kitame kambaryje buvo žmonos dukros iš pirmos santuokos, dar kitame kambaryje buvo ir marti. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu jis sutinka, tačiau prašo mažinti ieškinio sumą.
Kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
L. P. protokolu-pareiškimu pranešė, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 15 val. V. P. panaudojo prieš ją fizinį smurtą (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 6).
Nukentėjusioji L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 15 val. V. P. atėjo į virtuvę ir valgė prie stalo. Bevalgydamas pradėjo jai grasinti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jai bedarant kavą, V. P. atsistojo nuo kėdės ir iš nugaros stipriai sugriebė už kaklo bei smarkiai suspaudė. Jai sušukus, iš karto paleido. Jai stipriai suskaudo kaklą, ji labai išsigando. Jos ir sutuoktinio konfliktą girdėjo bute buvę dukros H. G., R. B. ir bendras jos ir sutuoktinio sūnus L. P. bei jo sutuoktinė Ž. P. (b. l. 35 – 38).
2018 m. spalio 18 d. specialistas išvadoje nurodė, kad L. P. kūno paviršiuje objektyvių trauminių poveikio žymių nėra (b. l. 50).
Liudytoja H. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 15 val. V. P. išėjo iš savo miegamojo ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje tuo metu jos motina darė kavą. H. buvo motinos kambaryje su seserimi R. ir broliu L. Girdėjo, kaip V. P. burbėjo, sakė, kad „tavo dukros nuo psicho“, kad „tu čia negyvensi“. Jai atsakius, kad „tu ir pats gal turi baltą bilietą, nes armijoje nebuvai“, išgirdo motinos klyksmą. Jiems atėjus į virtuvę, V. P. iš jos išeidinėjo. Motina jiems pasakė, kad V. P. jai buvo sugriebęs už kaklo ir stipriai suspaudė (b. l. 52 – 53).
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad girdėjo, jog virtuvėje V. P. kažką mamai burbėjo, keikė necenzūriniais žodžiais. Neužilgo išgirdo motinos klyksmą. R., jos sesuo ir brolis iš karto šoko ir ėjo į virtuvę pažiūrėti, kas atsitiko. Jiems būnant koridoriuje, V. P. išėjo iš virtuvės į savo miegamąjį. Motina jiems pasakė, kad V. P. jai suėmė už kaklo ir stipriai suspaudė (b. l. 55 – 56).
Liudytoja Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, uždariusi lauko duris, išgirdo kažkokį triukšmą, girdėjo tik savo vyro balsą, jis sakė „ką tu čia darai“, matė, kad L. vedė savo tėvą koridoriumi link tėvo miegamojo. L., vesdamas savo tėtį, klausė jo, ko šis lenda prie mamos. L. P. pasakojo, kad tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. P. jai griebė už kaklo (b. l. 58 – 59).
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, ši veikos kvalifikacija pasitvirtino. Nustatyta, kad kaltinamasis V. P. pripažino, kad sugriebė už kaklo savo sutuoktinei L. P. ir suspaudė. Nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiosios L. P. parodymais, liudytojų R. B., H. G., Ž. P. parodymais. V. P. veikė tyčia, suvokdamas, kad tokiais savo veiksmais sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai – savo sutuoktinei.
Įrodyta, jog kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinamasis V. P. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui pateikė savo tėvų J. P. ir A. P. prašymus perduoti kaltinamąjį jų atsakomybėn pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras iš esmės sutiko su tokiu prašymu ir nurodo, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą, tačiau siūlė spręsti klausimą dėl laiduotojo asmens.
BK 40 straipsnis apibrėžia laidavimo sąlygas ir nurodo, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojai gali būti kaltinamojo tėvai, artimi giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teismo posėdžio metu buvo susipažinta su J. P. ir A. P. charakterizuojančiais dokumentais ir jiems buvo užduoti klausimai. Nustatyta, kad A. P. ir J. P. yra nedirbantys pensininkai, neteisti, charakterizuojami teigiamai. A. P. administracine tvarka nebuvo bausta, o iš pažymos apie administracines nuobaudas (b. l. 145) matyti, kad J. P. buvo baustas administracine tvarka. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laiduotoju gali būti asmuo, kuris elgiasi dorai, laikosi visuomenės elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų, tačiau J. P. skirta administracinė nuobauda jau įvykdyta, todėl įstatymo prasme jis laikomas nebaustu administracine tvarka.
Taigi teismas daro išvadą, kad laiduotojų A. P. ir J. P. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. P. yra pakankama, laiduotojai yra teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala nepadaryta, jis yra dirbantis. V. P. atlygino nukentėjusiajai dalį savo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos (b. l. 151).
Pagrįstai manoma, kad V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis išdėstytu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei į jį padariusio kaltinamojo savybes, teismas mano, kad kaltinamąjį V. P. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, laidavimas skiriamas be užstato.
Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam V. P., atsižvelgiant į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu prieš savo sutuoktinę, skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. P.
Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė 3 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors teismas nusprendė atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Kaltinamasis V. P., smurtaudamas savo sutuoktinės atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ieškinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra aiškiai per didelė ir išieškoma suma turi būti mažinama. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenų, kad V. P. nukentėjusiajai atlygino dalį neturtinės žalos – 300 Eur. Teismas sprendžia, kad tokios sumos atlyginimas, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankama kompensacija nukentėjusiajai už neigiamus išgyvenimus, taigi nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį J. P. ir A. P. atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. P.
Nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.
Išaiškinti V. P., kad jeigu jis laidavimo metu, tai yra per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.