Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-463-633/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2-463-633/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Pareiškėjas
J. A., B. A.
Suinteresuotas asmuo
Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2-463-633/2012Procesinio sprendimo kategorija – 128.2 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-05-28Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis,sekretoriaujant Dalei Butkienei,

dalyvaujant – pareiškėjams J. A. ir B. A., o suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, - nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimą jam tinkamai pranešta),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. A. ir B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo J. A. tetos Z. S. mirties 1998-04-24 jie abu priėmė jos palikimą, kurį mirties dieną sudarė 190/758 dalis 7,5800 ha ploto žemės sklypo Norvydų km Vilkaviškio r. sav. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjams juridinę reikšmę, kadangi jie siekiantys gauti paveldėjimo teisės liudijimus bei įregistruoti palikimo priėmimą. Notarui ar teismui atitinkamą pareiškimą per tuo laiku įstatymo buvusį nustatytą 6 mėn. laikotarpį apie palikimo priėmimą nepateikė dėl nežinojimo, paveldėjimo byla pas notarą nepradėta.

Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad palikėja Z. S. buvo pareiškėjo J. A. teta bei neįvaikinusi jį užaugino, mirus biologinei motinai, nuo pat vaikystės kaip savo vaiką. Paskutinius 2 m. iki mirties Z. S. gyvenusi jų šeimos namuose, jie ją slaugė, mirusią palaidojo, įrengė ir prižiūri kapavietę. Velionė buvo surašiusi testamentą abiejų pareiškėjų naudai, tačiau per 6 mėn. palikimo jo pagrindu pas notarą nepriėmė per nežinojimą. Tačiau jie palikimą priėmė faktiškai naudodamiesi, valdydami velionės žemę dar iki nuosavybės teisių į ją atkūrimo, - ją dirbo dar palikėjai esant gyvai, ja naudojosi ir toliau jai mirus, paskutinius kelis metus yra perdavę kt. asmeniui panaudos pagrindu, pareiškėjas J. A. po palikėjos mirties, kaip jos įpėdinis, dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, pasirašė reikiamus dokumentus kaip mirusios savininkės teisių perėmėjas, teises atkūrus, jas įregistravo viešame registre. Ginčo dėl palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinkanti su prašomu nustatyti faktu, tam esą nėra pagrindo, nes pareiškėjai negalėję naudotis palikėjos žeme, kol jos nuosavybės teisė į šią žemę nebuvo įregistruota viešame registre, o tai įvyko gerokai vėliau nei 6 mėn. po mirties (b.l. 14).

Šalies argumentai

Pareiškėjų nurodytas ir teisme papildomai paaiškintas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje visiškai patvirtino ir apklausti liudytojai : A. Z. ir J. A..

Z. S. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais : pažyma apie paskutinę palikėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, jos mirties liudijimu, archyvo pažyma, testamento kopija, VĮ Registrų centras pažymėjimu apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, notaro liudijimu.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis pagal įstatymą, šiuo atveju pareiškėjas J. A., laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To pačio kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir kt.

Byloje nustatęs, jog pareiškėjas J. A., kuris yra penktos eilės Z. S. įpėdinis pagal įstatymą, atliko aukščiau aprašytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, jog jis Z. S. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas J. A. negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas toks juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.). Teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, kuriais nesutinkama su šio pareiškėjo reikalavimu, kadangi nustatė, jog faktinis palikimą sudarančios žemės naudojimas ir jos valdymas prasidėjo dar gerokai iki palikėjos mirties ir nepertraukiamai tęsiasi, virtęs palikimo priėmimu faktiniu jo valdymu, iki pat šios dienos. Teismas taip pat sprendžia, jog nustatyti faktą, jog palikimą įstatymo pagrindu priėmė ir pareiškėja B. A. negalima, nes ji nepatenka į tokių paveldėtojų sąrašą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d.). Ji turėjo teisę ir galimybę paveldėti kartu su pareiškėju sutuoktiniu J. A. pagal Z. S. 1996-01-25 testamentą, tačiau to įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepadarė, tuo pačiu prarasdama, skirtingai nei giminyste su palikėja susijęs sutuoktinis, bet kokias teises į minimą palikimą. Tokiu būdu pareiškimas patenkintinas dalinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti dalinai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo tetos Z. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios 1998-04-24 Vilkaviškio r. sav., mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti.

Likusią dalį pareiškimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algis Vieraitis