Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – (duomenys neskelbtini) piliete B. M. B. prisistatančiai užsienietei, jos atstovui, advokato padėjėjui A. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovei R. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo (duomenys neskelbtini) piliete B. M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės G. Zagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyta asmenų grupė be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Sulaikytoje grupėje buvo (duomenys neskelbtini) piliete B. M. B., gimusia (duomenys neskelbtini) (Migracijos informacinėje sistemoje užsienietė įvesta ILTU kodu: (duomenys neskelbtini)), prisistatanti užsienietė (toliau – užsienietė).

(duomenys neskelbtini) užsienietė buvo apgyvendinta Tarnybos Medininkų užsieniečių registracijos centre. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) asmens prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą užsienietė skundė. Migracijos departamento skundų komisija išnagrinėjo skundą ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą užsienietė skundė. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietę nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

(duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinis teismas užsienietės skundą tenkino iš dalies. Dalis dėl prieglobsčio nesuteikimo palikta nepakeista. Užsienietė su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė. (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsienietės skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) užsienietė buvo supažindinta, kad jos teisinis statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja, o neteisėtai Lietuvos Respublikoje esanti užsienietė. Užsienietei taip pat buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe, savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Tačiau užsienietė nebuvo suinteresuota ar motyvuota savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, kategoriškai atmetė šią galimybę, nepateikė užsienietės tapatybę patvirtinančio dokumento.

(duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki (duomenys neskelbtini), bet neilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 22 d. VSAT prie LR VRM MURC lankėsi (duomenys neskelbtini) konsulinių darbuotojų delegacija su tikslu identifikuoti centre apgyvendintus užsieniečius, prisistatančius (duomenys neskelbtini) piliečiais. Individualių susitikimų metu (viename iš jų dalyvavo ir užsienietė) (duomenys neskelbtini) delegacijos atstovai užsieniečius informavo apie galimybę savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau išreiškusių norą savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, darytina išvada, kad Užsienietė nėra linkusi bendradarbiauti, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų ją identifikuoti ir gauti asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį. Kadangi yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, vengdama išsiuntimo, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio l dalimi, 2 ir 5 punktais, 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 5 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 140²⁰ straipsnio 1 dalimi, prašo taikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai B. M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija lig šiol neatšaukta. Todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (140¹⁹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Nagrinėjamojoje byloje iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad B. M. B. prisistačiusi užsienietė pasienio užkardos pareigūnų (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta kartu su asmenų grupe, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Buvo nustatyta, kad B. M. B. prisistatanti užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Po valstybės sienos kirtimo B. M. B. prisistatanti užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu netenkino (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusios užsienietės prašymo dėl prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietei su sprendimu nesutikus ir jį apskundus, Migracijos departamento I-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė, šį sprendimą užsienietė apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Regionų apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu skundą tenkino iš dalies ir nutarė pakeisti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Užsienietė su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė. (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsienietės skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki (duomenys neskelbtini), bet neilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad B. M. B. prisistatanti užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, dėl jos prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas ją grąžinti į užsienio valstybę. B. M. B. prisistatanti užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, minėta, užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, kas leidžia daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsienietės atvykimo į Lietuvą tikslas. Atsižvelgiant į paminėtą, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, vengdama išsiuntimo (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai). Todėl šiuo metu egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Nenustačius duomenų, jog B. M. B. prisistatanti užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bei į tai, kad ji nėra pakartotinai pažeidusi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 117 straipsniu, 114 straipsnio 6 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) piliete B. M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.