- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-161-229/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00968-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Civilinis ieškovas
- R. G., Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas : 2013-09-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 10.15 val., Panevėžyje, bute adresu (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį koja R. G. į veidą, po to sudavė R. G. ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies srityje, nosies kaulų lūžį, dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžį, dešinio plaučio pažeidimą, kraujo ir oro susikaupimą krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, tai yra nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.
Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. G. yra jo krikštatėvis. Įtarime nurodytą dieną, ryte, valandos tiksliai nepamena, ėjo pas savo draugę pro R. G. namus. Eidamas pro jo namą, esantį (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą-barnį. Pakėlęs galvą aukštyn pamatė, kad triukšmas sklinda būtent iš krikštatėvio buto, pro atidarytą langą. Krikštatėvio langas yra trečiame aukšte. Nusprendė užeiti pažiūrėti kas ten vyksta. Buto durys buvo neužrakintos, užėjo vidun. Pamatė, kad R. G. sėdi ant lovos, pakeltomis rankomis ginasi, o jo sugyventinė jį rankomis muša. Matė, kad R. G. veidas buvo kruvinas, o sugyventinė rankomis jį daužė, smūgiuodama į galvą. Jis puolė ginti krikštatėvio, norėjo sudrausminti jo sugyventinę, juos išskirti, kad jie nesimuštų. Juos beskirdamas ir pats gavo keletą smūgių į galvą. Gavęs smūgius pats stengėsi gintis, t.y. pakėlęs rankas ties galva, sukosi link R. G. sugyventinės, norėdamas ją sudrausminti, kad nusiramintų. Besisukdamas galėjo R. G. sugyventinę kliudyti, nes atsisukęs pamatė, kad ji yra susiėmusi rankomis už veido. R. G. pradėjo sakyti: „kviečiam policiją“. Kadangi jis turi teistumą, todėl nenorėjo turėti jokių problemų ir reikalų su policija, bei pagalvojo, kad jie patys išsiaiškins, todėl išėjo. Kai jis išeidinėjo iš jų namų, nukentėjusysis sėdėjo ant lovos. Kiek smūgių sudavė sugyventinė nukentėjusiajam, negali pasakyti, viskas vyko labai greitai. Pastebėjo, kad R. G. ir jo sugyventinė buvo neblaivūs, tai buvo matyti iš jų veidų, nors alkoholio kvapo neužuodė. Jis pats buvo blaivus. Iki tos dienos jo santykiai su R. G. buvo geri, po įvykio nei su krikštatėviu, nei su jo sugyventine nebendravo. Galvoja, kad R. G., jį apkaltindamas, tikisi pasipelnyti, nes jį sumušė jo sugyventinė G.. Jis yra nekaltas, todėl to ieškinio nepripažįsta. Teritorinės ligonių kasos ieškinio taip pat nepripažįsta. Pripažįsta, kad rašė tą žinutę, bet jau po to, kai išėjo iš R. G. namų.
Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas R. G. parodė, kad kaltinamasis jo krikštasūnis, iki įvykio susitikdavo, bendraudavo. Jo butas yra (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, vieno kambario, langai išeina į kiemo pusę. 2013-09-14 ryte, apie 9.30 su G. G. - sugyventine, ruošėsi eiti į turgų. Tada į duris paskambino V.. Kai V. atėjo, G. išėjo į dušinę. Apsirengęs V. T. buvo treningo kelnėmis ir striuke. Tuo metu, kai atėjo V. T., jis sėdėjo ant lovos, telefonu šnekėjo su motina, V. pasakė „tylėk, su motina šneku“, ranka parodė. V. priėjo prie jo, spyrė koja į nosį ir iškart ją sulaužė. Jis griebėsi už nosies, nes smarkiai bėgo kraujas. V. T. stovėjo prie jo ir kojomis ar rankomis jį daužė. Jautė smūgius į savo dešinį šoną. Kiek buvo smūgių suduota, neskaičiavo, bet apie 10 tikrai. Kai atsisuko, pamatė, kad G. stovi tarpduryje. Pasakė jai, kad kviestų policiją ir tada V. T. pabėgo. G. stovėjo pasimetusi tarpduryje, nežinojo ką daryti. V. T. jam iš puodelio dar paleido į kaktą, kai išeidinėjo iš buto. Nekvietė greitosios ir policijos. Kraujas bėgo iš nosies, G. dėjo šaltus rankšluosčius. Tuo kartu nieko nematė, nekreipė dėmesio ar buvo kokių kitų sužalojimų veide. Tą dieną į ligoninę nesikreipė, buvo visą dieną namuose, gėrė. Jo visas veidas buvo mėlynas, nosis ištinusi, apie akis- mėlynės, skaudėjo šonkauliai, negalėjo kvėpuoti, dešinėje šonkaulio pusėje juto skausmą. Paskui A. jį nuvežė į ligoninę ir paguldė. Gydėsi savaitę laiko: buvo lūžę šonkauliai dešinėje pusėje, plautis kiauras ir nosis sulaužyta, darė nosies operaciją. Policijai pareiškimo dėl V. neparašė, policijai jį apklausiant ligoninėje pamelavo, kad jį sumušė nepažįstami vaikinai. Sakė, kad ėjo į parduotuvę ir Klaipėdos g. namo kieme jį sumušė, bet taip nebuvo. Kad taip padarė V. T. iš karto nenurodė, nes galvojo, kad tik ant veido mėlynės yra, bet buvo darbas savaitei nutrauktas, daug operacijų, todėl ir pranešė. Ta byla, kur davė melagingus parodymus, jau perduota teismui, ten jis visiškai prisipažino melavęs.
Už biuletenį pinigų negavo, nes buvo pristatytas į ligoninę išgėręs. Yra pareiškęs byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 10000 Lt. Tą žalą sudaro patirtas skausmas, prašo tą ieškinį tenkinti. Iki šito įvykio su V. T. buvo normalūs santykiai: bendraudavo, susitikdavo, jis ateidavo pas jį. Tą dieną jis atėjo, pastovėjo perverstomis akimis ir tada puolė. Toks elgesys jam nebūdingas, taip niekada nesielgdavo. Sakydavo V. T., kad parūko žolytės. Jei jo buto durys būna atidarytos, tai iš dušinės viskas matosi, nes dušinė yra tiesiai prieš buto duris. Indai plaunami nusisukus šonu nuo jų kambario. Visą tą laiką durys buvo praviros. Gal 2 minutes G. plovė indus, o jis mušamas buvo gal 5 minutes. Su G. niekada nekonfliktuoja. Jam po smūgio buvo sutrenktos smegenys todėl jis visko tiksliai neatsimena. Žinutė, prieš ateinant V., buvo gauta tokia „pamirštam vienas kitą, tu man miręs, aš tau – dvasia“. Ta žinutė gauta 2013-09-14 9.37 val. iš V. T. telefono. Po tos žinutės jis ir atėjo.
Liudytoja G. G. parodė, kad ji yra R. G. sugyventinė. 2013-09-14, apie 10.15 val. kartu su R. G. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ruošėsi abu išeiti į miestą, kai į butą įėjo R. G. krikštasūnis V. T.. Tuo metu ji stovėjo prie veidrodžio, tvarkėsi plaukus. Įėjęs V. T. pasakė R. G. „kaip tu sukūdęs, R.“. Tuo momentu R. sėdėjo ant lovos ir apžiūrinėjo savo telefoną, kuriam buvo išjungtas garsas. Ji V. paklausė, „kaip tu čia, ne Kaune“, nes teko girdėti, kad jaunuolis Kaune mokinasi. V. T. atsakė, kad jis persikėlė į Panevėžį. Paskui išgirdo „nebūk erelis“ ir R. gavo smūgį į veido sritį. Tuo metu ji buvo prie veidrodžio, baigė plaukus susirišti. Pamatė, kaip kaltinamasis iš kelio pataikė R. į veido sritį. Buvo tik tas vienas smūgis. Ji išsigando ir pasišalino tuo momentu į koridorių. R., kai gavo smūgį į veido sritį, parkrito kniūbsčias ant kilimo. Tada, kai R. G. parkrito kniūbsčias ant grindų, V. T. jam sudavė 4 kartus abiem rankom į nugarą. Nors tiksliai kiek buvo smūgių neprisimena. Į koridorių jis išėjo prieš smūgių sudavimą į nugarą, bet viską matė. Suriko „baikit“. Matė, kaip R. G. leido puodelį į V. T. ir po to pasakė, kad kviestų policiją. Telefono ji neturėjo, viskas staigiai vyko ir po tų žodžių V. T. prabėgo pro ją ir pasišalino iš buto. Įvykio dieną ji ir R. G. buvo blaivūs. V. T. keistai atrodė, alkoholio kvapo nesijautė, bet jo elgesys buvo keistas. Policijos nekvietė, nes tvarkė pirmiausia R. akį, kuri buvo ištinusi, buvo daug kraujo. Tos dienos vakare R. G. paprašė alkoholio, kad naktį galėtų užmigti, ji nulėkė į parduotuvę, nupirko 0,5 l degtinės butelį. Ryte atvažiavo jos sūnus A. G. ir išvežė R. G. į ligoninę. Tada R. nereikėjo į darbą, išeiginės buvo. R. G. buvo nuvežtas į ligoninę ir paguldytas. Gydėsi, pirmiausia jam tvarkė plautį, o po to nosies pertvarą. Po pietų į ligoninę nuvažiavo ji, B. G. ir A. G.. Kai nuvažiavo po pietų į ligoninę, kriminalistai jau buvo prisistatę pas R. G. į palatą. Kai jie išėjo, paklausė R. G. ką jis parašė. R. G. atsakė, kad parašė, kad gatvėje jį sumušė, nes nenorėjo įduoti V. T.. Po to ji parašė policijai pareiškimą, o ne R.. Tuoj po įvykio jie nepranešė policijai, nes negalvojo, kad bus tokios pasekmės ir R. G. nenorėjo išduoti savo krikšto sūnaus V. T.. Jų kambario durys yra priešais dušą, bet ji duše tada nebuvo. Jos santykiai su sugyventiniu- labai geri, jokių piktumų nėra. Ji pati nustebusi tokiu V. T. elgesiu, ne pirmą kartą mato tą žmogų, ateidavo į svečius ir niekada taip nėra buvę. Po to įvykio, kai apsitvarkė veido sritį, rado R.telefone nemalonią žinutę iš V. T.. Ši žinutė buvo atėjusi 9.37 val., bet jie jos negirdėjo, nes telefono garsas buvo išjungtas. Dar ir dabar ši žinutė yra R. telefone.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2013-09-14, apie 10 val., į mobilų telefoną paskambino motina G. G., kuri pasakė, kad namuose (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su R. G., atėjo V. T. ir sumušė R. G.. Po poros valandų nuvažiavo pas juos. R. tepėsi tepalus. Matė jo sumuštą veidą, po akimi buvo mėlynė, nosis ištinusi. R. G. sėdėjo, vaikščioti jam buvo sunku, dejavo, kad skauda šoną. R. G. buvo truputį išgėręs, nenorėjo tada važiuoti į ligoninę. Jis sakė, kad negirdėjo skambučio, ruošėsi išeiti į turgų, atėjo V. T. ir be žodžių sumušė R. G.. R. tik sakė, kad rankomis sudavė smūgius. Ant rytojaus jis R. G. išvežė į ligoninę, nes tą pačią dieną sakė, kad nevažiuos, nes yra išgėręs. Policijos nekvietė, ant grindų stiklo šukių nebuvo. Sekmadienį, gal apie 11.00 val. nuvežė R. G. į priimamąjį. Ilgai laukė kol jį paguldė į ligoninę. Daktaras sakė, kad jam pradurtas plautis, lūžęs šonkaulis. Neklausė R. G. su kuo ir už ką jį taip V. T. sužalojo. G. G. tik po kurio laiko atėjo į ligoninę. Po to, kai sužinojo, kad R. G. davė melagingus parodymus policijai, nes nenorėjo pradžioje sakyti kaip viskas įvyko, su savo motina ir R. motina, dar būdami ligoninėje, nusprendė, kad reikia pasakyti kaip viskas vyko. Pirmadienį į policiją dėl šio įvykio su pareiškimu kreipėsi jo motina G. G.. Kai vežė R. G. į ligoninę, jis buvo pagiringas, iš vakaro buvo gėręs. R. G. pažįsta apie du metus, pas juos kartais nueina. Jo mamos ir R. G. tarpusavio santykiai geri, nesimuša, kažkas kitas nelabai galėjo R. G. sumušti. Kiek žino tuo momentu, kai V. T. mušė R. G., motina buvo tame pačiame kambaryje. Tą žino iš motinos žodžių. Ji negelbėjo R. G., kaimynams nepranešė, nes pati nespėjo sureaguoti. Prieš ligoninę vežė R. G. į jo darbą, kad praneštų, kad neatvyks į darbą.
Liudytoja B. G. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 14 d., ryte, galėjo būti po 10 val. paskambino telefonu savo sūnui R. G.. Tik paskambinus, išgirdo triukšmą, girdėjosi garsiau šnekant. Kalbėjosi labai trumpai, tik spėjo pasiteirauti ką veikia, tuomet išgirdo vyrišką balsą sakant „nebūk erelis“, tai sakė ne sūnus, telefono ryšys iš karto nutrūko. Po kiek laiko bandė R. G. perskambinti, bet niekas neatsiliepė. Tos pačios dienos pavakary paskambino R. G., pasakė, kad jį sumušė V.. Pasakė, kad suspardytas, kad nukentėjęs. Sakė, kad jį namuose suspardė V.. Tuo metu ji nieko sūnaus neklausė. Sūnų pamatė sekančią dieną ligoninėje. Jis atrodė baisiai: buvo visas veidas mėlynas, nosis ištinusi. G. klausė kas įvyko, ji papasakojo, kad buvo R. sumuštas, suspardytas, sudaužytas. Sūnus daugiau nei metai gyvena su G., sutaria. Sūnus nenorėjo išduoti savo sūnėno, todėl policijai ir davė pirmą kartą tokius netikrus parodymus.
Iš bylos rašytinių įrodymų, t.y.: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1439/13(05), matyti, kad R. G. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, nosies kaulų lūžis, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžis, dešinio plaučio pažeidimas, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2013-09-14. R. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės X-to šonkaulio ir nosies kaulų lūžių bei dešinio plaučio pažeidimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai R. G. padaryti ne mažiau trijų smūgių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai R. G. padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant.(b.l.12).
Iš 2013-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), ant sekcijos sienelės, spintelės sienelės, sienos, ant kilimo matyti rusvos spalvos dėmėms, panašios į kraujo dėmes. (b.l.16-20).
Iš 2013-11-11 Tarnybinio pranešimo dėl telefoninių pokalbių analizės matyti, kad išnagrinėjus 2013-09-14 R. G. telefono (duomenys neskelbtini)telefoninių pokalbių išklotinę, nuo 10.14 val. iki 10.15 val. buvo įeinantys skambučiai iš Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio jo motinai B. G.. (b. l. 65).
Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamojo V. T. kaltę nuskalstamos veikos padarymu. Kaltinamojo iškelta versija yra paini, sunkiai tikėtina, bei paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Nors kaltinamasis teigia, kad jis nukentėjusiojo nemušė, o matė, kaip tą darė G. G., tačiau tai paneigta nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtina G. G. parodymus, taip pat B. G. parodymais, kurie patvirtina nukentėjusiojo ir G. G. parodymus, taip pat telefoninių pokalbių išklotine, kuri patvirtina aplinkybę nurodytą nukentėjusiojo, B. G. ir G. G., kad nusikaltimo rytą nukentėjusysis telefonu bendravo su mama B. G., kai V. T. pradėjo jį mušti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, nosies kaulų lūžis, dešinės pusės 10 – ojo šonkaulio lūžis, dešinio plaučio pažeidimas, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje.
Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti rimti sužalojimai, sulaužytas nosies kaulas, šonkaulis, pradurtas plautis. Šiuo atveju kaltinamojo duoti parodymai, kad nukentėjusįjį sumušė G. G. yra sunkiai tikėtini, nes G. G. yra beveik vienmetė su nukentėjusiuoju moteris, o nukentėjusiajam padaryti sužalojimai reikalauja didelės fizinės jėgos.
Tuo tarpu V. T. yra jaunas vyras bei buvo fiziškai pajėgus padaryti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.
Nors kaltinamasis teigia, kad jį nukentėjusysis ir liudytojai apkalba, tačiau tokio pagrindo jie neturi, nes pats nukentėjusysis apklausiamas policijos pareigūnų pradžioje melavo apie asmenis, kurie jį sužalojo, taip siekdamas apsaugoti V. T., kuris yra jo krikšto sūnus. Už melagingų parodymų davimą pats nukentėjusysis yra nuteistas 2014-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Taip pat nelogiškai atrodo ir tai, kad G. G., kuri neva pati sumušė nukentėjusįjį prašytų pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pasėkoje, galėtų būti atskleistas neva jos padarytas nusikaltimas. Taip pat nukentėjusysis ir liudytoja G. G. parodė, kad iki sumušimo kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo draugiški, kaltinamasis pas nukentėjusįjį užeidavo, jie kartu vartodavo alkoholinius gėrimus.
Nors byloje nukentėjusiojo parodymai ir nėra visiškai nuoseklūs, jis painiojasi dėl įvykių sekos, bei kai kurių aplinkybių, tačiau tai gali būti pateisinama tuo, kad nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, daugiau nei 6 mėnesiai, įvykio metu jam buvo smūgiuota į galvą, dėl ko kaip jis pats teigia buvo sukrėstos smegenys. Be to šios aplinkybės esminės reikšmės byloje neturi, svarbu tai, kad nukentėjusysis ir liudytoja G. G. patvirtina, kad sužalojimus nurodytu laiku padarė kaltinamasis, taip pat šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina B. G. ir A. G. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė yra įrodyta.
Teismas siaurina kaltinimo apimtį mažindamas suduotų smūgių skaičių, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau trijų smūgių pasėkoje. Pats nukentėjusysis teigė gerai neprisimenantis kiek tiksliai buvo suduota smūgių. Todėl šiuo atveju kaltinime nurodytas ne mažiau 10 smūgių skaičius yra perteklinis, todėl mažintinas nurodant, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti, ne mažiau 3 smūgių pasėkoje.
Fizinis smurtas – tai vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, kuris gali pasireikšti tiek smogiant, tiek spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan., ir dėl kurio yra sutrikdoma kito asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jos kūnas. Bylos įrodymais nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kaltinamojo veiksmais, tarp šių veiksmų ir padaryto sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ką patvirtina specialisto išvada, ir kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Todėl kaltinamojo V. T. padaryta teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., t.y. kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keturioms dienoms, nuo nuosprendžio jo atžvilgiu kitoje byloje priėmimo, vienas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, duodamas parodymas tame ikiteisminiame tyrime kaltinamas prisipažino smūgiavęs nukentėjusiajam į nosį, nedirbantis, mokosi, tačiau mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip nelankantis pamokų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina arešto bausmė, nes anksčiau skiriant jo atžvilgiu švelnesnę laivės apribojimo bausmę, bausmės tikslai jo atžvilgiu pasiekti nebuvo (LR BK 49 str., 138 str. 1 d). Arešto bausmės trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui.
Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., 65 str., subendrinama su 2013-09-10 paskirta bausme, nes kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės
Byloje nukentėjusysis R. G. prašo priteisti jam patirtą neturtinę žalą 10000 Lt sumai, nes dėl sužalojimų patyrė skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą, baimę, nerimą, po patirtų sužalojimų negali efektyviai dirbti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes - nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta sveikata, bei sukeltas fizinis skausmas, padarinius dėl padarytos nusikalstamos veikos jis jaučia iki šiol, šią žalą padariusio asmens kaltę – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jo turtinę padėtį – kaltinamasis nedirbantis, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, mokosi, turto ar pajamų neturi, padarytos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 7000 litų.
Baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1690,04 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už R. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinys pagrįstas dokumentais todėl tenkintinas. LR BPK 115 str. 2 d./.
Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina 30 Lt valstybei proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 303 str. 2 d., 308 str., 313 str.,
nusprendžia:
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-09-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies sudedant, bei paskirti V. T. galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt parų).
Bausmę atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-03-20 iki 2014-04-07 (17 dienų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. T. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti R. G. naudai.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1690,04 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš V. T. 1690,04 Lt žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už R. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iš V. T. 30 Lt turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.