Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. Š. 2012-09-12 apie 8.30 val. Kaune, Taikos pr., vairuodamas automobilį „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Draugystės g., ties žiedine sankryža su Kovo 11-osios g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyvis nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko partrenkė ir sužalojo tuo pačiu metu iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją V. Š., kuriai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuoja automobilį apie 20 metų.2012-09-12 apie 8.3,0 val. jis važiavo automobiliu Taikos pr. Jam iš kairės pusės stovėjo dvi eilės automobilių. Matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, bet žmonių, einančių per ją, nematė. Jis nepastebėjo moters, nes priekyje stovėjo automobiliai, jis važiavo trečia juosta, negalvojo, kad moteris staigiai iššoks į kelią ir atsitrenks į jo automobilį. Pp autoįvykio priėjo prie moters, atvyko greitoji pagalba, dar vėliau atvyko policija. Po to jis važiavo iš policijos į ligoninę, kalbėj su nukentėjusiąja. Ligoninėje ši sakė, kad dabar tris mėnesius ji norės iš jo gauti po pusantro tūkstančio litų. Moteris sakė, kad su juo nekalbės, kad jis kalbėtų apie tai su jos sūnumi. L. Š. iš karto po įvykio atsiprašė, ligoninėje nekalbėjo daugiau su ja. Jis klausiau moters, ko jai reikėtų, bet ši sakė, kad jai nieko nereikia. Su civiliniu ieškiniu L. Š. nesutinka, nes jis per didelis, jis negali sumokėti tokių sumų, nes jo žmona neįgali, jis vienas šeimoje dirba, žmona gauna invalidumo pašalpą.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2012-09-12 apie 9.30 val. ji ėjo į darbą pasiimti įrankių, nes norėjo apkirpti savo mamą. Einant Taikos pr., netoli Draugystės g. žiedo, ji perėjo žalią juostą per perėją. Eidama matė atvažiuojančias automobilius, bet per perėją nėjo, laukė, kol automobiliai sustos ir ją praleis. Atvažiavo du automobiliai, pamatė ją ir praleido. Eidama per perėja ji nesustojo vidurį kelio ir ėjo toliau, nes negalvojo, kad trečia eile važiuojantis automobilis jos nepraleis. Tai yra ji dalį kelio praėjo, nes dviejuose eismo juostose automobiliai sustojo, o trečia juosta važiavęs automobilis nesustojo. Dešine puse ji pajuto smūgį. Nukrito laimingai, nes galvos netrenkė į žemę, smūgis buvo ant jo automobilio kapoto, vėliau nuo kurio nukrito ant žemės. Po įvykio buvo išvežta į ligoninę, greitąją iškvietė už kaltinamojo važiavęs vairuotojas kitu automobiliu. Po to kaltinamasis atvyko į klinikas, prieš guldant ją į palatą, o ji iš skausmo negalėjo kalbėti. Kaltinamasis prašė, kad ji nerašytų pareiškimo, bet V. Š. tokiam stovyje nenorėjo kalbėti. Dar po 2-3 dienų, jai dar gulintu ligoninėje po operacijos, kaltinamasis paskambino ir paklausė, gal ko jai reikia atvežti. Tačiau ji nesuprato, ką jis turi omenyje. Kad jis kalbėtų su sūnumi, ji sakė, bet tai buvo ligoninėje.

Prašo priteisti turtinę ir neturtinę jai padarytą žalą iš kaltinamojo ir draudimo. Iš pradžių prašė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o šiuo metu žala padidėjo, nes būdama pas tyrėja ir rašydama ieškinį, ji buvo nebaigusi gydymo. Sugadintų autoįvykio metu rūbų nepateikė draudimo įmonei, nes ten viską su kvitu reikia teikti. Rūbų jau neturi, nes išmetė. Rūbų kainas įvertino savo nuožiūra.

Iš pažymos apie autotransporto įvykį matyti, kad 2012-09-12 autoįvykyje dalyvavo L. Š., vairavęs automobilį „VW Passat“ v.n (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (b.l. 3-6).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2893/12(02) matyti, kad V. Š. konstatuota dešinio žastikaulio kaklelio lūžimas, dešinio kelio sumušimas, kairės čiurnos sumušimas. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 20-21).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad L. Š. įvykio metu, t.y. 2012-09-12 09:22 val. buvo blaivus (b.l. 13).

UAB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Š. bendrovė išmokėjo 2720 Lt dėl neturtinės žalos (po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną-viso nuo 2012-09-19 iki 2013-01-25, t.y. 136 dienos), taip pat išmokėjo 1660 Lt bei 880 Lt draudimo išmokų ( b.l. 106-111).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo L. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d.,

Pagal LR BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėties konstatavimui be kitų objektyvių požymių būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Kaltė pasireiškia neatsargumu (pasitikėjimu arba nerūpestingumu).

Būtent tokiais neteisėtais kaltinamojo L. Š. veiksmais ir pasireiškė jo nusikalstama veika, nes jis, būdamas autotransporto priemonės vairuotojas ir vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prie kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per ją einančios pėsčiosios-nukentėjusiosios V. Š., ko pasėkoje partrenkė pastarąją ir ją sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis L. Š. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajam L. Š. skirtina bausmė – bauda LR BK 281 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, kaltu prisipažino, dirba, anksčiau baustas administracine tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. Š. patikslino savo ieškinį nurodydama, kad prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės 16 235,58 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjusioji nurodė, kad patirtą neturinę žalą įvertina 18 000 Lt, jos sveikatą atstatančių priemonių taikymas jai kainavo 1009,58 Lt, eismo įvykio metu buvo sugadinta jos apranga ir avalynė už 750 Lt. Kadangi AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas jai sumokėjo 3524 Lt, iš kurių, draudiko teigimu, 1052 Lt sudaro turtinės žalos ir 2472 Lt neturtinės žalos kompensavimas, prašo priteisti iš kaltinamojo L. Š. 736 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas (600 Lt už advokato paslaugas), taip pat priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 707,58 Lt turtinės žalos ir 14 792 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

LR BPK 109 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato LR CK 6.250 1 d., 2 d.. LR civiliniame kodekse nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis–jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, šį dydį nustato, remdamasis LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų kriterijų visuma. Tai yra, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo L. Š. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai V. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu, nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlyginti įpareigotas yra draudikas. Neturtine žala įstatymas laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais (CPK 6.250 str. 1 d.). Žala, fiziniam asmeniui padaryta sužalojant jam sveikatą, visada turi būti atlyginta, tad nukentėjusios ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas.

Įstatymai neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo nenustato. Nukentėjusioji V. Š. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 15 528 Lt, prašydama priteisti 736 Lt iš kaltinamojo L. Š. ir 14 792 Lt iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 707,58 Lt turtinės žalos, kurią sudaro sugadintos aprangos ir avalynės vertė bei jos sveikatą atstatančių priemonių taikymo vertė, atlyginimui. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji sugadintus drabužius ir avalynę išmetė, jokių šių daiktų įsigijimo dokumentų teismui nepateikė, šie daiktai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti apžiūrėti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nukentėjusiajai V. Š. išmokėjo 2720 Lt dėl neturtinės žalos už nedarbingumo 136 dienas, taip pat išmokėjo 1660 Lt bei 880 Lt draudimo išmokų ( b.l. 106-111).

Nors nukentėjusioji V. Š. ir pateikė prie savo civilinio ieškinio medicininius dokumentus bei vaistinės „Camelia“ kasos čekius, tačiau šie pateikti dokumentai, teismo nuomone, nepagrindžia tų aplinkybių, jog nukentėjusiajai sveikatos atstatymui buvo reikalingi ir gydytojų rekomenduoti ar išrašyti būtent tokie medikamentai, kurie nurodyti kasos čekiuose.

Nors neginčytinai nustatyta ir akivaizdu, jog fizinį skausmą, kūno sužalojimus, išgyvenimus nukentėjusioji patyrė, tačiau jos gydymas dar nebaigtas, teismas, neatidėjęs baudžiamosios bylos ir negavęs papildomos medžiagos, negali civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiksliai apskaičiuoti, todėl nukentėjusiajai V. Š. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 2 d.,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

Priteisti iš kaltinamojo L. Š. nukentėjusiosios V. Š. naudai 600 (šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų (už advokato paslaugas).

Pripažinti nukentėjusiajai V. Š. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę L. Š.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.