Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-864-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1S-864-383/2016
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00274-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-864-383/2016
Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00274-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 95-144 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 7 d., o pabaiga – 2020 m. liepos 5 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 23 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gegužės 16 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 95-144 nutarė taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas, nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo ir bausmės atlikimo metu, taip pat nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant ją neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis S. K., nors daro teigiamus elgesio pokyčius, jau pakankamai pasikeitė ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis S. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino fakto, jog skundo autorius jau subrendo kaip asmenybė, kuri prisiima atsakomybę už savo poelgius. Mano, kad iš bylos medžiagos matyti ryškūs jo asmenybės pokyčiai į gerą pusę, todėl nesuprantamos teismo išvados, kad per bausmės atlikimo laiką apeliantas padarė pakankamai mažą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir, jog lygtinai paleistas nesilaikys įstatymų bei nusikals. Pažymi, kad neturi galiojančių nuobaudų, ilgą laiką stengiasi elgtis nepriekaištingai, dirba valstybinėje įmonėje, dengia priteistą ieškinį, vykdomuosius raštus, perveda dukros išlaikymui. Be to, palaiko socialinius ryšius su žmona ir mama, įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Anot apelianto, pagal naują lygtinio paleidimo reglamentavimą, bent vienos priemonės, numatytos individualiame socialinės reabilitacijos plane, vykdymas įrodo, jog nuteistasis yra linkęs keistis ir yra vertas pasitikėjimo, todėl jį galima paleisti lygtinai ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atkreipia dėmesį, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skundo autorius vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė reikalavimus mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog apeliantas atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, ir atsisakė patvirtinti 2016 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimą. Be to, nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog skundo autorius yra vedęs, turi mažametę dukrą, taip pat turės pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Pabrėžia, kad įstatymų leidėjas aiškiai suformavo kriterijus, kuriuos turi atitikti lygtinai paleidžiamas nuteistasis, taip pat nurodė minimalų bausmės atlikimo laiką, kurį privalu atlikti. Apelianto teigimu, jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pasiruošęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Tvirtina, kad šeima, darbas, pastovi gyvenamoji vieta bei rūpinimasis mažamete dukra būtų faktoriai, apsaugosiantys jį nuo nusikalstamos veikos darymo. Mano, kad papildomas įrodymas pasitikėti skundo autoriumi yra tai, kad jis sutinka ir prašo jam taikyti intensyvią priežiūrą. Nurodo ir tai, kad paleidus apeliantą lygtinai, jis nebūtų atleistas nuo likusios bausmės dalies ir atsakomybės, pasikeistų tik bausmės atlikimo sąlygos. Be to, atlikdamas bausmę namų sąlygomis jis galėtų dirbti, greičiau padengti priteistą ieškinį, vykdomuosius raštus, galėtų labiau pasirūpinti savo mažamete dukra ir šeima.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. K. nėra teisinio pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (24 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad subrendo kaip asmenybė, prisiima atsakomybę už savo poelgius, jis žada nepažeidinėti įstatymų ir gyventi dorai, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis S. K., kaip jau minėta, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo bei baldų apmušėjo specialybes, baigė adaptacijos programą, išklausė mokymus „Motyvacija dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimas“ bei „Verslo teorijos ir praktikos mokymus“, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, šiuo metu mokosi odinių gaminių taisytojo specialybės, dalyvauja integracijos į visuomenę programose, dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko laikininko pareigose, tačiau vien tik mokymasis, dalyvavimas minėtose programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (pagal „OASys“ nustatyti 25 balai sumažėjo iki 24 balų), tačiau nėra pakankamai žymi. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu S. K. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (6 kartus), ir skatintas (9 kartus). Be to, 1 kartą už jo padarytą pažeidimą nuobauda nebuvo taikyta, apsiribota tik apsvarstymu. Nors toks apsvarstymas nėra drausminė nuobauda, o kitos S. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2012 m. balandžio 5 d.) ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis praeityje teistas 2 kartus, dabartinis nusikaltimas labai sunkus (matyti nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija), po jo įvykdymo S. K. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo užsienyje. Be to, dabartinis ir vienas iš ankstesnių nusikaltimų įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, tuo tarpu duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kursuose ar programose, kurios mažintų nusikaltimų darymų apsvaigus nuo alkoholio pakartotinumo riziką, byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad, S. K. turi neapmokėtą civilinį ieškinį (atlyginta tik nedidelė dalis jam priteisto civilinio ieškinio – 563,37 Eur iš 4621,20 Eur), kurį apmokėti neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net keturi veiksniai, artimi kriminogeniniams – ankstesni nusikaltimai, nestabili darbinė praeitis, teismo priteistas ieškinys, taip pat alkoholio vartojimas, kuris įtakojo nusikaltimų įvykdymą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 9 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų – labai sunkaus ir apysunkio – padarymą. Nors nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, taip pat gerą darbą gamyboje, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. K. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėOlegas ŠibkovasValdas Vitunskas