Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-791/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
1-84-791/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
M. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-791/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28566-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B., V. V.,dalyvaujant prokurorams A. B. ir I. V.,kaltinamajam V. B.,nukentėjusiajam M. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis V. B. 2022 m. liepos 30 d. apie 17.00 val. autobusų stotelės sustojime, Alytaus m., Likiškėlių g., ties pastatu Nr. 72, prie prekybos centro „Senukai“, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo nukentėjusiojo M. N. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė vieną smūgį M. N. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam M. N. dėl kraujosruvos dešinės akies srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, jog 2022 m. liepos 30 d. apie 17 val. su broliu A. važiavo iš kolektyvinio sodo. Kelyje brolis apsilenkė kitą automobilį, persirikiavo į pirmą juostą ir automobilio greitį pristabdė iki leistino. Paskui jų automobilį važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti šviesomis, signalizuoti. Tuomet brolis automobilį nusuko į dešinę ir sustojo autobusų stotelėje. Privažiavo automobilis, kuris anksčiau mirksėjo šviesomis. Visiems sėdint savo automobiliuose pro atidarytus langus įvyko žodinis konfliktas. Kito automobilio vairuotojas juos išvadino kaimiečiais, gaidžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Jie su broliu pirmi išlipo iš automobilio, kadangi matė, jog nukentėjusysis bando lipti iš savo automobilio. Nukentėjusiojo automobilyje buvo jo draugė, kuri kažką jam sakė. Tuomet jis (kaltinamasis) priėjo prie nukentėjusiojo ir vieną kartą trenkė jam į veidą. Suduodamas smūgį, norėjo išvengti didesnio konflikto. Suprato, kad kažkas įvyks, todėl sudavė smūgį tuo metu, kai nukentėjusysis lipo iš automobilio. Smūgį sudavė pro pravertas automobilio dureles. Jeigu nukentėjusysis nebūtų išprovokavęs konflikto, šio įvykio būtų nebuvę. Šioje situacijoje bijojo, jog nukentėjusysis pirmas trenks jo broliui. Dėl to jautėsi nesaugiai, kadangi nukentėjusysis lipo iš automobilio. Tyčia suduoti smūgio nenorėjo. Po įvykio visi susėdo į savo automobilius. Nukentėjusiojo draugė sakė, kad kvies policiją. Iš įvykio vietos nebėgo, tiesiog nuvažiavo prie namo laiptinės ir laukė. Blogai vertina savo veiksmus, galėjo smūgio nesuduoti. Tuo metu jam atrodė, kad geriau suduoti smūgį, kad išvengtų didesnio konflikto. Mintis suduoti smūgį kilo būnant prie nukentėjusiojo automobilio, kuomet jis bandė išlipti iš automobilio. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. liepos 30 dieną jis važiavo su broliu A. Alytaus mieste automobiliu M. B.. Važiavo nuo Punski gatvės Statybininkų gatve, link PC "Senukai". Važiuojant staiga brolis pastabdė vairuojamą automobilį ir pradėjo šaukti. Brolis šaukė dėl kažko, kas važiavo iš paskos. Iš paskos važiuojantis Nissan automobilis pradėjo signalinti ir mirksėti šviesomis. Tuomet brolis užsisukęs į Likiškėlių gatvę stotelėje sustojo. Iš paskos privažiavęs automobilio vairuotojas, pradėjo šaukti " kaimiečiai ko jūs čia stabdot". Dar Nissan automobilio vairuotojas pavadino gaidžiais ir tai abu įsiutino. Abu išlipę iš brolio automobilio nuėjo prie Nissan vairuotojo. Jis priėjęs prie vairuotojo, jam iš karto ranka trenkė į veido sritį. O tuo metu A. laikė Nissan automobilio dureles ir neleido išlipti vairuotojui. Jaučiasi kaltas, kad sudavė smūgį, tačiau iš tikro pats Nissan vairuotojas išprovokavo, nes jeigu jis pats būtų nesivijęs, nesignalinęs ir nevadinęs kaimiečiais ir gaidžiais, tai niekada būtų jo atžvilgiu smurtavę. Tiesiog jis pats išprovokavo. Gailisi dėl savo tokio elgesio (b.l. 69–71).

Nukentėjusysis M. N. teisme parodė įvykio dieną kartu su drauge automobiliu N. P. važiavo Alytaus mieste Statybininkų gatve. Jo vairuojamą automobilį staigiai aplenkė kitas automobilis Mersedes-Benz, persirikiuodamas į jo juostą. Aplenkęs automobilis Mersedes staigiai stabdė, taip sukeldamas avarinę situaciją. Jam pavyko išvengti susidūrimo, garsiniu signalu pasignalino. Automobilyje Mersedes buvę asmenys rankomis pasimosikavo ir sustojo prie prekybos centro „Senukai“ autobusų stotelėje. Jis privažiavo prie šio automobilio ir sustojo šalia. Automobiliai stovėjo lygiagrečiai vienas kito. Pro atidarytus langus įvyko žodinis konfliktas. Jis automobilio Mersedes vairuotojui pasakė, jog taip nesielgiama, kad jie pasielgė kaip kaimiečiai. Dėl šių jo pasakytų žodžių, kaltinamasis V. B. kartu su A. B. išlipo iš automobilio. Tuo metu ir jis bandė išlipti iš automobilio ir atsistoti, norėjo tik pasikalbėti su šiais asmenimis. Iš automobilio buvo iškėlęs abi kojas, veidu atsisukęs į A. B.. A. B. automobilio durelėmis prispaudė jam kojas, o kaltinamasis V. B. atėjo ir trenkė jam į veidą. Taip pat grasino kartu su juo važiavusiai draugei. Dar visi apsižodžiavo ir įsėdo į savo automobilius. Tada V. B. ir A. B. nuvažiavo į gretimą namą, esantį šalia prekybos centro „Senukai“, o jie paskambino policijai. Po smūgio buvo pajuodęs poakis, atsirado kraujosruva. Policijos pareigūnai nukreipė nuvykti į Marijampolę pas medicinos ekspertus, kadangi Alytuje ekspertai nedirbo. Pas specialistus kreipėsi praėjus trims dienoms po įvykio. Pripažįsta, jog jeigu būtų nesustojęs prie automobilio ir pasakęs įžeidžiančių žodžių, konflikto būtų išvengęs. Prašo patenkinti ieškinį ir priteisti 200 eurus neturtinės žalos.

Liudytoja R. J. teisme parodė, jog minėtą dieną kartu su M. važiavo automobiliu link prekybos centro „Senukai.“ Ji sėdėjo šalia vairuotojo, todėl kelio nestebėjo. Pamatė, kaip prieš juos važiavęs automobilis staigiai pradėjo stabdyti ir taip sukėlė avarinę situaciją. Jos draugas M. laiku sureagavo ir sugebėjo sustabdyti automobilį, taip buvo išvengta avarijos. Toliau važiavo paskui šį automobilį. Automobilis sustojo šalia prekybos centro „Senukai“ esančioje stotelėje, o jie sustojo šalia šio automobilio. Jos draugas atidarė automobilio langą ir paklausė, kodėl jie taip elgiasi ir be reikalo stabdo. Pokalbis vyko visiems sėdint automobiliuose. Į šį klausimą buvo atsakyta keiksmažodžiais. Pokalbis nebuvo draugiškas. Kitame automobilyje sėdėję V. B. ir A. B. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jų automobilio. Mano, jog juos įžeidė M. pasakyti žodžiai. Keleivio vietoje sėdėjęs V. B. trenkė jos draugui M. į veido sritį. Šis smūgis buvo suduotas tyčia. Jokia grėsmė jiems iš M. pusės nebuvo kilusi. Po to M. taip pat norėjo išlipti iš savo automobilio, tačiau kito automobilio vairuotojas neleido jam to padaryti. Ji išsigando, todėl paėmė telefoną ir surinko pagalbos numerį. Minėti asmenys, pamatę, kad ji kviečia pagalbą, grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo link daugiabučio, esančio šalia prekybos centro „Senukai.“ Ant M. veido atsirado paraudimas, vėliau ir mėlynė.

Panašius parodymus liudytoja R. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 52–55).

Liudytojas A. B. parodė, jog V. B. yra jo brolis. Įvykio dieną jis vairavo automobilį. Važiuodamas gatve sankryžoje pasuko į dešinę. Po to persirikiavo į kairę, į antrą juostą. Tuo metu M. N. vairuojamas automobilis dideliu greičiu priartėjo prie jo vairuojamo automobilio. Jis pristabdė automobilį, kadangi M. N. vairuojamas automobilis nesilaikė saugaus atstumo. Prie prekybos centro „Senukai“ M. N. pradėjo pypinti, todėl sustojo stotelėje. M. N. automobilis taip pat sustojo šalia. Jis atsidarė langą ir pasakė: „ką čia darot kaimiečiai.“ Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Išlipo iš automobilių. Jis su broliu priėjo prie M. N.. Iš pradžių jis vienas priėjo prie automobilio, o jo brolis priėjo vėliau. M. N. irgi išlipo iš savo automobilio, stovėjo šalia automobilio, automobilio durelės buvo priešais M. N.. Įvyko konfliktas. Jo brolis V. B. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį. M. N. išprovokavo šį konfliktą. Smūgis buvo suduotas, kadangi nukentėjusysis juos įžeidė. Įžeidė M. N. pasakyti žodžiai: „jeigu nebūtum vienas, supilčiau.“ Taip pat buvo išvadinti kaimiečiais ir gaidžiais. M. N. paskambino į policiją, o jie išvažiavo namo.

Panašius parodymus liudytojas A. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 69–71).

Iš Pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. N. 2022 m. liepos 30 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 17 val. Alytuje, Likiškėlių g. 72, prie parduotuvės "Senukai" esančioje autobusų sustojimo stotelėje, prieš jį smurtavo du nepažįstami asmenys, važiavę automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas iš jų - automobilio keleivis, vieną kartą trenkė iš rankos kumščio į dešinės pusės akį, kitas vyriškis - vairuotojas su automobilio durelėmis prispaudė kairės pusės koją ir ranką, ko pasėkoje M. N. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (b.l. 1–7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta - autobusų sustojimo stotelė, esanti Alytuje, Likiškėlių g. 72, ties pastatu Prekybos centras „Senukai“ (b.l. 10–15).

Iš Specialisto išvados Nr. G400/2022(09) matyti, jog M. N. padaryta kraujosruva dešinės akies srityje. Kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiau tikėtina tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 30 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. B. 2022 m. liepos 30 d. apie 17.00 val., autobusų stotelės sustojime, Alytaus m., Likiškėlių g., ties pastatu Nr. 72, prie prekybos centro „Senukai“, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo nukentėjusiojo M. N. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė vieną smūgį M. N. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam M. N. dėl kraujosruvos dešinės akies srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Kaltinamasis V. B. pripažino, jog nukentėjusiojo M. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau nurodė, jog tai padarė būdamas išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamojo V. B. parodymus iš esmės patvirtina tiek paties nukentėjusiojo M. N. bei teisme apklaustų liudytojų parodymai. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tarp kaltinamo V. B. neteisėto veiksmo ir nukentėjusiajam M. N. atsiradusių pasekmių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog V. B. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Tačiau nukentėjusiojo M. N. veiksmus teismas laiko provokuojančiais, kadangi nukentėjusysis kaltinamojo ir jo brolio atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, bet tai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo V. B. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 56 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje yra du kartus teistas, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumai yra išnykę, jis laikomas neteistu. Sprendžiant dėl klausimą dėl BK 59 straipsnyje numatytų asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, įvertintina aptariamo straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, jog nusikalstamas asmens elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo asmens elgesio. Šiuo atveju įrodyta pripažintos aplinkybės, jog prieš kaltinamojo V. B. atliktą smurtinį veiksmą, tarp asmenų buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai, be to nukentėjusysis pripažino, jog jeigu būtų nesustojęs ir nuvažiavęs, konflikto būtų išvengęs. Teismų praktikoje įprastai provokuojančiais veiksmais laikomi nukentėjusiojo veiksmai, pasireiškiantys įžeidimu, smurtu arba panašiais veiksmais, kurie nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jog įtakos jo teisei priešingam elgesiui turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis M. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 46).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri neatlyginta. Teismui nekyla abejonės, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo suduoti smūgio ir padaryto kūno sužalojimo patyrė skausmą bei nepatogumų kasdieniniame gyvenime, visa tai kėlė neigiamas emocijas, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, mano, kad šiuo konkrečiu atveju 200 eurų dydžio kompensacija yra adekvati sukeltų pasekmių atžvilgiu, todėl nukentėjusiajam priteistina 200 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.250 straipsnis).

Kiti klausimai

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąjį V. B. per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

M. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti M. N. ir V. B. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja V. D.