Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, teistas:

1993-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2004-08-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 500 Lt (4 MGL) dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 164 str., 245 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: būdamas darbingas ir sveikas, Ž. A., žinodamas, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi, iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui R. A. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo bei žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo nepilnamečio vaiko R. A. naudai iš jo priteista 18 tūkstančių Lt išlaikymo skola ir išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko R. A. pilnametystės, nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2013 m. vasario 23 d., nevykdė teismo nutarties bei sprendimo ir vengė pareigos išlaikyti savo vaiką R. A., dėl ko per šį laikotarpį susidarė 22 310,00 litų įsiskolinimas.

Be to, Ž. A. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, iš jo priteistas laikinas išlaikymas pilnamečiui sūnui R. A. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo, t.y. 2013 m. gegužės 27 d., iki bylos išnagrinėjimo bei žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio l1d. sprendimą, kuriuo pilnamečio sūnaus R. A. naudai už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 23 d., kai jis sulaukė pilnametystės, iki 2014 m. rugpjūčio l d., kol jis baigs gimnaziją, iš jo priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013 m. gegužės 27d. iki 2014 m. sausio 8 d. nemokėjo pagal teismo sprendinius priteisto išlaikymo R. A. ir tokiu būdu nevykdė 2013-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, dėl ko per nurodytą laikotarpį susidarė 5 249,00 litų įsiskolinimas.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam buvo žinoma, jog pagal teismo sprendimus jis privalo mokėti pinigus sūnaus išlaikymui. Prieš 2013 gegužės mėn. teismo sprendimą, L. jo paprašė pasirašyti taikos sutartį, kad šis sutinka mokėti vaikui po 500 Lt. kas mėnesį. Po taikos sutarties pasirašymo jie tebegyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Po to buvo teismo sprendimas, kur priteisė tariamą skolą nuo taikos sutarties dienos ir nustatė periodines išmokas. Periodinių išmokų nemokėjo, nes negalėjo. Antstoliui pateikdavo pažymas, šis skirdavo baudas. Per tą laiką pastoviai dirba. Vaikui duodavo pinigų tik nepaimdavo kokio nors parašo. Iki vaiko pilnametystės gyveno kartu, blogai padarė, kad vaikui nemokėjo pinigų po to kai kartu nebegyvena. Tačiau buvusi šeima neliko nuskriausta, nes viską, kas buvo kaltinamojo uždirbta, palikta jiems: baldai, buitinė technika, drabužiai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusieji neturi jausti pinigų trūkumo, kadangi nuomoja tris butus, o tie butai buvo įrenginėjami jo pinigais, nors dokumentai buvo daromi L. vardu. Nekilnojamojo turto dalybų ir vaiko išlaikymo klausimų ištuokos metu nesprendė. Visą laiką dirba taksi vairuotoju, šiuo metu tai jo individuali veikla, o anksčiau dirbo firmoje „A.“, kur uždirbdavo apie 2000 Lt. Šiuo metu su vaiku nebendrauja, retkarčiais jam perveda dalį priteistų pinigų. Pilnai pripažįsta, kad teismo sprendimo nevykdė iš principo dėl konfliktų su L. t.y. tokiu būdu jai kerštavo. Atsakydamas į advokatės I.Jurgelevičienės klausimus, kaltinamasis Ž. A. nurodė, kad tikisi vasaros laikotarpiu, užsidirbti daugiau ir dengti įsiskolinimus. Iki praeitų metų balandžio mėnesio gyveno kartu. Jis savo turto ir pajamų neslepia. Antstolė aiškino, todėl žino, kad pirmiausiai vaikui turi mokėti pinigus.

Nukentėjusioji G. L. teismui paaiškino, kad kaltinamasis sako netiesą apie tai, kad jam trūksta lėšų, nes A. geras pažįstamas matė, kaip šis Dzūkų g. važinėjasi automobiliu ir statosi ten sau butą. Jie su sugyventine ten labai gerai įsikūrė. Kaltinamasis savo vienintelį vaiką išmetė, o maitina svetimus vaikus. Kaltinamajam turi tik vieną klausimą, kaip šis jiems su vaiku mokės, o jis pats tegu nors ir su dviem moterimis gyvena. Vaikas jo nenori matyti ir iš viso nekenčia. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji išsamiai papasakojo pažinties ir bendro gyvenimo su kaltinamuoju aplinkybes. Paaiškino, kad vaikas gimė 1995 m. vasario 23 d., tuo metu jie gyveno kartu jos gyvenamosiose patalpose, kurias gavo iš darbo. 1998 metais santuoka sugriuvo, jie pardavė butą, Ž. A. pasiėmė pinigus, ją išvarė iš buto. Išsituokė galutinai 2000 metais, o turtas pasidalintas buvo 2004 metais, vaikui nebuvo skirta jokio nekilnojamojo turto. Kaltinamasis pas ją gyveno Vytenio g. iki 2009 metų. Nesutinka su jo argumentais, kad kartu gyveno iki 2013 metų, kadangi nuo 2009 metų jis Vytenio g. nebegyvena. Vaikas savo tėvo gailėjo, sakydavo: "mama, neturi jis tų pinigų", o vėliau pasirodė, kad jis visiems giriasi kaip puikiai gyvena, kaip puikiai uždirba ir ruošiasi pirktis butą, o čia tik kalba apie kažkokius 2000 Lt. Taikos sutartis buvo pasirašyta 2007 metais, nes nukentėjusioji ruošėsi imti iš banko kreditą. Kai klausė, kaip šis mokės, jis pasakė, kad neturi pinigų, nes jam reikia nuomotis butą, žadėjo grįžti į šeimą. 2012 metais, jos ligos laikotarpiu, jis turėjo prižiūrėti vaiką. Kadangi šiuo metu yra neįgali, su vaiku išgyvena iš nuomos pinigų. Į teismą kreipėsi 2010 metų pabaigoje, vaikui tada buvo 15 metų. Po teismo sprendimo jokių pinigų (alimentų) iš A. negavo. Jis tik žadėjo, kad viskas pasibaigs, kad jis grįš į šeimą bet nuo vaiko 15 iki 18 metų jis nieko nemokėjo. Vaikas žinojo, kad jis Lazdynuose gyveno, matė, kad pas jį namuose yra rožinės tapkės, moteriški džinsai, matė, kaip sodina kitą moterį į automobilį. Jis net nežino, kiek vaikui vaistų reikia pirkti, kiekvieną mėnesį vaikui už vaistus reikia mokėti po 50 Lt. Ji viena prižiūrėjo vaiką, daug ko dėl to atsisakydavo, susigadino sveikatą, nuo 2009 metų, dėl streso yra neįgali, turi antrą invalidumo grupę, darbingumas tik 40 proc.

Nukentėjusysis R. A. teismui paaiškino, kad tėvas jam nemokėjo nuo 2011 m., negalėjo jo paremti, tai buvo didelis smūgis, nes negalėjo leisti sau pramogų. Vasarą moksleiviai važiuoja ilsėtis, o jis turėjo sėdėti namie, nes motina viena negalėjo jo paremti. Motina turi invalidumą, jiems trūksta pinigų, mamai vienai sunku jį išlaikyti. Dabar yra paskutiniai jo mokslo metai, reikia daug pinigų išleistuvėms. Išleistuvėms reikia ne mažiau kaip150 Lt, reikia kostiumo, o motina negali jo nupirkti, jis negali sau leisti linksmybių kaip kiti paaugliai, negali nusipirkti naujų drabužių, vaikšto kelis metus su tais pačiais. Daug pinigų reikia ligos, kurią paveldėjo iš tėvo, gydimui, nes nemaža kūno dalis: galva, pirštai, kojos, nugara yra užkrėsta psoriazės, todėl tas kūno vietas reikia slėpti. Taip pat negali nusipirkti sportinės aprangos ir sportuoti, kadangi sportinė apranga - kedai yra brangūs. Atsakydamas į savo atstovės, advokatės I.Jurgelevičienės klausimus nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad jis jaučia labai didelę moralinę ir dvasinę žalą, nes turi sėdėti namuose ir niekur negali išeiti. Su mergina nėra į kiną nuėjęs, nes norint turėti merginą, turi jai leisti pinigus, į kiną nusivesti ar dar kur nors.

Nukentėjusioji G. L., išklausius tokius sūnaus paaiškinimus ir replikavo, kad: „Merginos palauks. Paminėk vairuotojo teises“. Nukentėjusysis R. A. teismui nurodė, kad taip pat ir teisių jis negali nusipirkti, o pusė jo klasiokų, jas jau turi. Atsakydamas į advokato pad. Jan Zavadski ir prokurorės klausimus, nukentėjusysis R. A. nurodė, kad asmeniškai arba per paštą iš tėvo jokių pinigų nėra gavęs. Savo sąskaitos banke neturi. Paaiškindamas savo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodė, kad reikalavimas yra už dvasinę žalą padarytą jam nuo 2011 m. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus apie santykius su tėvu, nukentėjusysis paaiškino, kad nebendrauja su tėvu, nes jaučia nuoskaudą dėl pinigų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla išklausius nukentėjusiųjų paaiškinimus dėl pareikštų civilinių ieškinių, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę visiškai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais Ž. A. kaltę teismas pripažįsta antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimuose nurodytus duomenis apie vykdomųjų dokumentų Nr. 2-3876-912/12 ir Nr. 2-244451-127/2013 vykdymo eigą bei priežastys, kodėl išieškotojų reikalavimai nėra patenkinti. Pareiškimuose nurodyta išieškojimų negalimumo aplinkybes visiškai patvirtina vykdomųjų bylų medžiaga, kaltinamojo įsiskolinimus nukentėjusiesiems (b.t.1, b.l.1 -24,35-141, b. t. 2, b.l. 1-29, -b.t.3, b.l. 1-6).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06 nutartis ir 2012-10-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3876-912/12, bei 2013-05-27 nutartis ir 2013-11-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24451-127/2013, visiškai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. A., pagal teismo sprendimus privalėjo teikti išlaikymą sūnui R. A. ( b.t.2, 40,41, b.t. 3, b.l. 74, 75-76).

Vykdomosiose bylose, pateiktose teismo nagrinėjamoje byloje, kad kaltinamasis kelis kartus buvo baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą (b.t.4, b.l. 64-88).

Kaltinamojo veiksmai pagal BK 164 straipsnį ir 245 straipsnį kvalifikuoti teisingai – jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. asmuo atsako už pareigos pagal teismo sprendimą mokėti kas mėnesį periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą nevykdymą, neperduodant vaikui tam tikro turto arba šią pareigą vykdant tik iš dalies. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, esant šioms sąlygoms: a) kai asmeniui padaryta žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl minėtos prievolės nevykdymo arba dėl jos dalinio nevykdymo nepareikštas.

Nukentėjusioji G. L. pareiškė 15000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė priteisti iš kaltinamojo Ž. A., motyvuodama tuo, kad kaltinamasis slepia gaunamas pajamas, tačiau perka automobilius, nusipirko ir įsirenginėja butą, išlaiko sugyventinės vaikus. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė emocinius išgyvenimus, ko pasėkoje patirdavo pastovų stresą.

Nukentėjusysis R. A. pareiškė 15000 litų neturtinės žalos ieškinį, nurodydamas, kad dėl to, jog tėvas neduodavo pinigų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi negalėjo tinkamai leisti laisvalaikio, nusipirkti naujų, norimų drabužių ir teisių.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo Ž. A. nusikalstamų veikų nukentėjusiajai G. L. buvo padaryta neturtinė žala – ji išgyveno dėl kaltinamojo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo. Nukentėjusios išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra patirti, nes akivaizdu, jog kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė sūnaus ir buvusios sutuoktinės interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nevykdymo laikotarpį, į tai, jog nukentėjusioji turėjo vykdyti savo, o kartu ir kaltinamojo pareigą išlaikyti vaiką, stingant lėšų, jautė įtampą ir suvaržymus. Teismas pripažįsta, kad dėl lėšų stygiaus yra sumažėjusios nukentėjusiojo R. A. bendravimo galimybės, apribotos jo poreikių patenkinimo galimybės. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pasekmes bei į tai, jog civilinių ieškinių dėl turtinės žalos byloje nėra, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini. Teismo vertinimu, 1000 Lt yra pakankama suma G. L. ir 500 Lt yra pakankama suma R. A. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Mažindamas nukentėjusios neturtinės žalos civilinio ieškinio dydį, teismas be paminėtų motyvų taip pat atsižvelgia ir į tai, kad G. L. neturtinės žalos dydį grindė kaip kompensaciją už tai, kad kaltinamasis paliko šeimą, gyvena su kita moterimi ir išlaiko jos vaikus, o R. A. patirtą žalą grindė savo ribotomis galimybėmis norimu būdu ir forma praleisti laisvalaikį su draugais.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes ir motyvus, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad Ž. A. visiškai pripažino nusikalstamų veikų padarymą, gailisi dėl sukeltų pasekmių. Joo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis, būdamas darbingu, dirbdamas ir gaudamas pajamas vengė padėti išlaikyti savo vaiką, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant jam arešto bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skiriamos bausmės dydis parinktinas vadovaujantis BK 49 str. 3 d. nuostatomis.

Ž. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje paliktina nepateistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

nusprendė:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir nubausti jį 65 parų arešto bausme.

Ž. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje ir nubausti jį 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Ž. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje palikti nepateistas.

Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš Ž. A. priteisti G. L. -1000 Lt (vieną tūkstantį litų), R. A. 500 Lt (penkis šimtus litų).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.