- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2-307/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Daista“
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Daista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-251-123/2009, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo E. G. firmos „Sanresta“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Selkos statyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „Selkos statyba“ iškėlė bankroto bylą, o 2008 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „Selkos statyba“ kreditorių finansinius reikalavimus.
Teisme 2009 m. sausio 15 d. gautas kreditoriaus UAB „Daista“ prašymas sumažinti UAB „Neto“ kreditinį reikalavimą iki 119 828,29 Lt pagrindinės skolos be delspinigių dydžio, taip pat iki galutinio sprendimo priėmimo byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti kreditoriui UAB „Neto“ naudotis balsavimo teise kreditorių susirinkime ir kitomis kreditoriaus teisėmis, kurios yra susijusios su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Daista“ prašymą dėl UAB „Neto“ kreditorinio reikalavimo sumažinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 3 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtino UAB „Selkos statyba“ kreditorių finansinius reikalavimus. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tikslinami iki sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos priėmimo. Nepagrįstus kreditorių pareikštus reikalavimus administratorius ginčija teisme (LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.). Teismas nurodė, kad nesant ginčo negalima sumažinti UAB „Selkos statyba“ kreditoriaus UAB „Neto“ finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas nutartimi, todėl kreditorius UAB „Daista“, nesutikdamas su teismo 2008 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintu kreditoriaus UAB „Neto“ finansiniu reikalavimu, turi teisę, esant įstatyme numatytam pagrindui, jį ginčyti (LR įmonių bankroto įstatymo 26 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Daista“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti kreditoriaus UAB „Daista“ prašymą dėl kreditoriaus UAB „Neto“ reikalavimo sumažinimo. Nurodo, kad:
1. Byloje kilo ginčas dėl teismo patvirtinto bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimo dydžio. Apeliantas, gavęs 2009 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir priedą prie ataskaitos, nustatė, kad kreditoriaus UAB „Neto“ finansinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių – 119 828,29 Lt pagrindinės skolos ir 568 608,21 Lt delspinigių, iš viso 688 436,50 Lt. Gavęs administratoriaus pranešimą su minėta informacija, apeliantas operatyviai pateikė teismui prašymą sumažinti UAB „Neto“ finansinį reikalavimą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl šio reikalavimo nėra ginčo, nes iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad ginčas yra.
2. UAB „Daista“ pateiktas prašymas sumažinti kito kreditoriaus UAB „Neto“ kreditorinį reikalavimą atitinka Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnyje numatytas sąlygas, todėl jis turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriaus UAB „Neto“ administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. prašo apeliacinį procesą nutraukti. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įmonių bankroto įstatyme numatytas kreditorių teisių sąrašas yra baigtinis ir jiems nesuteikta teisė prašyti teismo mažinti arba didinti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, kreditorius gali skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Daista“ negalėjo pateikti prašymo dėl UAB „Neto“ reikalavimo sumažinimo, o tuo pačiu negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl atsisakymo priimti tokį prašymą (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turėjo atskirąjį skundą grąžinti pareiškėjui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad BUAB „Neto“ pradinis 1 329 513,02 Lt kreditorių reikalavimas teismo jau buvo sumažintas iki 688 436,50 Lt. Apeliantas neteisingai traktuoja reikalavimų dalį 119 828,29 Lt kaip pagrindinę skolą ir 568 608,21 Lt kaip delspinigius. Tai yra visiškai savarankiški ir nesusiję kreditoriniai reikalavimai. Delspinigiai yra paskaičiuoti pagal sutartis už darbus, kurių BUAB „Selkos statyba“ laiku neįvykdė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Selkos statyba“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra pagrįsta. BUAB „Selkos statyba“ bankroto administratoriui pateiktas 1 329 513,02 Lt finansinis reikalavimas, kurį sudarė 119 828,29 Lt skolos už neapmokėtas PVM sąskaitas –faktūras, 768 684,73 Lt delspinigiai pagal sutartis ir 441 000 Lt baudos. Administratorius nesutiko su delspinigių paskaičiavimu, taip pat su delspinigių ir baudos taikymu. Teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs UAB „Selkos statyba“ ir UAB „Neto“ sudarytų sutarčių sumas, pagrįstai patvirtino 688 436,50 Lt UAB „Neto“ kreditorinį reikalavimą. Apeliantas apie teismo priimtą nutartį žinojo, tačiau jos neskundė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Pagal ĮBĮ 35 straipsnį kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal ĮBĮ 35 straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis –palūkanos ir netesybos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, kad kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). ĮBĮ nėra numatyta, kas turi teisę reikšti reikalavimą dėl teismo jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo reikalavimus, todėl darytina išvada, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą teismui patikslinti jo patvirtintą reikalavimą. Be to, remiantis įstatymo analogija, darytina išvada, kad prašymą dėl patvirtinto reikalavimo patikslinimo, kaip ir prašymą dėl reikalavimo patvirtinimo, gali pareikšti ir bankrutuojančio įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Tačiau ĮBĮ nuostatos nenumato kreditoriaus teisės reikšti reikalavimą teismui dėl kito kreditoriaus jau patvirtinto reikalavimo patikslinimo, o suteikia jam teisę ginčyti teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, su sąlyga, kad šia nutartimi patvirtinta kito kreditoriaus reikalavimo suma viršija 250 Lt ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų reikalavimų suma viršija 250 Lt (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Kadangi nagrinėjamas atvejis atitinka minėtą ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies sąlygą, apeliantas turėjo teisę ginčyti teismo nutartį, kurią patvirtintas kito kreditoriaus UAB „Neto“ reikalavimas UAB „Selkos statyba“ bankroto byloje, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju apeliantas, norėdamas apginti jo manymu pažeistas teises, turėtų arba kreiptis į pirmosios instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, ir prašymu atnaujinti praleistą terminą šias skundui paduoti, arba kreiptis į bankroto administratorių, kuris gina visų kreditorių teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas) su prašymu inicijuoti kito kreditoriaus teismo patvirtinto reikalavimo patikslinimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.