- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 2-21129-775/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15710-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei R. K., suinteresuotam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 3-5).
Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė D. G. tėvas R. G.. Nekilnojamojo turto mirusysis neturėjo, tačiau jam priklausė piniginės lėšos, kurios buvo kaupiamos ir laikomos AB „DNB bankas“ velionio vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai dar 1991 m. nutraukė santuoką, tačiau vėliau susitaikė ir gyveno kartu kaip šeima iki pat tėvo mirties. 2010 m. pareiškėjo motina J. G. persikėlė gyventi į Airiją, po kelių mėnesių ten išvyko ir pareiškėjo tėvas. Pareiškėjas buvo vienintelis velionio sūnus, todėl juos siejo glaudūs tarpusavio saitai, pareiškėjas pas tėvus vykdavo per atostogas. Mirus R. G. pareiškėjas rūpinosi jo laidotuvėmis, pradėjo naudotis jam motinos perduotais velionio tėvo daiktais. Pareiškėjui liko visas tėvo turtas, šeimos relikvijos, nuotraukos, rūbai, namų apyvokos daiktai, šiais daiktais pareiškėjas naudojasi kaip savo iki šiol. Pareiškėjo tėvas turėjo brolį G., kuris yra miręs, ir seserį I. M. K., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. M. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 32), nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimu sutinka. Suinteresuotas asmuo atsiliepime, teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas visuomet gerai sutarė su savo tėvu, pareiškėjo tėvai, nors oficialiai išsiskyrę, visą gyvenimą nugyveno kartu, pareiškėjo motina visą mirusiojo kilnojamąjį turtą perdavė sūnui, kadangi R. G. visuomet norėjo, kad visas turtas po mirties liktų vieninteliam jo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. G. (b. l. 7, 8, 9). Pareiškėjo tėvai 1991-01-18 išsituokę (b. l. 12), pareiškėjo motina J. G. 2010-08-16 deklaravusi išvykimą į Airiją (b. l. 9), pareiškėjo tėvas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o pareiškėjas D. G. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad R. G. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas į notarą nesikreipė (b. l. 15). R. G. 2008-06-21 su AB „DNB bankas“ buvo sudaręs banko sąskaitos sutartį (b. l. 16-17) ir banko indėlio – terminuotojo indėlio sutartį (b. l. 18). Nekilnojamojo turto, registruoto R. G. vardu, nėra (b. l. 19). Velionis R. G. turėjo brolį G. G., kuris (duomenys neskelbtini) miręs (b. l. 21, 22), velionio sesuo I. M. G. 1981-02-21 sudarė santuoką ir tapo K. (b. l. 20). Savo rašytinį liudijimą į bylą pateikė pareiškėjo motina J. G., kuriame nurodė, jog R. G. kartu su ja gyveno Airijoje, ten dirbo, gaunamas pajamas kaupė Lietuvos banke, kad galėtų vėliau sūnui padovanoti. Prieš mirtį velionis nurodė, kad visi jo daiktai turi atitekti sūnui Dariui, vertingiausi daiktai buvo juvelyriniai dirbiniai, velionio motinos žiedas kaip šeimos relikvija, mirusysis taip pat turėjo televizorių, treniruoklį, rūbų ir kitų kasdieniam naudojimui reikalingų daiktų. Šiuos daiktus praėjus kelioms savaitėms po vyro mirties J. G. perdavė sūnui D. G. (b. l. 23-25).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyta pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai, J. G. liudijimas patvirtina, kad po tėvo R. G. mirties pareiškėjas perėmė visus jo asmeninius daiktus, kadangi velionis ilgą laiką gyveno Airijoje, dalis jo daiktų į Lietuvą buvo pargabenti per siuntų tarnybas, likusius daiktus pareiškėjas parsivežė pats, taip pareiškėjas perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – po tėvo mirties jo asmeniniais daiktais pareiškėjas iki šiol naudojasi kaip savo, t. y. faktiškai priėmė R. G. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. G. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. G. po savo tėvo R. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą