Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-124-348-2014;

Teisėjas Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00009-2013-3;

2014 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistajam privačiam kaltintojui nukentėjusiajam R. T., jo gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, nuteistajam privačia kaltintojui nukentėjusiajam S. M., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo privataus kaltintojo nukentėjusiojo R. T. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės ir nuteistojo privataus kaltintojo nukentėjusiojo S. M. apeliacinius skundus dėl 2013 m. spalio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausta bendrauti su S. M..

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausta bendrauti su R. T..

Iš R. T. priteista nukentėjusiajam S. M. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1850 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Iš S. M. priteista nukentėjusiajam R. T. 495,00 Lt turtinės, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1400 Lt advokatės padėjėjos atstovavimo išlaidų. Iš R. T. ir S. M. nuspręsta išieškoti po 10,00 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. pagal LR BK 140 str.1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., S. M. atvykus pas buvusią žmoną A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą su ja savaitgaliui pasiimti savo du nepilnamečius vaikus, juos į kiemą (prie (duomenys neskelbtini)namo Nr. 14 laiptinės) išvedęs R. T., stovėdamas prie namo laiptinės ant laiptų, tyčia kumščiu vieną kartą smogė S. M. į kairės pusės skruostą tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

S. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, 2012 m. lapkričio 2 d., apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), laiptinės pargriovė R. T., kumščiu sudavė jam du kartus į nugarą, po vieną kartą į galvą ir į pilvą, tuo padarė R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Apkaltinamasis nuosprendis R. T. atžvilgiu grindžiamas vadinamu objektyviu įrodymu - specialisto išvada 2012-11-28 Nr. G314/12(12) (b.l.13), kurioje išvados priimtos remiantis kita specialisto išvada Nr. G290/12(12), kurios net nėra byloje. Tačiau neįvertinta, tai, kad specialisto išvada Nr. G314/12(12), kurią teismas vertina, kaip objektyvų įrodymą buvo atlikta praėjus 26 dienoms (2012-11-28) po konflikto (2012-11-02) ir tariamo S. M. sužalojimo. Be to, specialistas, surašęs aukščiau minėtą specialisto išvadą, S. M. neapžiūrėjo, nematė, o vadovavosi tik rašytiniais dokumentais.

Skunde nurodoma ir tai, kad nepagrįstai teismas nelaikė svarbiomis R. T., tiek liudytojų A. M. ir J. J. nurodytų aplinkybių apie S. M. asmenybę, elgesį. Viena iš svarbiausių aplinkybių yra tai, kad R. T. šiuo metu palaiko artimus ryšius su S. M. žmona A. M.. Dėl to S. M. jaučia priešiškumą apeliantui ir siekia jam pakenkti.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai savęs sužalojimo faktą vertino kaip nerealų, tai ne tik pakankamai dažnas būdas siekiant apkaltinti kitą žmogų, tačiau visiškai realus įvertinant bylos dalyvių santykį ir S. M. charakterizuojančias aplinkybes. Be to, šias aplinkybes patvirtina S. M., A. M., R. T.. Parodymai patvirtina, kad 2012-11-02 po konflikto su R. T., S. M. sugrįžo į įvykio vietą ir pamatęs policijos automobilį suprato, kad R. T. sužalojimas bus užfiksuotas. Suprasdamas savo situacijos keblumą, tai kad šis įvykis turės įtakos baudžiamajai bylai dėl vagystės fakto, S. M. griebėsi nesąžiningų veiksmų: paprašė draugo, kad pastarasis suduotų jam smūgį į veidą. S. M. turėjo vienintelį tikslą - bet kokia kaina apkaltinti R. T., kurį jis galėjo pasiekti tik nepagrįstai kaltindamas apeliantą privataus kaltinimo keliu.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytoją J. J., R. T. nurodė, praėjus net apie 10 mėnesių po konflikto, nes nebuvo objektyvios galimybės prašyti apklausti šią liudytoją anksčiau nei tai buvo padaryta. Apie tai, kad liudytojai yra žinomos turinčios reikšmės bylai aplinkybės apeliantui tapo žinoma tik 2013 m. rugpjūčio pabaigoje.

Skunde pažymima, kad liudytojai J. J. betarpiškai po 2012-11-02 konflikto S. M. pasakojo tiesą apie reikšmingas su įvykiu susijusias aplinkybes, t.y., kad „nemušė Sauliaus", „Sauliui smogė draugas, kad liktų mėlynė", „Saulių sumušė Virgis".

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas neindividualizavo neturtinės žalos ir priteisė abiems nuteistiesiems vienodo dydžio, po vieną tūkstantį litų, neturtinės žalos. Net, darant prielaidą, kad abu bylos dalyviai yra nukentėjusieji, jiems kilo visiškai skirtingos pasekmės. S. M. - paraudimas (kraujosruva) ant skruosto, o R. T. - smegenų sukrėtimas, nubrozdinimas kairio paausio srityje, to pasekoje buvo sutrikdytas darbingumas, jis gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Todėl apylinkės teismo išvada ir šioje dalyje prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nepagrindę kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta priteisti būtent tokius žalų dydžius. Skirdamas bausmes, pirmos instancijos teismas taip pat nusižengė materialinių normų taikymo reikalavimams. Teismas abiems nuteistiesiems skyrė vienodas bausmes, neatsižvelgiant nei į skirtingas pasekmes, asmenų charakterizavimą, veikų motyvus. Teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į kaltinamojo S. M. asmenybę, pastarasis yra linkęs nesilaikyti teisės normų. Tai patvirtina ilgas sąrašas įvairių administracinių teisės pažeidimų bei baigtas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamais aktas, dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 3 d. R. T. - policijos pareigūnas, kuris teigiamai charakterizuojamas darbe. Tai, jog R. T. ramus, santūrus patvirtino ir liudytoja A. M.-Einikienė, O. T., todėl mažai tikėtina, kad asmuo, kuris savo prigimtimi ir būdu ramus ir santūrus pultų muštis, kaip teigia S. M..

Pakartotinės ekspertizės išvada, vertinant R. T. padarytų sužalojimų sunkumą ir pobūdį, yra prieštaringa, nes išvados 1 p. nurodoma, kad nukentėjusiajam padarytas „galvos smegenų sukrėtimas", o 6 p. - kad „ambulatorinis gydymas dėl galvos smegenų sukrėtimo nepagrįstas objektyviais neurologiniais simptomais ir todėl, nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, neimamas domėn.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo atmetė liudytojos O. T. parodymus - vienintelės liudytojos, buvusios įvykio vietoje ir mačiusios įvykį, parodymus vien siekimu jam padėti. Tai būtų galima daryti, jei būtų jos parodymus paneigiančių duomenų, tačiau jų nėra. Teismas rėmėsi liudytojos policijos pareigūnės A. M.-E. parodymais, nors ji suinteresuota padėti savo bendradarbiui, ikiteisminio tyrimo metu neapklausta, R. T. apie tai nė karto neužsiminė. Be to, būdama pareigūne, žinodama apie konfliktą privalėjo nustatyti R. T. girtumą/blaivumą, patarti kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau to nepadarė - bendradarbiai bendravo labai ilgai, o į gydymo įstaigą (23 val.) R. T. kreipėsi tik sužinojęs, kad 19 val. kreipėsi jis. R. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas (tai ir yra priežastis, kodėl jam girtumo nenustatinėjo nei kolegos, nei medikai. Apeliantas konflikto neneigia - gavęs smūgį į veidą gynėsi, pargriovė, o R. T. vėl puolė, todėl, sugriebęs jį už striukės apykaklės, per save permetė ant žemės į balą netoli automobilio priekio. Būtent šio epizodo pabaigą ir matė liudytojos J. B. ir Z. B.. Pripažįsta, kad parmesdamas R. T. suplėšė jo striukę, o įdrėskimas paausyje (tik, ne smūgis) galėjo gautis jį pargriaunant ir užkliudant galvą žiedu. Tokią galimybę teisme pripažino ir ekspertė L. Karčiauskaitė. Apelianto įsitikinimu, teisę gintis jam garantuoja Konstitucija ir įstatymai. Gindamasis jis neperžengę užpuolimo ribų, nepadarė sunkesnio nusikaltimo. Niekas neįpareigoja jį, gavus smūgį į veidą, palikus vaikus, bėgti, slėptis, kad, gal būt, sekantį kartą būtų vėl mušamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis privatus kaltintojas nukentėjusysis R. T. ir jo gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, o S. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis privatus kaltintojas nukentėjusysis S. M. ir jo gynėjas advokatas A. Jarašius prašė S. M. apeliacinį skundą tenkinti, o R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantai, nesutikdamas su teismo išvada, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apeliantų skundų argumentas atmetamas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, buvo išanalizuoti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek R. T., tiek S. M. neneigia, kad tarp jų 2012-11-02 apie 18 val. prie P. Lukšio g. 14 namo įvyko konfliktas. Teisiamojo posėdžio R. T. parodė, kad jis nesudavė jokio smūgio S. M., o priešingai pats jo buvo sumuštas. Dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, vėliau kreipėsi į medikus, o sekančią dieną pablogėjus savijautai buvo išvežtas į Kauno klinikas. Teisiamojo posėdžio metu S. M. parodė, kad 2012-11-02 apie 18 val. prie P. Lukšio g. 14 namo atvyko pasiimti savo vaikų. Į kiemą vaikus išvedė R. T.. S. A. nešėsi šuniuką, nors prieš tai buvo susitarę, kad šuniuko nesiveš. Paėmęs iš sūnaus šuniuką, jį nešė paduoti R. T., tačiau pastarasis jam trenkė kumščiu į veiką. Bandė suduoti antrą smūgį, tačiau apsigynė ir jį įvertė į krūmus šalia laiptinės. Jam einat link automobilio R. T. puolė iš nugaros, atsisukęs R. T. pervertė per save prie automobilio. R. T. sužalojimą prie ausies galėjo padaryti netyčia užkabinęs žiedu. Dėl patirto sužalojimo kreipėsi į medikus apie 19 val. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu kaltinamieji neigdami smūgių sudavimą taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jų parodymus vertino kaip jų pasirinktą gyvybinę poziciją yra pagrįsta.

Liudytojos A. M.-E. parodymais nustatyta, kad jai dirbant, buvo gautas pranešimas apie įvykį dėl muštynių. Nuvykus į įvykio vietą asmenų nebuvo, buvo tik R. T., kuris buvo suplėšyta striuke, visas purvinas, už aušies matėsi paraudimas. Prie namo laiptinės matėsi ištrypta žolė. R. T. papasakojo, jog įvyko konfliktas su S. M. dėl šuns. R. T. sakė, kad jam sudavė 3 ar 4 smūgius, o jis atgal nesudavė. Kadangi R. T. būklė nekėlė jokio įtarimų, tai neblaivumas alkotesterius nebuvo nustatinėjamas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. T. parodė, kad su S. M. buvo atvykusi pasiimti pastarojo vaikų. Jai sėdint automobilyje matė, kaip R. T. vaikus išvedė iš namo. A. laikė rankose šuniuką. S. M. paėmus šuniuką ir padavus R. T., pastarasis sudavė smūgį į veidą S. M.. Po ko S. M. pastūmė R. T., kuris nukrito į krūmus. S. M. einant link automobilio iš nugaros jį puolė R. T.. Tačiau S. M. jį pastūmė ir jis nukrito į balą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad svečiuojantis pas Z. B. išgirdo lauke triukšmą, šaukiantį vaiką. Pažiūrėjusi per langą matė kaip abu vyrai stumdėsi. Matė kaip S. M. iš automobilio išmetė šunį. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. B. parodė, kad pas ją svečiuose buvusi marti pasakė, kad Aksanos vyriai mušasi. Priėjusi prie lango matė, kad R. T. keliasi iš balos susiėmęs už galvos, o greta stovėjo S. M.. Jai sušukus, kad iškvies policiją, vyrai nurimo, S. M. išvažiavo automobiliu, o R. T. liko stovėti su šuniuku.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. M. J. J. paties įvykio nematė, apie įvykį žino tik iš pasakojimų. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad S. M. susižalojo pats ar paprašė kitų asmenų byloje nėra. Iš apeliaciniame skunde pateiktos tik prielaidos, o ne objektyvūs duomenys. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl liudytojos J. J. parodymų patikimumo yra pagrįstos ir kolegija su jomis sutinka. Apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo, nes liudytoja J. J. tiesiogiai įvykio nematė, o tik žino iš pasakojimo.

2012-11-28 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad S. M. padarytas sumušimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje.

2012-11-05 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. T. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas kairio paausio srityje, galvos smegenų sukrėtimas.

2013-03-19 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. T. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio paausio srityje ir išsivystęs lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes ambulatorinis gydymas dėl galvos smegenų sukrėtimo nepagrįstas objektyviais neurologiniais simptomais. Teisiamojo posėdžio matu specialistė L. Karčiauskaitė patvirtino šią išvadą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl S. M. ir R. T. veiksmų išsamiai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie S. M. ir R. T. priešiškus tarpusavio santykius yra pagrįstos. Prie S. M. apeliacinio skundo pridėto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes jis nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, tačiau jis tik dar kartą patvirtina, kad tarp kalinamųjų ir jų šeimų santykiai iš tiesų yra priešiški.

Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir su jos ginamajam paskirta bausme ir su priteistu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus dėl laisvės apribojimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – tai tyčinis, baigtas, nesunkus, smurtinis nusikaltimas. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą: R. T. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Taip pat civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 140 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo taisyklės dėl anksčiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, tiek R. T., tiek ir S. M. kaltės, teisinio veikos kvalifikavimo yra pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, įrodymai įvertinti ir teismo išvados motyvuotos nepažeidžiant BPK 20str., 305 str. įtvirtintų reikalavimų, todėl apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismui, tiek S. M. gynėjas A. Jarašius, tiek ir R. T. gynėja V. Neverauskaitės pateikė duomenis apie jų atstovaujamųjų ginamųjų turėtas išlaidas už apeliacinių skundų surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad ši nuostata galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Kita vertus, priteisiant išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę abu nuteistieji privatūs kaltintojai nukentėjusieji. Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, tai prašymai išieškoti išlaidas turėtas advokato paslaugomas apmokėti apeliacinės instancijos teisme atmetami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo privataus kaltintojo nukentėjusiojo R. T. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės ir nuteistojo privataus kaltintojo nukentėjusiojo S. M. apeliacinius skundus atmesti.