Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nutarimo, kuriuo Z. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį, grąžintas institucijai tyrimui atlikti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2016 m. birželio 15 d., apie 11.45 val., Vilniuje, lygiareikšmių kelių sankryžoje Mileišiškių Sodų 11-oji g. – Mileišiškių Sodų 2-oji g., vairuodama automobilį „Vokswagen Golf“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio automobiliui „Hyundai IX 35“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavusiam iš dešinės pusės Mileišiškių Sodų 2-ąja g., bei sukdama į Mileišiškių Sodų 2-ąją g. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su automobiliu „Hyundai IX 35“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiu būdu kaltinama pažeidusi Kalių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 108, 155, 220 punktų reikalavimus.

Atkreipiamas dėmesys, kad ANK įgyvendinimo įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto teisės pažeidimo taikant administracinį nurodymą. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymas neatitiktų ANK įgyvendinimo įstatyto nuostatų, pagal kurias administracinių nusižengimų teisena taikoma tik dėl perkvalifikuotų administracinių teisės pažeidimų, todėl perrašyti dokumento nėra jokio juridinio pagrindo.

Nurodoma, kad Z. K. byloje jokių naujų esminių veikos aplinkybių, ar naujų teisės pažeidimo sudėties požymių protokole nurodyti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau taip pat atsižvelgia ir į nuo 2017-01-01 įsigaliojančio ANK nuostatas.

Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo nutarimą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą, kuriuo nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė bylą nagrinėti, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nukentėjusįjį, skyrė ekspertizę, tyrė pateiktus duomenis bei kt., taigi, esminių protokolo trūkumų pasiruošiant nagrinėti bylą teisme nebuvo nustatyta. Aplinkybę dėl pažeidimu padarytos turtinės žalos gali nustatyti ir teismas nagrinėdamas bylą.

Vienas iš apylinkės teismo argumentų dėl bylos perdavimo institucijai yra tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK atsirado teorinė galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikas (jeigu jos bus nustatytos) perkvalifikuoti arba iš sunkesnės į lengvesnę, arba iš lengvesnės į sunkesnę. Apylinkės teismo nuomone, bylą būtina perduoti Institucijai iš naujo tirti, siekiant nepasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties.

Su šia apylinkės teismo išvada apygardos teismas nesutinka. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme yra numatyta galimybė perkvalifikuoti asmens iki 2017-01-01 padarytą administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, pagal atitinkamą ANK straipsnį, tik jei ANK nustatyta švelnesnė nuobauda. Jei ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė nei ATPK, veikos pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 dalis). Taigi, nustačius dėl eismo įvykio padarytą turtinės žalos dydį, teismas priklausomai nuo nustatytos turtinės žalos dydžio ir ANK 426 straipsnyje (kuris savo esme atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalį) numatytos atsakomybės dydžio, teisės pažeidimo kvalifikaciją, vadovaujantis ANK, gali pakeisti į švelnesnę. Jei dėl nustatyto eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos dydžio asmens traukiamo atsakomybėn padėtis sunkėtų, teismas turėtų skirti ATPK nustatytą nuobaudą. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 1 ir dalyse nustatytos nuobaudos yra švelnesnės nei nuobauda, nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).

Kitas apylinkės teismo argumentas dėl bylos perdavimo tirti institucijai, susijęs su administracinio nurodymo surašymo pagrindais, numatytais ANK 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnyje. Apylinkės teismo nuomone, įsigaliojus ANK, Z. K. veiką perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į atitinkamą atsakomybę numatantį ANK straipsnį, nebebūtų galimybės surašyti administracinio nurodymo, kuris savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes sudaro prielaidas šiam asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

Apygardos teismas su šiuo teismo argumentu taip pat nesutinka. Tiek iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje, tiek nuo 2017-01-01 galiojančio ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administraciniu teisės pažeidimu/administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala ir ji nėra visiškai atlyginta. Nagrinėjamu atveju, Z. K. pareikštas kaltinimas, kad ji pažeisdama KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, t. y. galimai padarytu teisės pažeidimu buvo padaryta turtinė žala. Z. K. ginčija kaltę, todėl akivaizdu, kad turtinė žala nėra atlyginta. Be to, tai prieštarautų ANK 612 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius, jei dėl vieno iš administracinių nusižengimų administracinis nurodymas negali būti surašomas, dėl visų administracinių nusižengimų surašomas protokolas be administracinio nurodymo. Kita vertus, būtent išskyrus bylą dėl administracinio nurodymo surašymo, nustačius kaltę dėl abiejų pažeidimų, nagrinėjamu atveju nepagrįstai būtų apsunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nes asmeniui būtų paskirtos dvi nuobaudos, kurių nebebūtų galimybės subendrinti (ATPK 33 straipsnio 2 dalis, ANK 38 straipsnio 2 dalis). Tokios nuomonės yra ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2015).

Atsižvelgiant į išdėstytą bei tai, kad nėra esminių administracinio teisės bylos medžiagos trūkumų, kurie negalėtų būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.