- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-6338-738/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05502-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. liepos 18 d., apie 16.49 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje benzino kolonėlėje, G. A. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir, pajudėjusi iš vietos, nutraukė dujų užpylimo žarną. Įvykio metu nutraukta dujų užpylimo žarna. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną važiavo į kaimą ir sustojo degalinėje užsipilti dujų. Dujas pylė kartu važiavęs vyras, G. A. sėdėjo mašinoje su vaiku. Kuomet vyras nuėjo sumokėti už kurą, G. A. manė, kad jis žarną prijungė prie kolonėlės, todėl pajudėjo į priekį. Vyras sušuko, kad ji važiuoja su žarna. Vyras nuėmė žarną nuo automobilio ir prijungė prie kolonėlės (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas (b. l. 7), G. A. paaiškinimas (b. l. 8), A. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nutrūkusią žarną sujungė per sujungimo movą. Jam atrodė, kad žarna nesugadinta (b. l. 9), dokumentų kopijos (b. l. 10).
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad G. A., padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. A. surašytas ir už tai, kad ji, 2016 m. liepos 18 d., apie 16.49 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje benzino kolonėlėje, vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu nuo dujų užpylimo kolonėlės nutraukė užpylimo žarną, ir, padariusi turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 219.1., 219.2., 222 punktų reikalavimus. Tokia jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1dalį.
Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. A., pradėdama važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilį dujų užpylimo įrenginiu, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį nutraukė. Apie eismo įvykį nepranešusi nei policijai, nei degalinės operatorei, iš degalinės išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie G. A. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose, privalo konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad G. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš G. A. paaiškinimo matyti, kad dujas pylė ir už kurą mokėjo jos vyras, ji tuo metu sėdėjo automobilyje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iš atvažiavusio automobilio Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietos išlipęs vyras prijungė dujų užpylimo žarną prie minėto automobilio, ir, užsipylęs dujų, nuėjo susimokėti už kurą neatjungęs dujų užpylimo žarnos nuo automobilio. Prie automobilio vairo sėdėjusi moteris privažiavo prie degalinės pastato neatjungus dujų užpylimo žarnos ir taip ją nutraukė. Išėjęs vyriškis, kuris susimokėjo už užpiltas dujas, paėmė dujų žarną ir ją pritvirtino. A. A. paaiškino, kad sujungęs kuro užpylimo žarną manė, kad viską sutvarkė gerai ir jokio sugadinimo nėra, apie tai informavo ir G. A.. Degalinės vadovės pareiškime, tarnybiniame pranešime dėl įvykio nėra detalizuojama, kokie apgadinimai padaryti, nurodoma, kad buvo nutraukta kuro užpylimo žarna. Šios aplinkybės patvirtina, kad žymesni sugadinimai kuro užpylimo įrenginiui padaryti nebuvo. Pagal sugadinimo pobūdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nesuvokti padaręs realią žalą degalinei. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog G. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. A. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutaria:
G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą- 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.