- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- TS-83-988/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 59-117, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. 2008 m. birželio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą.
Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. balandžio 24 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2015 m. balandžio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. liepos 24 d. – trys metai devyni mėnesiai.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 59-117 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam I. V.. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis 2015 m. gegužės 20 d. buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir teikė rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo: atlikti gerbūvio darbus,
lankyti AA grupės susirinkimus, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. I. V. anksčiau teistas vieną kartą – 1992-02-18 už plėšimą ir vagystė. Pirmo teistumo metu buvo 27 metų amžiaus. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau minimizuoja ir detalizuoja nepalankių aplinkybių visumą. I. V. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Turi pakankamus bendravimo įgūdžius, mėgsta pokalbyje dominuoti, kreipti palankia sau linkme pokalbį, tačiau ne visada tinkamai pasirenka problemų sprendimo būdus ar įvertina elgesio pasekmes. Gerai orientuojasi įvairiose socialinėse situacijose, pasižymi itin aukšta saviverte. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas užimtumui – dirbo jam pasiūlytą darbą, šiuo metu nedirba, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri televizorių. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 28 kartus, baustas 24 kartus, turi 17 galiojančių nuobaudų. Už aktyvų dalyvavimą renginiuose skatintas vieną kartą. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pozityvaus užimtumo programoje. Socialiniai ryšiai yra glaudūs, palaikomi su artimaisiais laiškais, telefonu, turi pastovią gyvenamąją vietą. Pasimatymų metu lankomas sūnaus ir dukros, remiamas materialiai. Vilniaus pataisos namai nėra gavę vykdomųjų raštų dėl išieškojimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai. Komisija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, nutarė, jog I. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutaria nustatyti pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo I. V. paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2015 m. lapkričio mėnesį.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. V. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant tam tikrus įpareigojimus. Pasak nuteistojo, Komisijos nariai susipažino tik su formalia pataisos įstaigos pateikta tyrimo išvada, kuri neatspindi realios situacijos ir jo asmens savybių. Yra įsitikinęs, kad per aštuonerius laisvės atėmimo metus, suprato daugelį dalykų, pripažįsta savo klaidas ir atsakomybę už jas.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo nuteistojo I. V. skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarstydama nuteistojo I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepime pažymėta, jog I. V. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes, padarymą, todėl svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Atlikdamas bausmę I. V. 28 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, už ką buvo baustas 24 kartus, turi 17 galiojančių nuobaudų, kas rodo, kad nuteistasis negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, turi polinkį nepaklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis padarė reikiamas išvadas ir jau pasitaisė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. V. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
I. V. 2008 m. birželio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, tačiau neviršija penkiolikos metų, du trečdalius paskirtosios bausmės jis faktiškai yra atlikęs, Komisijos nutarime nurodoma, jog į priežiūrą reaguoja teigiamai, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pataisos įstaigoje organizuojamose programose, atliko įvairius gerbūvio darbus, vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, yra įgijęs statybos specialybę, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programą – 34 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį bei sudaro pagrindą išvadai, kad I. V. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik pažymėtina, jog įstatyme numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų įgyvendinimas teismų praktikoje pripažįstamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad I. V. anksčiau teistas vieną kartą – už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystės, plėšimas), be to, yra pripažintas kaltu ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą žmogaus gyvybei. Vis tik, įstatymas ir tokiu atveju neužkerta kelio taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas I. V. veikoje nenustatė jokių kvalifikuojančių požymių, kurie leistų ją teisiškai įvertinti pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK straipsnį, t. y. I. V. nuteistas už paprastą nužudymą. Skirdamas I. V. bausmę teismas atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog jokios dingsties sąmoningai siekti nukentėjusiąją mirties jis neturėjo, pastarąją mirtinai sužalojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas I. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę už sankcijos vidurkį. I. V. šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo metu rėžimo reikalavimus yra pažeidęs 28 kartus, baustas 24 kartus, turi 17 galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis vis dar turi polinkį nepaklusti, negerbia galiojančių elgesio taisyklių ir nerodo pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog I. V. praeityje vieną kartą teistas už vagystę ir plėšimą. Atkreiptinas dėmesys, jog už šią veiką jis teistas seniai, 1992 metais, teistumas nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, metu buvo išnykęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskutinės I. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdina jį kaip pavojingą, linkusį menkinti įstatymo saugomas vertybes, šiuo konkrečiu atveju – žmogaus gyvybę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, įvertinta 34 balais, t. y. jis priklauso žemai rizikos grupei. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę I. V. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į I. V. elgesį pataisos įstaigoje, neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, o taip pat ir veikos, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingą pobūdį, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra teisinio pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Dėl šios priežasties, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 59-117, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 59-117 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.