Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1218-273/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
e2S-1218-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05600-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Limanta“
Atsakovas
mažajai bendrijai „Creativeda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1218-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05600-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.; 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limanta“ atstovo advokato T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12258-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limanta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Creativeda“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „Limanta“ ieškinį atsakovei MB „Creativeda“, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės 23 620,68 Eur skolą už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rangos darbus, 2 203,80 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

2. Prašymą grindė atsakovės sunkia turtine padėtimi, atsakovės 2016 m. pelno–nuostolių ataskaita, iš kurios matyti, kad atsakovės turimo turto vertė 320 338 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 337 330 Eur, kur 172 330 Eur yra per vienerius metus mokėtinos sumos. Nurodė, kad visas atsakovės turtas yra skolintas ir ji per 2017 m. turėjo grąžinti daugiau kaip pusę skolos. Atsakovės vardu registruotas ginčo pastatas ir žemės sklypas yra įkeisti, todėl iš šio turto išieškoti ieškinio patenkinimo atveju nepavyks. Nurodė, kad atsakovė turi žemės sklypą, esantį Kaune, Gižų g. 19, kurio vidutinė rinkos vertė 23 700 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali būti sudėtingas ar visai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Ieškovė. Teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5. Teismo vertinimu, atsakovės balansas ir ataskaita yra už 2016 m. nėra pakankamas įrodymas patvirtinantis atsakovės turtinę padėtį klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Tai, kad atsakovės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės finansinės padėties sunkumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai įvertino pateiktų įrodymų visumą. Nepagrįstai nevertino atsakovės pradelstų įsipareigojimų, nevertino turto įkeitimo, atsakovės finansinės padėties sunkumo;

1.2. Teismas nevertino, kad atsakovės žemės sklypas yra vienintelis jos turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškinio patenkinimo atveju;

7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio žemės sklypo areštas - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės pareikšto ieškinio tikėtiną pagrįstumą, tačiau netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas.

12. Ieškovė ieškinyje grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo išimtinai su atsakovės sunkia turtine padėtimi, grindžiama atsakovės viešai skelbiamais balanso duomenimis bei atsakovės nekilnojamam turtui taikomais apribojimais (hipoteka). Ieškovės nuomone, konkretaus atsakovės nekilnojamojo turto (žemės sklypo), kurio vertė yra artima ieškovės pareikštam reikalavimui, areštas gali užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė neįvardijo ir atskirajame skunde, iš esmės palaikydama savo poziciją išdėstytą ieškinyje.

13. Kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio vertė atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo sumą. Taigi atsakovės turimo nekilnojamo turto (žemės sklypo), kurio disponavimas nėra apribotas, vertė yra pakankama galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad minėtas žemės sklypas nėra šalių ginčo objektas. Duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą - ketinimą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą atsakovei priklausančiu žemės sklypu, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Tai konstatavus, atskirajame skunde nurodytos atsakovės nemokumo aplinkybės, grindžiamos jos balanso duomenimis, pripažintinos teisiškai nereikšmingomis. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, vien atsakovės finansinė padėtis, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

15. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė teismo sprendimo įvykdymo grėsmės - vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės atskirasis skundas yra paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį turėjo būti sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 5, 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, ieškovei grąžintina 12 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Limanta“ (j. a. k. 134543139) 12,00 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2018 m. balandžio 19 d. Mokėjimo nurodymu per |akcinę bendrovę SEB banką.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė