Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-194-1021/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-04
Bylos Nr.: 1-194-1021/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07388-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Kaltinamasis: R. S.
Nukentėjusysis: E. S., S. S.

Kategorijos

1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamosios bylos Nr. 1-194-1021/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07388-2021-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.4.4.2.3; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 4 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas J. A.,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei,dalyvaujant: kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui E. R.,nukentėjusiosioms E. S., S. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nebaigto vidurinio išsilavinimo, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, 2019 m. lapkričio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu; 2020 m. sausio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu,

kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. S. laikotarpiu nuo 2019 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, iki 2021 m. kovo 10 d., šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., nuolat naudodamas psichinę prievartą ir taip sistemingai baugindamas savo sutuoktinę E. S., kas kartą grįžęs iš darbo komandiruočių į namus ir epizodiškai vartodamas alkoholį, sistemingai provokuodamas konfliktus, keldamas įtampą tarpusavio santykiuose, kurdamas bauginančią atmosferą, nuolat kartotais įžeidinėjimais, pažeminimais, panieka, menkinimu, tame tarpe priekaištaudamas E. S., kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, niekur nedirba, nemoka paskolos, kad ji nuolat nieko neveikia, neatlieka namų ruošos darbų, nemoka daryti valgyti, aplink demonstratyviai daužydamas daiktus, gąsdindamas, kad išvys iš namų, atims vaikus, grasindamas, kad „dantų nesurinksi“, nepilnametei savo dukrai S. S. nuolat priekaištaudamas dėl to, kad iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko iš jo buvo paimti ginklai, konfliktų su sutuoktine E. S. metu dukrai S. S. ginant mamą, kad mamos atžvilgiu nebūtų pavartotas fizinis smurtas, grasindavo suduoti smūgius ir jai, t.y. sugniauždavo kumščius ir užsimodavo, tačiau smūgių nesuduodavo, taip pat pasikėsindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. apie 8 val. suėmęs S. S. už riešo ir ją laikydamas, šaukė ant jos, trenkė kumščiu jai į veidą, tačiau S. S. pasilenkus ir smūgio išvengus, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, be to nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas dukrai ilsėtis, pažeisdamas jos teisę į poilsį, tokiais ilgalaikiais ir sistemingais psichologinio smurto veiksmais sąmoningai siekdamas namuose sukurti baimės ir nerimo atmosferą ir visuma šių savo veiksmų baugino sutuoktinę E. S., naudodamas psichinę prievartą, bei nesunkiai susargdino nepilnametę savo dukrą S. S., kuriai dėl tokio jo elgesio ir veiksmų, nuo 2021-03-10 konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, nuo 2021-04-02 iki 2021-04-30 konstatuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų su susijusiu ūminiu stresu. Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. R. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad santuoką sudaręs 2005 m., visada gyvenęs šeimoje su E. S.. Pradėjęs vartoti stipriai alkoholį, nuo maždaug 2019 m., nuo tai gal ir atsitiko. Vairuotoju dirbantis 10 metų. Grafikas visada tas pats, visus 10 metų važiuojantis į užsienį. Važiavimų visaip būna, pastaruoju metu važiuojantis ratais, užtrunkantis 10 dienų, bet būdavo ir 4, ir 6 savaitės, ir 5 mėnesius yra dirbęs. Grįžęs būnantis maksimaliai 3 savaites. Važiuodamas nevartojantis alkoholio. Nebaustas. Grįžęs užsiimdavęs namų ruoša arba gerdavęs su kaimynais. Nuo 2019 m. gyvenantis su šeima – žmona ir 4 vaikai: S., F., K. ir H.. Vaikai 18, 16, 9 ir beveik 2 metų amžiaus. Žmona iš viso negeria, kartu su juo negerdavo. Priekaištaudavęs žmonai, kad neturi teisių. Savo laiku galėjo išsilaikyti teises, jam būtų žymiai lengviau, grįžus po reiso nesinori sėsti už to vairo, o reikia važinėti visur. Manantis tiesiog būtų šeimai lengviau. Teisių žmonai reikėtų ne dėl to, kad jis išgerti galėtų grįžęs, o tikrai įgrįsta tas vairas, o grįžus į Lietuvą ir vėl reikia sėsti už vairo. Nedirba žmona, nes vaikus augina. Nežinantis, ar dėl to priekaištaudavęs, greičiausiai taip. Žmona, kai pradėję gyventi, dirbo parduotuvėje, dabar kokius 15 metų jau nedirba. Užtenka pajamų, išlaikantis šeimą. Čia jam gali būti priekaištai, o ne sutuoktinei, kad mažai pajamų šeimai. Gal ir buvo koks priekaištas, kad užsiėmimas jai kažkoks būtų. Vien tik namai ir vaikai manantis irgi slegia. Gal ir yra kada pasakęs, kad jis vienas dirbantis, išlaikantis šeimą, o ji ne, bet iš principo čia nėra tas dalykas, dėl kurio galėtų priekaištauti. Manantis, kad ji gali dirbti, sveika moteris yra, kam prižiūrėti vaikus būtų. Namas paimtas ant paskolos, 55 tūkstančiai eurų, kas mėnesį 270 Eur. Mokantis jis, paskola paimta prieš kokius 3-4 metus. Galėjęs priekaištauti, kad nemoka paskolos, išgėręs, blaivas to nebūtų sakęs. Priekaištaudavęs, kad valgyti nedaro kiekvieną dieną. Namus tvarkosi, prižiūri vaikus. Prie jo nežiūri serialų, telefone nesėdi. Priekaištavęs daugiau dėl valgio gaminimo, nors skaniai padaro, moka. Išgėręs galėjęs pasakyti, blaivas taip nemanantis. Jis sudavęs kumščiu vieną ar du kartus į sieną, durimis gal yra trenkęs. Gal ir gąsdinęs, kad išvysiąs iš namų, greičiausiai buvo išgėręs ir viskas susikaupę buvo. Jis negalintis iš mamos atimti vaikų, iš jo greičiau gali atimti. Grasinti skyrybomis ir atimti vaikus galima ne jo situacijoje, jis yra tolimų reisų vairuotojas, ji namie būnanti mažai. Kas iš to, kad iš mamos paimsiąs vaikus ir kur tie vaikai būtų? Negalėjęs taip sakyti. Nemanantis, kad tokius žodžius yra pasakęs. Negalintis pasakyti 100 % ar grasinęs, kad dantų nesurinks, išgėrusiam gal ir išslydę tokie žodžiai. Jokių motyvų neturintis. Buvę kalbų apie skyrybas, kai apsipyksti. Kad vaikus pasiimsiąs, negalėjęs pasakyti. Išgėręs galėjęs pasakyti, kad išvysiąs ir nesimatys su vaikais. Buvo susitaikymas su žmona dėl smurto. Po to įvykio galėjęs grasinti ir nesuduoti. Neneigiantis, kad taip galėjo būti. D. S. palaikydavo mamą, ji gal ir jį ramindavo. P. S. fiziškai nesmurtavęs. Gal ir grasinęs panaudoti smurtą, taip galėjo būti. Atsimenantis, kad sugniauždavęs kumštį ir užsimodavęs, tačiau smūgio nesuduodavęs. Kiek kartų taip buvo nepasakysiąs, gal daugiau nei vieną kartą. Tas atvejis lapkričio 16 d. buvo, bet jis trenkęs į sieną, o ne jai į veidą norėjęs trenkti. Buvo paėmęs už rankos ir užsimojęs. Jei būtų norėjęs pataikyti dukrai, būtų pataikęs, čia gal tik taip atrodė. Neatsimenantis, kad naktį daužytųsi ir negalėtų miegoti. Priekaištų dukrai yra sakęs dėl policijos iškvietimo ir paimtų ginklų. Kokius 3 kartus gal yra pasakęs, matydavosi, kad jai nesmagu girdėti tokius žodžius. Sutinkantis, kad dėl jo elgesio galėjo būti dukrai pasekmės, pripažįstantis ekspertizės akto išvadas. To nesiekęs padaryti, bet viskas taip eigoj, natūraliai gavosi. Girtumas turėjo įtakos visiems šitiems kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams. Jei būtų blaivas buvęs, kažkas gal būtų buvę pasakytą vis tiek. Manantis jam maišė alkoholis, nebuvo objektyvaus pagrindo priekaištams nei žmonai, nei dukrai. Šeimoje lankydavosi vaiko teisės, bet kodėl nežinantis. Manantis, kad pažiūrėti ar saugu vaikams, ar ramu šeimoje. Nesaugu galėtų būti dėl viso šito. Dabar suprantantis, kad bauginęs savo sutuoktinę. Kad būtų sprendžiama alkoholio problema, tai jis pats sau nusistatęs, kad gersiąs mažiau, nėra priklausomas. Vartojantis mažesniais kiekais. Socialinės siuntė pas E. B., einantis pas priklausomybių konsultantą. Jis su dukra ir žmona negalintis bendrauti, yra kardomoji priemonė. Galimybę atsiprašyti turėjęs, bet greičiausiai neatsiprašęs. Savo elgesį vertinantis neigiamai. Ketinantis atsiprašyti nukentėjusių. Norėtų gyventi su šeima, su vaikais. Dirbantis. Iš jo pusės nėra kalbų apie skyrybas. Ar žmona nenori skirtis nežinantis. Yra nubaustas už vairavimą išgėręs, buvo padaręs tokią klaidą. Nelabai atsimenantis už ką 1995 metais teistas. Metalą rinkdavęs tais laikais ir už tai gavęs, pirmininkas parašė pareiškimą. Ne už smurtinį nusižengimą tikrai teistas. Nebaustas už vairavimą neblaiviam anksčiau, čia vienintelis atvejis. Lankęsis pas specialistus, socialinės duoda lapą ir yra specialistų numeriai. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Nurodymus vykdantis, bendraujantis su E. B., ir jis nustatys, ar reikia kažkur kitur kreiptis. Žadantis gerti mažiau. Dukra gyvena šeimoje, S. mokosi 12 kl. Su dukra dar nesusitaikę, neteko pabendrauti. Į teismo klausimus negalėjęs atsakyti dėl prabėgusio nemažo laiko tarpo. Nuo alkoholio visiškai atminties neprarandantis. Prie šeimos išlaikymo dabar prisidedantis, mokantis už namą.

K. R. S. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais byloje esančiais dokumentais:

E. S. pareiškime fiksuota informacija, kad nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2021-03-10 dienos ji ir jos nepilnamečiai vaikai patiria R. S. psichologinį smurtą. Smurtas pasireiškia tuo, kad jos sutuoktinis R. S. nuolat priekaištauja jai dėl elgesio, šaukia ant jos, demonstratyviai daužo daiktus, įžeidinėja ir visa tai daro vaikų akivaizdoje, vaikai yra įbauginti, patirią psichologinį smurtą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir apsaugoti ją ir vaikus nuo smurtaujančio R. S. (1 t., b. l. 22-24);

Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo fiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07388-21 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., nustatyti ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 3 p. bei BK 145 str. 2 d. sudėties požymiai, tyrimas atliekamas ir dėl šių minėtų veikų (1 t., b. l. 25-26);

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota informacija, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Į namų valdą patenkama per vartelius iš gatvės pusės. Užėjus į kiemą, matyti, kad įėjimas į namą yra iš stoginės. Užėjus į namą, patenkama į koridorių, koridoriaus kairėje matomi mediniai laiptai, tiesiai matomos dvejos durys vedančios į pagalbines patalpas. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, per kurias patenkama į kambarį. Kambario kairėje pusėje tyra lova, tiesiai matoma spinta. Kambario dešinoje pusėje yra praėjimas į virtuvę. Užėjus į virtuvę, po dešine puse prie sienos matomas stalas su suolais, virtuvės kairėje pusėje yra virtuvinis komplektas ir buitinė technika. Toliau apžiūrėjus namus tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, niekas nepaimtas. Įvykio vieta ir aplink esanti teritorija nėra stebima vaizdo kameromis, kurios būtų užfiksavę tyrimui reikšmingos informacijos (1 t., b. l. 27-36);

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fiksuota informacija, kad apie įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai A. V. ir D. K., smurtą patyrę asmenys – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje smurtą patyrę asmenys labai susijaudinę, akivaizdžiai bijo R. S.. Ant išvardintų asmenų akivaizdžiai matomų sužalojimų nėra, R. S. įvykio vietoje akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Pareigūnui vaiko teisių apsaugos specialistė D. K. nurodė, kad atvyko pas S. šeimą, kadangi iš psichiatro gavo pranešimą, kad pas jį apsilankiusi nepilnametė S. S. dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto iš tėvo R. S.. Nepilnametės motina paaiškino, kad tiek ji, tiek kiti nepilnamečiai vaikai S., F. ir K. patiria psichologinį smurtą iš R. S., jis nuolat priekaištauja, šaukia, demonstratyviai daužo daiktus, įžeidinėja ją vaikų akivaizdoje, vaikai yra įbauginti ir patiria stresą. Įvykio aplinka yra tvarkinga, anksčiau policijoje buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 37-41);

Policijos registruojamų įvykių registre fiksuota informacija, kad 2020-11-16 08.51 val. gautas pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kad neblaivus tėvas yra agresyvus, konfliktuoja, bandė suduoti smūgį, namuose dar yra 4 mėnesių kūdikis. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas akivaizdžiai neblaivus R. S., jis blaivumą tikrintis atsisakė. E. S. buvo blaivi. Minėti asmenys nurodė, kad tarp jų kilo konfliktas dėl buitinių reikalų, fizinio smurto nebuvo, konfliktas buvo žodinis. Akivaizdžių smurto žymių nepastebėta. Konflikto metu namuose buvo dukra S. S., kuri matė konfliktą ir iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktas išspręstas vietoje, šeimoje prieš metus buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2020-11-18 pakartotinai tikrinta informacija telefonu susisiekus su S. S., kuri paaiškino, kad būdama pas save kambaryje išgirdo, kaip mama ir tėtis konfliktuoja, išsigandusi iškvietė policiją, tačiau tėvas rankos prieš mamą nekėlė (1 t., b. l. 42-43);

Bendrasis pagalbos centras Alytaus skyrius pateikė centro informacinėje sistemoje 2020-11-16 08.51.45 val. fiksuotą pranešimą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini),, atlikta pokalbio stenograma, fiksuota, kad pagalbą (bylos duomenimis) kvietė S. S., nors mergina atsisakė prisistatyti, kadangi „paskui kabinasi, jau praeitą kartą taip buvo“, mergina kalba labai susijaudinusi, prašo policijos į F(duomenys neskelbtini),, verkdama aiškina, kad tėtis girtas triukšmauja, kelia rankas prieš ją, ji turi įrašus. Mergina teigė, kad tėtis jai nesudavė, nes ji spėjo pasitraukti ir pabėgo pas svetimus (1 t., b. l. 45-47 );

Nepilnametė nukentėjusioji S. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad sutinka papasakoti, kas vyksta šeimoje. Pirmą kartą, kai įsikišo vaiko teisių apsaugos specialistai, buvo smurtas prieš mamą. Buvo 2020 m. ruduo, vaikai buvo mokykloje, ji ir 4 mėnesių broliukas H. buvo tuo metu namuose. Tėtis R. S. grįžo į namus neblaivus. Tuo metu ji buvo namo antrame aukšte, girdėjo triukšmus, riksmus, rėkavo tėtis. Išgirdo, kaip mama šaukė „paleisk“, ji nuėjo žemyn. Tada tėtis jai paėmė už riešo, iškėlė ranką, ji fizinio skausmo nejautė, tik labai bijojo. Tėtis kalbėjo, kad nėra jos tėtis, jis trenkė jai kumščiu, bet ji spėjo pasitraukti, todėl pataikė į sieną. Ji stovėjo atsirėmusi į sieną. Atėjo mama, mama nematė, kaip tėtis jai norėjo suduoti, mama rėkė, kad tėtis ją paleistų. Jai buvo mėlynė ant rankos, tėtis sakė „pabandom“, tokį pasakymą ji suprato, kad jis norėjo pabandyti, kiek metų jam duos sėdėti kalėjime, jeigu jis ją nuskriaus. Viskas vyko koridoriuje prie laiptų. Tada tėtis ją paleido ir ji pabėgo į viršų, palaukė, kol tėtis išėjo ir pabėgo pas kaimynę, iškvietė policiją. Kvietė pareigūnus, nes bijojo, kad tėtis ką nors padarys jai arba mamai. Atvyko pareigūnai, pareigūnams sakė, kad jai neskaudėjo. Mėnesį laiko negrįžo į namus, nes bijojo tėvo. Ji atsiskaičiuodavo dienas, kada tėtis turi grįžti ir išvažiuodavo iš namų. Ji pajuto ligos požymius nuo tada, kai pamatė, kaip tėtis smaugė mamą, dar buvo maži, H. dar nebuvo gimęs. Ji nuolat bijodavo, kad tėtis nuskriaus ir ją. Jis galėjo jai suduoti, bijojo, kad ją sumuš. Kaimynė, pas kurią pabėgo yra J. D.. Ji girdi garsus, mato vaizdus, mano, kad nuo baimės. Ji girdi, kai rėkia tėtis, sapnuoja, kad tėtis mamai kažką padaro. Mato ir tai, ko nebuvo, bet atskiria tai kas buvo, nuo to, ko nebuvo. Kai išeina iš namų prieš tėvo grįžimą, visas dienas, kol tėtis namuose, būna pas tetą N. V. arba pas močiutę V. L.. Išeidavo, nes nepakeldavo to, kas vyksta namuose. Tėtis jos neieškodavo, ji tik su mama palaikydavo ryšį. Būdavo, kad tėtis triukšmauja antrame aukšte, ji verkdavo, mama ją guosdavo. Vienu iš tokių atvejų, į kambarį atėjęs tėtis norėjo suduoti jai į veidą, buvo naktis, apie 3 val., dar H. tada nebuvo gimęs, tėtis mamai priekaištavo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, paskolos nemoka, nedirba. Jie tada labai bijojo tėčio, tėtis sugniaužia kumščius, ateina visas drebantis, ateina į mamos kambarį, pasakoja visokias nesąmones apie paskolą. Tada jis norėjo jai suduoti, bet mama ją užstojo. Tėtis nėra jos mušęs. Su tėčiu šiuo metu nebendrauja, su mama labai gerai sutaria, pasikalba, abi paverkia, taip pat ji kalbasi ir su psichologe. Mama supranta, kodėl ji su tėčiu nebendrauja. Mama pavargo nuo viso to. Vieną kartą jau buvo išvažiavę iš namų, mama norėjo skirtis, paskui susitaikė, mėnesį buvo ramu, po to vėl viskas prasidėjo. Konfliktai kyla, kai tėvas būna girtas, jeigu tėtis negertų, mano, kad tokių dalykų nebūtų. Tėtis, kai grįžta iš reiso, namuose visada geria. 2020 m. kovo 10 d. ji grįžo iš psichiatrės, psichiatrė išsiuntė laišką į vaiko teisių tarnybą. Į namus atvažiavo vaiko teisių specialistai. Jis pas psichiatrą iki tol lankėsi kokios trys savaitės. Ji norėjo sau kažką pasidaryti, pavargo, nori ramaus gyvenimo, bijojo dėl savo būklės ir kreipėsi pagalbos į psichiatrą ir psichologą. Ji yra padariusi įrašą, kai tėtis taip elgiasi, turėjo telefoną pasiėmusi ir užfiksavo. Ji žinojo, kad kažkas įvyks, norėjo užfiksuoti. Įraše girdisi mamos riksmas ir kaip ji kalbėjosi su tėvu. Dar būdama viršuje įjungė įrašą, tėtis nematė, telefonas buvo kišenėje. Ji turi du brolius ir sesę, sesė reaguoja taip pat, tik nieko nesako. Su sese tėtis bendrauja geriau. Policiją kvietė dėl mamos, bet atvažiavo policija ir atėmė tėčio šautuvus, todėl tėtis pyksta ant jos. Brolis irgi bijo, ateina pas ją, kai tėtis triukšmauja. Kai ji buvo išvažiavus, brolis bijojo, rašė žinutes, prašė, kad ji grįžtų. Ji tėčio bijo, tik kai jis girtas būna. Su tėčiu nelabai bendrauja. Vieną kartą su tėčiu buvo išvažiavusi į Airiją, jis buvo visai kitas žmogus, nes negėrė. Kai grįžta iš reiso, būna blaivas, bet pradeda gerti, namuose jis būna tris arba keturias dienas ir visą laiką geria, tik paskutinę dieną , kai jau reikia išvažiuoti, negeria. Vaizdus pradėjo matyti maždaug prieš keturis metus, kai tėtis pradėjo dirbti fūristu ir gerti (1 t., b. l. 91);

2021 m. rugsėjo 21 d. - spalio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-163/2021 fiksuota, kad S. S. nuo 2021-03-10 konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas. S. S. byloje tiriamų veikų metu supratimas apie jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų esmę buvo nepilnas, paviršutiniškas, ji suprato jų pobūdį, tačiau nepilnai suprato jų reikšmę. S. S. nenustatytos tokios ypatybės kaip padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, besąlygiškas kitų asmenų prašymų bei paliepimų vykdymas. S. S. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti byloje tiriamų faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežasties, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vertinant S. S. parodymus rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į nupasakojamas tiesiogines asmenines patirtis, tačiau ir į jos šeimos kontekstą. S. S. nuo 2021-03-10 iki šiol konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nuo 2021-04-02 iki 2021-04-30 S. S. buvo konstatuojamos ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų su susijusiu ūminiu stresu, taip pat tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Abu šie sutrikimai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes minėti psichikos sutrikimai truko / trunka ilgiau nei 10 dienų. S. S. rekomenduojama ilgalaikė psichiatrinė ir psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančios patirties įveiką bei integraciją, bendrą psichinės sveikatos stiprinimą. Nesuteikus tinkamos pagalbos, gali formuotis sunkesni elgesio/emocijų sutrikimai ar stabilūs asmenybės pokyčiai. Dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos S. S. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 106-109, 110-112, 113-115, 119-129);

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sutuoktiniu R. S. ir keturiais vaikais - S. S., F. S., K. S., H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena name F(duomenys neskelbtini),. Su sutuoktiniu gyvena apie 19 metų. Pastaruosius metus, t. y. nuo 2019 lapkričio mėnesio nuolat patiria sutuoktinio R. S. psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas prasidėjo nuo tada, kaip sutuoktinis pieš ją smurtavo fiziškai, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas jai su R. S. susitaikius. R. S. puikiai žinojo, kad pakėlęs ranką prieš ją bus sulaikytas policijos, tad nuo to laiko pradėjo smurtauti psichologiškai. Kadangi R. S. dirbą tolimų reisų vairuotoju, namuose būna retai, tačiau grįžęs namo po reiso nuolat būna neblaivus ir ją su vaikais užgaulioja. Užgauliojimai visada prasideda nuo to, kad ji kažką blogai daro, pradeda ant jos rėkti, aplink demonstratyviai daužo daiktus ir ją įžeidinėja dėl buities, kad nemoka valgyt daryt, kad ji nuolat nieko neveikia, visai tai nuolat mato ir girdi vaikai, kurie bijo savo tėvo R. S., kaip šis būna neblaivus, nes žino, kad jau yra pakėlęs ranką prieš ją. R. S. būdamas neblaivus nuolat skundžiasi vaikams, kad ji neatlieka ruošos darbų, jis vienas viską daro, nuolat ją gąsdiną, kad išvys iš namų, atims vaikus. Dėl visų tokių R. S. veiksmų patiria nuolatinį spaudimą, nerimą. Dėl tokio R. S. elgesio su ja pablogėjo dukros S. sveikata, jai užeina nevalingi panikos priepuoliai, kurių ankščiau nebuvo. S. pradėjo lankytis pas psichologus. Kiti vaikai dėl R. S. elgesio nepasikeitė. 2021-03-10 S. buvo pas psichiatrą, kuriam papasakojo apie tai, kas vyksta šeimoje, tada į namus atvyko vaiko teisių specialistai, kurie bendravo su visais vaikais, taip pat buvo iškviesta ir policija, atvykę policijos pareigūnai R. S. sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Ji pati ankščiau į policiją kreiptis dvejojo, tikėjosi, kad vyras pasikeis ir šis psichologinis smurtas baigsis, tačiau atvykus policijos pareigūnams, suprato, kad negalima to slėpti ir reikia šią problemą spręsti. Taip pat nori pridurti, kad bendravo su vaikų teisių specialistais, kurie fiksavo psichologinio smurto atvejus ir puikiai žino šeimoje esančią situaciją. Pasikalbėjusi su dukra S., pastaroji nurodė, kad savo mobiliam telefonu turi garso įrašą, kuriuose R. S. naudoją psichologinį smurtą, juos pateiks prie tyrimo. Prašo skirti įpareigoti R. S. su jais nebendrauti ir kol vyks ikiteisminis tyrimas ir negyventi, adresu F(duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 60-67);

Papildomai apklausta E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. dėl netinkamo sutuoktinio R. S. elgesio policiją buvo iškvietusi 2020 m. rudenį, pateiktas prie ikiteisminio tyrimo garso įrašas yra darytas būtent tą dieną, pati S. padarė įrašą. Tą dieną R. S. buvo girtas ir nuolatos priekaištaudamas rėkė, tačiau smūgių nesudavė nei jai, nei S.i. Tą dieną dukra ir buvo išbėgusi pas kaimynus D.. Apie tą atvejį, kur duktė parodė apklausiama teisme, kad sutuoktinis ją smaugė, buvo seniai, prieš 5-6 metus, buvo ruduo ir buvo vakaras. Neblaivus R. S. kambaryje ranka suėmė jai už gerklės, dėl ko tarp jų kilo triukšmas, išgirdusi S. atbėgo ją apginti. A. S., R. S. ją paleido ir tuo viskas baigėsi. Tą dieną fizinio skausmo nejautė, nes gerklės stipriai nespaudė, tik buvo suėmęs ranka. Ji prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes su R. S. skirtis neketina, su juo bendrauja telefonu, bendrauja gražiai, jis pripažįsta, kad yra kaltas dėl savo elgesio ir gailisi, pripažįsta, kad turi nevartoti alkoholio. Vaikai prieš tėvą neturėtų nusiskundimų, jeigu jis namuose netriukšmautų ir negertų. Kai R. S. būna blaivas, šeimoje viskas yra gerai (1 t., b. l. 68-69);

Nepilnametė liudytoja F. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka pasakoti apie tėtį. Su mama ir S. santykiai geri, santykiai su tėčiu sunkūs, jie retai bendrauja, nes tėtis retai būna namuose. S. santykiai su tėčiu taip pat yra sunkūs. Žino, kad S. vos negavo nuo tėčio per veidą, bet šito atvejo ji nematė, jai S. pasakojo. Žino, kad buvo policija iškviesta. S. pasakojo, kad jautė baimę, apie jausmus jai S. nepasakojo. Buvo toks atvejis, kaip tėtis atsisuko į S. ir atrodė, kad jai trenks, bet susilaikė. S. tėčio vengia. Kai grįždavo namo, ji savo kambaryje sėdėdavo. Kai tėtis grįžta, S. būna namuose, bet jei susipyksta, S. išvažiuoja pas gimines. Kai tėtis pykstasi su mama, S. stoja ginti mamą, jie susipyksta. S. bijo, todėl išvažiuoja. Ji lieka namuose, taip pat jaučia baimę. Bijo, kad kas nors neatsitiktų, kad tėvai nepradėtų muštis. Kad tėvai muštųsi, ji nematė, žodžiu pykstasi. Bet tėtis gali pradėti muštis, jis labai šaukia. Konfliktai prasideda dėl smulkiausių priežasčių, kai tėtis būna girtas. Grįžęs iš darbo negirtas pabūna kelias dienas, kai nebūna girtas, būna normalus žmogus. Kai mama su tėčiu pykstasi, ji ateina į virtuvę ir atsistoja, kad jeigu tėtis lįstų prie mamos, ji spėtų įsiterpti. S. labiausiai nori, kad nebūtų pykčių. Ji pradeda visa drebėti, kai prisimena tokius dalykus, pradeda verkti, ji ją ramina. S. pasakoja, kad tada prisimena įvykius, kai su tėčiu pykosi, kaip mama su tėčiu pykosi. Ji jaučia nerimą ir baimę prieš tėčio grįžimą. Kai tėtis namuose, S. įsitempusi, viskam pasiruoši, o kai tėčio nėra, S. būna normali. S. pasakojo, kad bandė žudytis. Dabar gyvena be tėčio, nėra baimės jausmo, nereikia laukti, kada tėtis pareis, viskas ramu. Jei tėvai skirtųsi, ji gyventų su mama. S. pasakojo, kad kaip miega, girdi, kaip tėvai pykstasi, ji pati girdi, nes S. kalba per miegus. S. pasakojo, kad net nemiegodama mato tėtį, kaip su juo pykstasi. Ji mano, kad S. skiria kur yra tikrovė, o kur vaizdai. Konfliktai tarp tėvų kyla dėl to, kad valgyt nepadaryta, kad paskola paimta, kad mama tėtį nuo draugų atplėšus. Tėtis būna girtas, kai kyla konfliktai. Tėtis mamai priekaištauja. S.i priekaištauja, kad per ją ginklus policija iš jo atėmė. S.i priekaištauja irgi kai būna girtas. S. pradeda verkti. Tėtis priekaištauja tol, kol S. nenueina į savo kambarį. Tėtis apie ją nesako įžeidžiančių žodžių. Kai pykstasi su S., kartais pasako negražių žodžių. Retai tėtis naudoja keiksmažodžius. Vieną kartą incidentas buvo virtuvėje, tada ji galvojo, kad tėtis tikrai suduos S.i. Tada mama su tėčiu pykosi ir įsikišo S., tėtis užsimojo. Neatsimena, ar ką sakė, kai užsimojo. Mamai tėtis yra sakęs, kad „dantų nesurinksi“, negirdėjo, kad kažką panašaus sakytų sesei. Neatsimena, kad tėtis būtų S.i sakęs, kad nužudys ar sumuš. Tėčio priekaištai nepagrįsti, tėtis taip sako, nes nori pradėti ginčą. Prisimena, kaip vieną kartą tėtis girtas sėdėjo prie stalo ir su savimi kalbėjosi, kad nori pradėti ginčą, bet negalima. S. paskambino policijai, kad namuose vyksta negeri dalykai, atvažiavo policija ir išsivežė ginklus, todėl tėtis S.i dėl ginklų priekaištauja. Konfliktai prasidėjo seniai, kai į naują namą įsikėlė. Tėtis ne visada taip elgiasi, anksčiau tėtis mažiau gerdavo, o kai pradėjo dirbti fūristu, pradėjo daugiau gerti (1 t., b.l. 142-145).;

Nepilnametis liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam devyni metai, mokosi trečioje klasėje, sutinka pasikalbėti apie tėtį. Tėtis geras, su juo visada kažką tvarkydavo, dviratį ar kitus dalykus. Tėtis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, paskutinį kartą tėtį matė prieš savaitę (apklausa atlikta 2021-10-07), tėtis išvažiuoja savaitei ar kelioms, vasarą buvo išvažiavęs. Turi seses F. ir S., daugiausiai žaidžia su mažu broliuku. Nežino, kaip sesės sutaria su tėčiu. F. sutaria geriau nei S.. K. S. supykdavo ant tėtės, kad jis geria. S. su tėte nekalbėdavo, eidavo į viršų. Tėtis išgėręs kabinėjasi. Prie jo nesikabinėja, jie sutaria gerai. Kabinėjimasis, tai kai tėtė ateina, kažką pasako, reikia daryti taip, kaip jis pasako. S. ir F. yra draugiškos ir geros. Dabar kai tėtis išgeria alkoholio, eina į savo butą. Dabar tėtis grįžęs nepriekabiauja, nes nesimato su mama. Neatsimena atvejo, kad tėtis pyktųsi su S.. Yra matęs, kai abi sesės verkdavo, kai tėtis būdavo išgėręs. Sesės bijo tėtės, kai jis būna girtas. Jis irgi bijo, kad mamai ko nors nepadarytų. Kažkada jam buvo labai baisu, bėgo pas draugą. Tada jam buvo gal šeši metai. Neprisimena, ką tėtis padarė. Sesės verkdavo, nes bijodavo tėčio, kaip ir jis. Jos irgi bijodavo, kad tėtis mamai ko nors nepadarytų. Neįsivaizduoja, ką tėtis galėtų padaryti. Kai tėtis būna girtas, jis eina pas draugus arba į viršų (1 t., b. l. 152-154);

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepilnametė S. S. yra jos pacientė nuo 2021-03-10. S. jau pirmo vizito metu išsakė, kad blogai jaučiasi, nes netikėtai tėvas grįžo iš reiso ir išėjo gerti. Pacientė skundėsi, kad apie 1 metai jau mato vaizdinius, kaip tėvas rėkia, ją puola, priremia prie sienos. Tokia būsena S.i trukdo susikaupti mokykloje, ji ilgai neužmiega. Visų vizitų metu S. S. yra bendraujanti, bet tuos kartus, kai tėvas būdavo namie, stengdavosi nuslėpti, kad ji nepraneštų policijai ar vaikų teisėms. 2021 m. kovo mėnesį pacientės būsena buvo blogėjanti dėl psichozinės simptomatikos, todėl nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 27 d. S. buvo gydoma Kauno klinikose. Po gydymo stacionare, pas ją S. apsilankė gegužės 14 d. S. S. jautėsi ramiau, labiau atsipalaidavusi, neigė haliucinacijas ir kliedesius, suicidinių ketinimų iš merginos elgesio neįtarė. Po gydymo stacionare buvo tęsiamas medikamentinis gydymas. K. S. pas ją apsilankė birželio mėnesį, jautėsi ramiai, nuotaika buvo vidutinė, buvo pasinėrusi į veiklas, po vaistų nutraukimo S. būklė nepasikeitė. S. lankėsi tiek pas ją, tiek pas psichologę V. K.. J. S. sakė, kad po psichologės konsultacijų jaučiasi ramiau, labiau supranta savo būsenos priežastį, labiau atsipalaiduoja. Liudytoja pastebi, kad S. S. psichologinė būsena labai priklauso nuo įvykių namuose, t. y. ar tėvas namie, kaip jis sutaria su mama. 2021-10-07 vyko nuotolinė vaizdinė konsultacija, S. teigė, kad yra didelėje įtampoje, kad jai neramu, visi namuose pervargę, savaitgalį buvo grįžęs tėvas. Pacientė buvo nerimastinga, bendravo noriai, klausinėjo, kas ją gydys, kai taps pilnamete. S. S. išlieka potrauminio streso sutrikimas (1 t., b. l. 158-159);

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. pradžioje, datos nepamena, pas ją į namus atėjo S. S., ji visa drebėjo, drebėjo kojos ir rankos, šiek tiek nurimusi, verkdama pasakojo, kad tėtis namuose triukšmauja, pastūmė mamą. S. buvo labai išsigandusi, pasakė, kad kviečia policiją, skambino iš savo telefono. Policija atvyko per 5-10 minučių. S. prašė, kad ji eitų kartu, kai atvyko policija. Kai atėjo į S. namus, pareigūnai jau buvo gyvenamojo namo koridoriuje. Ją pamatęs, R. S. pasakė, kad ji dingtų, nes čia yra jo nuosavybė. Ji S. atsakė, kad mergaitė nepilnametė, bijo eiti namo. Tuo pačiu jį ramino policijos pareigūnai. R. S. klausė S. „ką tu čia sugalvojai“, kreipėsi į Editą, klausdamas, „ar čia kas buvo“, S. vėl pradėjo drebėti, purtytis. Įsitikinusi, kad jos jau nereikia, kad viską sutvarkys policija, ji išėjo namo. Nuo tada ji pas S. neina. Šiuo metu S. atrodo ramesnė, mergaitė yra labai jautri, dažnai verkia. Kas vyksta S. namuose dabar, ji nežino (1 t., b. l. 162-163);

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Marijampolės apskrities VTAS Vilkaviškio rajone, yra vyriausioji specialistė. S šeima jai žinoma apie tris metus, dėl gautų pranešimų susijusių tėvo R. S. girtavimu ir smurtu. R. S. smurtavo prieš motiną, o šiais metais (2021 m.) buvo psichologinis smurtas dukros S. atžvilgiu. Paskutinį kartą šioje šeimoje lankėsi 2021 m. kovo mėnesį, kai gavo pranešimą iš psichologės. Nuvyko į S šeimą dėl to, kad S. patiria psichologinį smurtą. Namuose rado neblaivų R. S., kuris elgėsi agresyviai, grasino, dėl ko buvo iškviesta policija. Vyko pokalbis su S. mama, kuri tvirtino, kad ir ji patiria psichologinį smurtą, ji buvo susijaudinusi, įsitempusi, balsas drebėjo. S. taip pat jautė įtampą, buvo įsitempusi, apie esamą situaciją kalbėjo, turėjo suicidinių minčių, jai pasidarė bloga, dėl to buvo iškviesta medicinos pagalba, jai suleido vaistų. Kalbėjosi ir su likusiais vaikais, jie buvo baimėje, įtempti, nevalingai gniaužė rankas, kalbėjo nedrąsiai, vengė akių kontakto, virpėjo balsas, išsakė, kad bijo tėčio, kai jis yra neblaivus. Vaikai buvo susigūžę, anot liudytojos „toks vaizdas, kad net bijo krustelti“. S. sakė, kad kai tėvas grįžta iš reiso, jis visada būna neblaivus, o kai būna neblaivus, visą šeimą terorizuoja, t. y. grasina, priekaištauja, kad išmes iš namų, neturės ką valgyti, nes jis vienas šeimą išlaiko ir panašiai. Tą dieną visa šeima buvo įbauginta ir jautė stresą, išgąstį, baimę. Daugiau nuo tos dienos šioje šeimoje nebuvo, buvo tik vėliau susitikusi su S., tai tuo metu ji jautėsi ramesnė, saugesnė, nes tėvui buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti namuose (1 t., b. l. 165-166);

L. N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jos sesuo. Su sese E. S. bendrauja glaudžiai. Su jos vyru R. S. ryšių nepalaiko, nebendrauja. Jų vyriausia duktė yra S., su kuria bendrauja glaudžiai ir ji pas ją yra ne kartą buvusi su nakvyne. Šiais metais S. nėra likusi miegoti, tačiau metai atgal ir taip galėjo tęsti du metus, S. pati atvykdavo į svečius nakvynei ir būtent tuo laikotarpiu, kai į namus po reiso grįždavo tėvas R. S.. S. pas ją pabūdavo keletą dienų, nes trumpai būdavo namuose ir pats tėvas R. S., nes pabuvęs kelias dienas vėl išvažiuodavo į reisą, kur praleisdavo mėnesį ar daugiau laiko. S. atvažiuodavo todėl, kad nenorėdavo matyti išgėrusio tėvo, o išgėręs tėvas ją psichologiškai veikdavo, nes pamačiusi tėvą išgėrusį S. iš karto dreba. Iš sesės E. S. ir S. yra girdėjusi, kad išgėręs R. S. prie jų kabinėjasi, ką jis joms sako, ji tiksliai nežino, bet iš jų pasakojimo suprato, kad iš R. S. patiria psichologinį smurtą. Ji yra buvusi pas juos namuose, kai girtas būdavęs R. S., tai pastebėjusi, kad sesuo E. S. ir visi jų vaikai yra baimėje ir įtampoje, t. y. visi tokie išsigandę. Kai ji atvažiuodavo, tai R. S. išeidavo, kad su ja nesutiktų. Jai esant R. S. elgdavosi padoriai ir save suvaldydavo, todėl tokio E. S. psichologinio smurto prieš šeimą neteko matyti. Kiek žino, šiuo metu R. S. su šeima nebūna, gyvena kažkur bute, todėl sesuo E. S. su vaikais gyvena ramiai, netraumuojami, ji mato, kad jie visi tokie atsipalaidavę. K. S. vaikai pas ją nėra nakvoję ( 1 t., b. l. 168-169);

L. V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jos duktė. Su dukra E. S. bendrauja glaudžiai, daugiausiai susiskambina telefonu, nes nei ji, nei E. automobilio nevairuoja. Iki šio ikiteisminio tyrimo S. yra atvažiavusi pabūti keletą naktų, kai tėvas R. S. grįždavo į namus po reiso, o namuose nenorėdavo būti todėl, kad nenori būti savo namuose, kai tėvas yra girtas, nes kiek žino, grįždavęs namo, tėvas R. S. eidavo išgerti, o girtas kabinėjasi prie savo šeimos. Jai pačiai netekę matyti tokio R. S. psichologinio smurto, nes į jų namus nevažiuodavo, o kiek yra buvusi, tai R. S. rasdavo blaivų, todėl ir jų šeima būdavo rami, be įtampos. Pati E. S. su ja nėra atvira, tik S. yra sakiusi, kad tėvas R. S. girtas durnas, daugiau nieko konkretaus nepasakojusi, nes su ja ji yra uždara. Kiek iš S. žino, su tėvu R. S. problemos yra tik tada, kai jis yra girtas (1 t., b. l. 171-172);

L. R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2021 m. kovo mėnesį, dienos nepamena gavę pranešimą, kiek pamenu dirbo su vyriausiuoju patruliu D. A., nuvyko į V. m. pas S šeimą. Pranešimas buvo gautas iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Atvykus prie S gyvenamojo namo, prie vartų pasitiko R. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. R. S. jiems pasakė, kad šiandien grįžęs iš reiso ir, kad jis su nieko nekonfliktuoja. Jo išklausę ėjo į gyvenamąjį namą, kur virtuvėje rado jo žmoną ir vaikus, vieną mergaitę ir vieną berniuką bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Tiek žmona, tiek jų vaikai buvo išsigandę, labiausiai išsigandusi ir drebėjo jų vyriausia dukra ir kuo toliau, vis blogiau jautėsi, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jiems vaikų teisės apsaugos darbuotojai paaiškino, kad visa šeima patiria vyro R. S. psichologinį smurtą, kas akivaizdžiai ir matėsi. Kai aiškinosi aplinkybes, vis šalia stovintis R. S. kartojo, kad šeimoje viskas yra gerai, todėl paprašė kolegos V. O., kad jį išsivestų į lauką. Dar kol R. S. nebuvo išvestas į lauką, tai jis save tvardė, elgėsi ramiai, vis prieidavo prie žmonos bandydamas apsikabinti ir jai sakydamas, kad pasakyk, jog viskas gerai, bet žmona jį nuo savęs nustumdavo. Kai R. S. buvo išvestas iš gyvenamojo namo, vaiko teisių apsaugos darbuotojai jam sakė, kad reikia kažką daryti, nes šeima negali būti su R. S. dėl patiriamo psichologinio smurto, todėl pats matydamas, kad situacija yra rimta, informavo viršininkę, buvo priimtas sprendimas iškviesti operatyvinę grupę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kiek pamena pas S beveik tuo pačiu metu atvyko operatyvinė grupė ir greitoji medicinos pagalba. Po to buvo nuspręsta sulaikyti R. S., todėl jis su D. A. jį išvežė ir pristatė į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. Daugiau tarnybos metu neteko vykti į S šeimą dėl iškvietimų ( 1 t., b. l. 174-175);

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad E. S. pateikė garso įrašą. Garso įrašas 1,50 min. Atlikta stenograma, kalba R. S., S. S., E. S., girdisi berniuko balsas. R. S. garsiai rėkia, kad „mane jau užpiso viskas“, E. S. sako ko vaiką gąsdini (aplinka triukšminga, bruzdesys, kiti žodžiai nesuprantami) patrauk tu rankas nuo jos. R. S. liepia jai bėgti, sako „bėk, ko nepabėgi“. S. S. klausia „ko tu mane gąsdini“, R. S. atsako, kad „tu tėčio neturi“, „čia žmogus yra, tu bėk, kad neturi tėčio, jei aš pasiusiu“. S. S. prašo, kad patrauktų rankas. R. S. atsako „jeigu tu, nesvarbu, supranti (didelis triukšmas, verksmas) jei aš pasiusiu (vėl verksmas, nesuprantami žodžiai)“. S. S. ir E. S. prašo, kad jis paleistų, o jis atsako „man pochui supranti, man pochui“, „Dieve, kaip aš tave nešiojau, tau viskas pochui, aš noriu įnervuot“. S. S. ir E. S. prašo, kad paleistų, E. S. sako „paleisk mergiščią sakau, netąsęs, paleisk mergiščią, paleisk S.“, R. S. dūsauja, sako „davai, davai“, „davai, kap palauk“, „ant kiek parų sodina“, „jeigu aš paspausiu, aš sulaužysiu, supranti“. E. S. šaukia „paleisk S. sakau, ar tu nenormalus“, R. S. sako „S., juk aš tave pirmą išmokinau važiuot su motociklu, na“. Fone girdisi berniuko žodžiai „pasodykit tėvą“, toliau žodžiai nesuprantami (1 t., b. l. 176-181, 182, 183);

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad 2021-03-10 iš VšĮ Vilkaviškio ligoninės pirminės sveikatos priežiūros centro gautas pranešimas, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini),, gyv. F(duomenys neskelbtini),, galimai patiria psichologinį smurtą. Skyriaus specialistai D. K. ir A. V. nuvyko į šeimą, išklausė trijų vaikų – S. S., gim. (duomenys neskelbtini),, F. S., gim. (duomenys neskelbtini),, ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonės, bei motinos E. S. nuomonės. Šeimoje taip pat auga kūdikis H. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Išklausius vaikų ir motinos nuomones paaiškėjo, kad R. S. tiek vaikų, tiek motinos atžvilgiu galimai naudoja psichologinį smurtą. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, buvo iškviesti policijos pareigūnai, R. S. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 184-185);

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją apie S. S., F. S., K. S. ir H. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Vaikai gyvena kartu su motina E. S. ir tėvu R. S., šeimoje auga kūdikis H. S.. Šeima iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2019-10-31 iki 2020-10-02 šeimai buvo skirta atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nuo 2020-11-24 šeimai skirta atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2021-03-17 iš VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gauta informacija, kad S. S. pas vaikų ir paauglių psichiatrę lankėsi 2 kartus. Pacientės psichikos būsenoje išlieka nerimas, įtampa, nemiga, košmariški sapnai ir vaizdiniai susiję su traumuojančia situacija (tėvo neadekvačiu ir agresyviu elgesiu prieš pacientę ir mamą), sunkių emocijų pliūpsniai, sunkumas susikaupti. Jai nustatyta potrauminio streso sutrikimo diagnozė. Rekomenduojamas tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas, tęsiant ilgalaikį psichologinį konsultavimą. Motina E. S. šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trejų metų. Motina rūpinasi vaikais, jų sveikata, ugdymu, užtikrina jų būtiniausius poreikius, palaiko ryšį su vaikų ugdymo įstaiga, bendradarbiauja su šeimai teikiančias socialines paslaugas socialiniu darbuotoju. Pastebėta, kad tarp motinos ir dukters S. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Tėvas R. S. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, išvykęs būna nuo 9 iki 13 dienų, namuose tarp reisų būna tik kelias dienas. R. S., grįžęs iš reiso, būdamas namuose beveik kasdien vartoja alkoholį, namuose dažnai kelia žodinius konfliktus priekaištaudamas sutuoktinei arba S.i dėl buitinių dalykų, kokios jos yra blogos, netikusios, nesitvarko namų, valgyti neskaniai gamina. Konfliktų metu r. S. šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, triukšmauja, kritikuoja, kad žmona niekam tikusi, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi darbo, negauna pajamų. Pastoviai siekia parodyti savo pranašumą – jis vienintelis sukuria šeimos gerovę, turi darbą, pajamas, skyrybų atveju atimtų vaikus. Sutuoktinės teigimu konfliktai šeimoje kartojasi nuolat, dažnai vaikų akivaizdoje. Šeimoje stebima R. S. alkoholio vartojimo problema. Kai į namus grįžta neblaivus, būna agresyviai nusiteikęs, jo elgesys neprognozuojamas, alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, siūlomų paslaugų atsisako. Dėl šeimoje vykstančių konfliktų jautriausiai išgyvena S.. Dėl R. S. alkoholio vartojimo problemos šeimos narių santykiai sudėtingi, konfliktiški. R. S. nusišalinęs nuo tėvo pareigų auklėjant vaikus, sprendžiant šeimos problemas. Su S. S. bendrauta 2021-03-10 15 val. namuose, mergaitė paaiškino, kad į namus netikėtai grįžo tėtis, būdamas namuose tėtis pastoviai vartoja alkoholį, kelia konfliktus. Dažniausiai priekaištaudamas mamai, tėtis šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina sumušti, daužo kumščiais stalą, sieną, tai girdi ir jaunesni vaikai. 2019-10-29 namuose vykusio konflikto metu tėvas panaudojo fizinį smurtą mamos atžvilgiu S. ir sesers F. akivaizdoje. Po šio įvykio S. pastoviai jaučia baimę ir įtampą, kad tai vėl gali pasikartoti. Konfliktai vyksta nuolat, grįžęs neblaivus tėvas dažnai būna agresyviai nusiteikęs, jo elgesys neprognozuojamas. Dėl nuolat patiriamo streso S.i sutrikusi sveikata – patiria nemigą, lankosi pas psichologą, vaikų ir paauglių psichiatrą, vartoja medikamentus. S. teigimu su mama sutaria gerai. Su E. S. bendrauta 2021-03-10, moteris teigė, kad kai sutuoktinis R. S. grįžta iš reiso, vartoja alkoholį, o neblaivus pastoviai kelia konfliktus, dažniausiai priekaištauja arba jai, arba S.i, dėl buitinių dalykų, kad nesitvarko namų, valgyti negamina, kad jos netikusios, blogos. R. S. šaukia, kritikuoja, menkina, siekia parodyti savo pranašumą. R. S. pokalbio 2021-03-10 metu buvo nusiteikęs priešiškai, jis reiškė nepasitenkinimą Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų apsilankymu jo namuose, įžeidinėjo VSAT specialistus, paprašius užsidėti apsauginę kaukę, tą daryti atsisakė. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, bendravo nepagarbiai, pakeltu balso tonu, net įspėjus, kad bus iškviesti pareigūnai, jis nenurimo. Jis teigė, kad sunkiai dirba, uždirba daug pinigų, vaikai yra išlepinti, jiems viskas nupirkta, nieko netrūksta, jis vienas išlaiko šeimą, namuose viską tik jis padaręs. Namuose būna retai, todėl kai grįžta, žmona ir vaikai turi jo klausyti. Jis teigė, kad jeigu ne jis, šeima neišgyventų nei mėnesio, nesugebėtų išlaikyti namų, susimokėti mokesčių. Tuo tarpu E. S. ir vaikai vengė žiūrėti į tėvą, prie jo nieko nekalbėjo. F. S. teigė, kad namuose dažnai būna triukšmas, grįžęs iš reiso tėtis beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, tada šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, priekaištauja mamai arba sesei S.i. dėl nuolatinių konfliktų šeimoje patiria neigiamą psichologinę įtampą, jaučia nerimą dėl mamos ir S. saugumo. Ant jos šaukia retai, nes, anot mergaitės, ji yra tėčio numylėtinė. K. S. pokalbio metu labai jaudinosi, virpėjo vaiko rankos, galimai dėl nuolatinių konfliktų šeimoje patiria neigiamą psichologinę įtampą. Berniukas teigė, kad tėvai, jam girdint dažnai tarpusavyje ginčijasi, pykstasi, tėtis namuose būna girtas. Šeimoje sistemingai kartojasi pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kuriuos sukelia neblaivus R. S. (1 t., b. l. 187-199, 2 t., b. l. 1-6);

Vilkaviškio socialinės pagalbos centras pateikė informaciją, kad nuo 2020-11-25 Editos ir R. S. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Pažymėtą, kad E. S. vykdo pagalbos šeimai plano priemones. R. S. nesilaiko įsipareigojimų, nepraneša apie komandiruotės pabaigą, neinformuoja apie laikinąją gyvenamąją vietą, nors jis motyvuojamas pripažinti alkoholio vartojimo problemą, ir ją spręsti, tačiau jis nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemos, nepriima siūlomų paslaugų, atsisako lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, AA narių susirinkimus, ar kitas savi pagalbos grupes. R. S. teigė, kad užsiregistravo psichologo konsultacijai, tačiau informacijos apie registracijos laiką, gydymo įstaigą socialiniam darbuotojui nepateikė (2 t., b. l. 12-13);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2021-03-10 medikai įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini),., S. S. nustatyta preliminari diagnozė – emocinio šoko ir streso būsena. S. S. paaiškino, kad išsigando, susijaudino, atsirado nevalingas viso kūno drebulys, ypač plaštakų, suskaudėjo po krūtine (2 t., b. l. 16-18);

Vilkaviškio r. K. K. (duomenys neskelbtini), pateikė S. S. charakteristiką, kurioje fiksuota, kad S. S. mokosi III gimnazijos klasėje, mama domisi dukros pasiekimais, bendrauja su klasės vadove, rūpinasi mokymosi ir elgesio rezultatais. Mergina yra prižiūrėta ir aprūpinta reikiamomis priemonėmis. S. S. rami, paslaugi, bendraujanti, iniciatyvi. Reikalui esant, visada galima kreiptis pagalbos. Su bendraklasiais sutaria, bendrauja, patyčių nepatiria ir pati nesityčioja., nėra konfliktiška, laikosi mokinių elgesio taisyklių. Šeimos situacija klasės vadovei ir pagalbos mokiniui specialistei žinoma nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kai mokinė negalėjo dalyvauti keliose pamokose dėl situacijos šeimoje. S.i nuo 2020 m. spalio mėnesio iki dabar 1-2 kartus per savaitę teikiama sisteminga psichologo pagalba, nuo 2021 m. kovo mėn. 1 kartą per savaitę lankosi pas psichiatrą (2 t., b. l. 22);

Alkoholio kiekio matuokliu R. S. 2021-03-10 15.27 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas ( 2 t., b. l. 23-25);

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su S. S. ir Bendrojo pagalbos centro pokalbiu įrašu (1 t., b. l. 46). CD laikmena su nepilnamečių S. S. ir F. S. apklausomis (1 t., b. l. 146); CD laikmena su nepilnamečio K. S. apklausa (1 t., b. l. 155); CD Laikmena su E. S. pateiktu garso įrašu (1 t., b. l. 182)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-627/2012). Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama: susprogdinti, padegti (pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų ir pan.) arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/2007; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį. Grasinimo realumas taip suprastinas vertinant BK 145 straipsnio ir 1, ir 2 dalyje nurodytus grasinimus (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal šio straipsnio 1 dalį nesunkus sveikatos sutrikdymas apibūdinamas kaip žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose (2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

K. R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, bet teisminio nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino, bei teigė, kad dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, todėl grįžęs namo vartodavęs alkoholį, ir konfliktuodavęs su šeimos nariais. Kaltinamasis pripažino, kad jis žmonai nuolat priekaištaudavęs dėl to, kad ji nėra išsilaikius teisių, kad nedirbanti, nemokanti paskolos už namą, dėl valgio gaminimo, pripažino, kad galėjo grasinti išvyti iš namų, atimti vaikus, galėjęs grasinti smurtu. Šios aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. S. parodymais, kad nuo 2019 lapkričio mėnesio nuolat patiria sutuoktinio R. S. psichologinį smurtą, kuris prasidėjo po to, kai prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius, grįžęs vyras ją įžeidinėdavo dėl buities, ant jos rėkavo, priekaištavo, kad nemoka valgyti daryti, nieko neveikia, neatlieka ruošos darbų, grasina išvyti iš namų, atimti vaikus, dėl ko ji patiria nuolatinį spaudimą ir nerimą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta F. S. taip pat patvirtino, kad kaltinamajam būnant girtam kyla konfliktai, jis priekaištauja, kad valgyti nepadaryta, kad paskola paimta, tėtis atplėštas nuo draugų, yra grasinęs, kad mama ,,nesurinks dantų“, t. y. panaudoti fizinį smurtą. N. S. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajai E. S. priekaištavo, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, kad nemoka paskolos, nedirba, jis tai daro nuolat būdamas neblaivus.

N. S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad 2020 m. rudenį kaltinamasis jai norėjo trenkti kumščiu, tačiau ji pasitraukusi, todėl jis pataikė į sieną, kadangi bijojusi kaltinamojo, mėnesį negrįžusi namo; ji girdi garsus, mato vaizdus, mano, kad nuo baimės; ji girdi, kai rėkia tėtis, sapnuoja, kad tėtis mamai kažką padaro; kaltinamasis ant jos nuolat pyksta, nes kai ji iškvietusi policiją dėl mamos, buvo paimti jo ginklai; ji jo nuolat bijo. Tokiais nukentėjusiosios parodymais teismui nėra pagrindo netikėti, kadangi Vilkaviškio r. K. K. (duomenys neskelbtini), gimnazijos pateikta S. S. charakteristika nustatyta, kad ji rami, paslaugi, bendraujanti, iniciatyvi, su bendraklasiais sutaria, bendrauja, patyčių nepatiria ir pati nesityčioja, nėra konfliktiška, laikosi mokinių elgesio taisyklių, t. y. apibūdinama teigiamai. Nurodoma, kad S.i nuo 2020 m. spalio mėnesio iki dabar 1-2 kartus per savaitę teikiama sisteminga psichologo pagalba, nuo 2021 m. kovo mėn. 1 kartą per savaitę lankosi pas psichiatrą (2 t., b. l. 22);

Šias aplinkybes apie blogus nukentėjusiosios S. S. ir kaltinamojo santykius patvirtina nepilnametės liudytojos F. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad S. S. vos negavo nuo kaltinamojo per veidą, S. jaučia jam baimę, kai kaltinamasis grįžta, ji išeina iš namų kitur, ji per miegus kalba, ji sapnuoja kaip tėvai barasi, jaučia nerimą, kaltinamasis S.i priekaištauja, kad per ją policija ginklus paėmė, ji pradeda verkti. Nepilnametė liudytoja F. S. teismui patvirtino, kad buvo virtuvėje incidentas, kai ji galvojo, kad tėtis tikrai suduos S.i, nes tada mama su tėčiu pykosi, ir įsikišo S., tėtis užsimojo. Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta patvirtino, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio su ja pablogėjo dukros S. sveikata, jai užeina nevalingi panikos priepuoliai, dėl ko ji pradėjo lankytis pas psichologus. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas K. S. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis išgėręs kabinėjasi, matęs tėčiui esant išgėrusiam, kad abi sesės verkė. Liudytoja J. D. patvirtino, kad 2021 m. pradžioje pas ją į namus atėjo S. S., kuri visa drebėjo, drebėjo kojos ir rankos, šiek tiek nurimusi, verkdama pasakojo, kad tėtis namuose triukšmauja, pastūmė mamą; S. vėl pradėjo drebėti, purtytis. Liudytojos D. K. parodymais nustatyta, kad ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, S šeima jai žinoma apie tris metus, dėl gautų pranešimų susijusių tėvo R. S. girtavimu ir smurtu; jai 2021 m. kovo mėn. nuvykus pagal iškvietimą į S šeimą, vyko pokalbis su S. mama, kuri tvirtino, kad ir ji patiria psichologinį smurtą, ji buvo susijaudinusi, įsitempusi, balsas drebėjo, S. taip pat jautė įtampą, buvo įsitempusi, turėjo suicidinių minčių, jai pasidarė bloga, dėl to buvo iškviesta medicinos pagalba, jai suleido vaistų; kiti vaikai buvo baimėje, įtempti, nevalingai gniaužė rankas, kalbėjo nedrąsiai, vengė akių kontakto, virpėjo balsas, išsakė, kad bijo tėčio, kai jis yra neblaivus; S. sakė, kad kai tėvas grįžta iš reiso, jis visada būna neblaivus, visą šeimą terorizuoja, t. y. grasina, priekaištauja, kad išmes iš namų, neturės ką valgyti, nes jis vienas šeimą išlaiko ir panašiai. L. N. V. parodymais nustatyta, kad maždaug prieš metus dviejų metų laikotarpyje S. pati atvykdavo pas į svečius nakvynei, kai į namus po reiso grįždavo tėvas R. S., nes grįžus jos tėvui, nenorėdavo matyti išgėrusio tėvo, kuris ją psichologiškai veikdavo, karto drebėdavo; kai būdavusi pas seserį E. S., ji ir visi jų vaikai yra baimėje ir įtampoje, tokie išsigandę. L. V. L. parodymais nustatyta, kad E. S. yra jos duktė, S. yra atvažiavusi pabūti keletą naktų, kai tėvas R. S. grįždavo į namus po reiso, o namuose nenorėdavo būti, nes kai tėvas yra girtas, jis kabinėjasi prie savo šeimos. L. R. M. parodymais nustatyta, kad jis dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu; 2021 m. kovo mėnesį, nuvykus pagal iškvietimą R. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo žmona, tiek jų vaikai buvo išsigandę, labiausiai išsigandusi ir drebėjo jų vyriausia dukra ir kuo toliau, vis blogiau jautėsi, todėl iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. E. S. pateiktu garso įrašu nustatyta, kad jame įrašyta, kaip kaltinamasis konfliktuoja su savo šeima.(1 t., b. l. 176-181, 182, 183).

N. S. S. nurodytą aplinkybę, kad būdamas neblaivus kaltinamasis R. S. jai grasino suduoti smūgį, patvirtina Policijos registruojamų įvykių registre fiksuota informacija, kad gautas 2020-11-16 8:51 val. telefoninis pranešimas, kad neblaivus kaltinamasis bandė suduoti smūgį (1 t., b. l. 42-43); pranešimo bendrajam pagalbos centrui garso įrašas bei jo stenograma, kad pagalbą kvietė S. S., kuri kalbėjo labai susijaudinusi, verkdamas aiškina, kad tėtis girtas triukšmauja, kelia rankas prieš ją, tėtis jai nesudavė, nes ji spėjo pasitraukti ir pabėgo pas svetimus (1 t., b. l. 45-47).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad S. S. nuo 2021-03-10 konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nuo 2021-04-02 iki 2021-04-30, konstatuojamos ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų su susijusiu ūminiu stresu, taip pat tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Abu šie sutrikimai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes minėti psichikos sutrikimai truko / trunka ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 106-109, 110-112, 113-115, 119-129).

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad R. S. laikotarpyje nuo 2019 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2021 m. kovo 10 d.. nuolat naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo sutuoktinę E. S. bei dukrą S. S., šiame laikotarpyje 2020-11-16 pasikėsino sukelti fizinį skausmą dukrai S. S., bandydamas jai kumščiu suduoti, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi dukra nuo smūgio išsisuko, bei tokiais savo bendrais veiksmais nesunkiai susargdino nepilnametę savo dukrą S. S., dėl ko darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtinos bausmės.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

K. R. S. padarė vieną nesunkų, du apysunkius tyčinius baigtinius nusikaltimus tiesiogine tyčia. Yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 85-86). Dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 89 ). Jis neteistas, tačiau jo atžvilgiu du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio ir 37 straipsnio pagrindais (2 t., b. l. 61-67). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 145 straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos numato tik laisvės atėmimo bausmes, todėl jos skirtinos, nes pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas nėra. Už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į paminėta, jam skirtinos arešto ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės negu jų vidurkiai: už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 30 dienų arešto; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos, esant nusikaltimų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes - 30 dienų arešto bausmę ir 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirta bausmė sumažintina 1/3 ir skirtina galutinė subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. R. S. buvo sulaikytas kaip įtariamasis nuo 2021 m. kovo 10 d. 16:10 val. iki 2021 m. kovo 11 d. 13:50 val., todėl jo sulaikymo laikas prilyginamas dviem dienoms suėmimo - laisvės atėmimo dienoms ir įskaitytinas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę (2 t., b. l. 39-40, 46, 47, 57,58 ).

BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši įstatymo norma įtvirtina teismo pareigą kiekvieną kartą skiriant arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę apsvarstyti jos vykdymo atidėjimo galimybę, ir tik jos nesant skirti realią bausmę. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t. y. nuteistasis savo veiksmais iš esmės pasunkina savo padėtį.

K. R. S. teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė supratęs savo veiksmų pasekmes, pasižadėjo daugiau nevartoti alkoholinių gėrimų bei taip nesielgti. Augina keturis vaikus, moka paskolą, nuolat dirba. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant teismo pareigas, bus galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, jam nustatytinas 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas. Teismo vertinimu siekiant, kad bausmės vykdymo atidėjimas pasiektų savo tikslų, nuteistajam nustatytina teismo pareiga neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), šią pareigą vykdant 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; pareiga dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), šią pareigą nustatant vykdyti 1 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; pareiga neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), šią pareigą vykdant 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; draudimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte, naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, kurią vykdyti 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam 2021-05-13 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (2 t., b. l. 53-55, 56-58).

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena su S. S. ir Bendrojo pagalbos centro pokalbiu įrašu (1 t., b.l. 46), CD laikmena su nepilnamečių S. S. ir F. S. apklausomis (1 t., b.l. 146), CD laikmena su nepilnamečio K. S. apklausa (1 t., b. l. 155), CD Laikmena su E. S. pateiktu garso įrašu (1 t., b. l. 182), paliktini saugoti byloje kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąjį R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, esant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, griežtesne 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes 30 parų arešto ir 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmes, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką kaltinamojo prabūtą laikinamame sulaikyme laiką nuo 2021 m. kovo 10 d. 16:10 val. iki 2021 m. kovo 11 d. 13:50 val., imtinai, dvi sulaikymo dienas prilyginant dviem terminuoto laisvės atėmimo dienoms.

Atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bei skirti:

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, – pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis užimtumo tarnyboje, tęsti joje registraciją; kurią vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kurią vykdyti 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte,– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiu;

draudimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte, naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, kurį vykdyti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. R. S. išaiškinti, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, ar padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nuteistasis bus pasiųstas atlikti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. R. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su S. S. ir Bendrojo pagalbos centro pokalbiu įrašu, CD laikmeną su nepilnamečių S. S. ir F. S. apklausomis, CD laikmeną su nepilnamečio K. S. apklausa, CD laikmeną su E. S. pateiktu garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis.