Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., suinteresuotam asmeniui V. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Varėnos r. 1-ajam notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1991-10-24 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Nuosavybės teisės į šį turtą buvo atkurtos tik praėjus beveik septyneriems metams po tėvo mirties. Sprendimas, kuriuo atkurta nuosavybės teisė buvo išduotas A. K. įpėdiniui, t. y. A. K.. Nuo pat nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo, jis visą laiką naudojosi šia žeme, tačiau iki šiol dėl jos paveldėjimo nesikreipė į notarą. Nuo nuosavybės teisių atkūrimo iš pradžių jis pats dirbo minėtą žemę, vėliau ją buvo leidęs dirbti savo dėdei J. K., o pastaruoju metu leidžia ja neatlygintinai naudotis savo pusbroliui A. K.. Dėdė J. K., jo leidimu dirbdamas žemę, į kurią jo tėvui po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės, deklaravo šią žemę Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei gavo už ją išmokas. Ši aplinkybė patvirtina, jog jis faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti, elgėsi su turtu kaip su savu, leisdamas juo neatlygintinai naudotis savo dėdei J. K. bei savo pusbroliui A. K..

2014 metų pradžioje jis nutarė abu žemės sklypus parduoti, todėl 2014 m. gegužės mėnesį kreipėsi pas notarą dėl savo tėvo turto paveldėjimo, tačiau jam buvo paaiškinta, jog yra praleidęs įstatymo numatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl šį terminą privalo atnaujinti.

Po tėvo mirties jis valdo, naudojasi ir disponuoja turtu, į kurį jo tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė po mirties, jį prižiūri, tvarko. Todėl laikytina, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Jo sesuo V. B. dėl šio turto valdymo jokių pretenzijų neturi ir neprieštarauja, kad jis paveldėtų tėvo žemę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. B. pareiškimą palaikė nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis, prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo tėvas A. K. mirė 1991-10-22 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b. l. 7).

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens giminystės ryšius su A. K. patvirtina gimimo liudijimas, santuokos liudijimas (b. l. 6, 10).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, es. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., daiktinės teisės įregistruotos A. K. vardu (b. l. 12-13).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. K. mirties atsirado palikėjo mirties momentu (1991-10-24), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi A. K. testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą. A. K. valdo, naudojasi ir disponuoja visu tėvo turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.

Pareiškėjas priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, palikėjo mirties liudijimu, duomenimis apie palikėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1991-10-24 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.