Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., priešpriešiniu skundu E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. kaltinama tuo, kad 2011-04-07 apie 7.45 val. jos darbovietėje Lukšių pieninėje, girdint pašaliniams žmonėms, iškeikė E. U. necenzūriniais žodžiais, išvadino vagile. Taip pat išvadino jos dukrą „nusivalkiojusia“. Dėl šių veiksmų E. U. kaltina G. S. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., ir prašo priteisti jai iš G. S. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

E. U. kaltinama tuo, kad ji du kartus, girdint pašaliniams žmonėms, apšmeižė G. S., tai yra 2011 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje E. U. pasakojo A. K., kad ji apkalba ir skleidžia nepadorias paskalas apie jos sutuoktinio artimuosius, sakydama „ji loja apie savo vyro giminę“. Be to, E. U. kaltinama tuo, kad 2011 m. balandžio pradžioje UAB „Lukšių pieninės“ buitinėse patalpose, girdint visoms pamainos darbuotojams, šaukdama ir kalbą paįvairindama necenzūriniais žodžiais, nurodė, kad G. S. gyvena ir turi intymių santykių su kažkokiu seniu.

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad balandžio 7 dieną ji atėjo į darbą ir išgirdo, kaip jos abi koliojosi. Išgirdo, kaip G. sakė, kad U. šeima alkoholikai, ji pati kekšė, o mergaitės pasileidusios. Abi ginčijosi, U. sakė nesikišti į jos šeimos reikalus, neįžeidinėti jos. Konfliktą ji matė ne nuo pradžių. E. sakė, kad ji neturi teisės teisti kitą žmogų. Jos nuomone konfliktas buvo dėl malkų. Dar iš vakaro jos kalbėjosi ir susiginčijo. U. po to įvykio verkė ir jai nesisekė darbas. U. po to įvykio lankėsi pas psichologą, gydosi. Dėl vogimo S. sakė, kad „aspivogei“. Jos abi barėsi apie 7 minutes. Ką sakė U. nelabai pamena, mano, kad sakė ir negražių žodžių, nes buvo pykčio protrūkis. Jai tas pokalbis atrodė labai negražus iš abiejų pusių. Ji yra buvusi pas U., jos vyras valgo pas U., o kad vaikščiotų kartu, ji nėra mačiusi.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad balandžio 7 d. prieš darbo pradžią tarp Urbutienės ir Savokaitienės buvo konfliktas. Ji tik girdėjo, kaip G. E. išvadino vagile, kad jos sūnus alkoholikas ir narkomanas. Tai buvo jų abiejų apsižodžiavimas. Urbutienė gynėsi, ji sakė, kad malkas perka, o dėl šeimos tai pasakė, kad pasižiūrėtų į savo šeimą. Tai buvo karštas dviejų moterų ginčas, jos abi buvo įsikarščiavusios. Edita po to pradėjo verkti. Barnis užtruko gal 5 minutes. Jos galbūt matė, kai ji atėjo, jos abi koliojosi tarp savęs, ji tik papuolė į tą situaciją, ir tiesiog nugirdo tuos žodžius. Konfliktas atrodė negražus, kalbėjo abi pakeltu tonu.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad Gitą apšmeižė U., ji pasakė, kad G. gyvena nuo 16 metų su kažkokiu seniu, ji tai pasakė G. Su G. jos yra draugės, su E. nebendrauja, tik gyvena kaimynystėje. Apie tai, ką jai pasakė E., daugiau niekas negirdėjo. Dėl medžių buvo konfliktas, nes U. vogė malkas. G. ir E. viena kitos nepažinojo, ji tik su G. pasišnekėdavo apie U. Apie konfliktą darbe, ji nieko nežino. U. yra išsiskyrę, tačiau bendrą ūkį veda, malkas ruošia kartu. Malkas parduodavo kartu. Jai A. J. sakė, kad jai U. sakė, kad G. gyvena nuo 16 metų su kažkokiu seniu.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, kad U. kirto ir vežė malkas, jie kirto beržus. Žmona grįžusi iš darbo jam pasakė, kad U. skleidžia nepadorias paskalas apie jo giminaičius. Jam žmona pasakojo apie tai, kad U. kalba apie tai, kad ji nuo 16 metų gyvena su kažkokiu seniu. Jam tai buvo nemalonu. Jų santykiai po tų kalbų nepasikeitė ir su giminėmis taip pat nepasikeitė.

Pažymėjimas patvirtina, kad D. U. dirba UAB „Čili kaimas“ (b.l. 5).

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodoma, kad D. U. skirta stipendija (b.l. 6).

Iš VĮ Šakių miškų urėdijos pateiktų dokumentų matyti, kad R. U. buvo skirta bauda už neteisėtą medžių kirtimą (b.l. 44-47).

PVM sąskaita faktūros, miško kirtimo atliekoms ruošti leidimas patvirtina, jog E. U. turėjo leidimą kirtimo atliekoms ruošti. (b.l. 47-49).

Pažyma gauta iš UAB Šakių psichikos sveikatos centro patvirtina, kad E. U. turi sveikatos sutrikimų (b.l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad G. S. ir E. U. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d.

Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už BK 154 str.1 d. nustatė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ar kaltinamas asmuo paskleidė informaciją ir ar tai neperžengė leistinų ribų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2011 m. balandžio 7 dieną tarp E. U. ir G. S. įvyko konfliktas. Šio konflikto metu tiek E. U., tiek G. S. išsakė viena kitos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Tai patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. N., L. G., kurios patvirtino, jog atėjusios į darbą girdėjo konfliktą, abi moterys barėsi apie 5-7 minutes ir abi viena kitos atžvilgiu išsakė negražių žodžių. Tai vertino kaip dviejų moterų ginčą, abi jos buvo įsikarščiavusios. Liudytojos nurodė, kad kiek jos suprato, konfliktas įvyko dėl malkų. Kaip jau buvo nurodyta, šio nusikaltimo sudėtį sudaro tik tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Byloje pateikti dokumentai, jog R. U. 2011 m. balandžio 7 d. buvo nubaustas už neteisėtą miško kirtimą. Pati E. U. patvirtino, jog nors ir yra su R. U. išsituokusi, tačiau gyvena šalia esančiuose butuose, kartu kerta malkas, kartais R. U. pas ją pietauja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. U. ir R. U. bendravimas galėjo suklaidinti G. S. ir leisti jai manyti, kad jie abu neteisėtai kirto malkas. Taigi jos nurodyta informacija apie tai, kad E. U. vogė malkas nėra žinia, o tik gali būti aiškinama, kaip G. S. nuomonė, kurią ji susidarė žinodama informaciją apie neteisėtai iškirstas malkas.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje E. U. ir G. S. viena kitos adresu išsakė žodžius ir posakius, kurie yra įžeidžiantys, pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir vertinimo standartus yra neigiamo pobūdžio (,,vagilė, ,,dukros nusivalkiojusios“, ,,gyvena ir turi intymių santykių su kažkokiu seniu“). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų L. G., A. N. parodymais (b.l.56-57), kuriuos iš dalies patvirtina ir pačios kaltintojos, jog įvykio metu buvo konfliktas tarp jų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tiksliai nepatvirtino, kad E. U. ar G. S. konflikto metu pasakė įžeidžiančius žodžius, kuriuos abi pusės nurodė pateiktame kaltinime. Liudytojos nurodė, jog girdėjo, kaip G. S. E. išvadino vagile, dukras kekšėmis, sūnų narkomanu, tad teismas laiko, jog G. S. pasakė E. U. šiuos žodžius. Tačiau teisme nebuvo pateikta įrodymų, jog konflikto metu E. U. pasakė, kad G. S. „gyvena ir turi intymių santykių su kažkokiu seniu“. Taip pat teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. U. šmeižė G. S. 2011 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje pasakodama A. K., kad G. S. „loja apie savo vyro giminę“. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. nurodė, kad tokias kalbas jai sakė E. U., A. J., tačiau teismas konstatuoja, jog tai nėra pakankamas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis E. U. neteisėtus veiksmus. Kaip matyti A. K. bendrauja su abiem kaltintojomis ir vienai, ir kitai perpasakodama, ką jos viena apie kitą sakė. Toks liudytojos tarpininkavimas negali būti vertinamas, kaip neginčijamas įrodymas, nes ir pati liudytoja perpasakodama gali netiksliai pasakyti jos girdėtas frazes. Kadangi daugiau įrodymų byloje nėra, teismas mano, kad ši nusikalstama veika neįrodyta.

Vertinant G. S. išsakytus žodžius E. U. adresu, kuriuose, pasak E. U. išdėstyti ją šmeižiantys teiginiai, atsižvelgtina į tai, kad minėtais žodžiais - ,,vagilė“, „dukra nusivalkiojusi“, teismo nuomone, nebuvo tyčia skleidžiama informacija. Dėl tarpusavyje vykusio konflikto G. S. norėjo išlieti pyktį ir nuoskaudą, tačiau jos tyčia nebuvo nukreipta paskleisti informaciją apie tai, kad E. U. tikrai tokia yra. Atsižvelgiant į tai, G. S. veiksmai negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų skleidimas, tyčia siekiant padaryti žalos jos garbei ir orumui, t.y. jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 sudėties.

Pažymėtina, kad tarp E. U. ir G. S. įvyko barnis dėl tarpusavio nesutarimų. Įvykus šiai konfliktinei situacijai moterys apsipyko. Tuo tarpu šmeižimas, kaip nusikalstama veika pagal objektyviosios pusės požymius, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios pažeminti ar paniekinti tą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, skleidimas. Šmeižimo atveju skleidžiama informacija turi būti neatitinkanti tikrovės, prasimanyta, melaginga. Šis nusikaltimas yra tyčinis, jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų nori. Be to, šmeižimo atveju nukentėjusysis žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia jo orumą. Paskelbimą tokiu atveju reikėtų vertinti kaip tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimą kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Taigi šiuo atveju E. U. ir G. S. pykdama viena ant kitos, apšaukė viena kitą. Tai pripažįsta ir pačios kaltinamosios, taip pat patvirtina liudytojos A. N. L. G.. Dėl susiklosčiusios situacijos abi moterys tik norėjo išlieti pyktį ir nuoskaudą, tačiau netgi tuo atveju, jeigu G. S. vadino E. U. vagile ir jos dukrą nusivalkiojusią, jos tyčia nebuvo nukreipta paskleisti informaciją apie tai, kad E. U. tikrai tokia yra. Tuo atveju G. S. veiksmai negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų skleidimas, tyčia siekiant padaryti žalos jos garbei ir orumui.

Vertinant visumą byloje esančių duomenų, teismas konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, tai kad E. U. pasakė žodžius, kuriuos G. S. įvardijo, kaip ją įžeidžiančius, todėl E. U. išteisintina, veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymių. Taip pat teismas nustatė, kad G. S. sakant žodžius, kuriuos E. U. įvardino kaip įžeidžiančius, jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkačios informacijos, todėl darytina išvada, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d. nusikaltimo sudėties, ir ji išteisintina.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog nenustačius E. U. ir G. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymio, jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p. atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

G. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

E. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.