Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. liepos 14 d. L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, jog būdamas L. Z. individualios įmonės savininku, veikdamas kaip darbdavio įgaliotas asmuo, kavinėje „Skaistažiedė“ leido dirbi virėjos pareigose L. J., su kuria, esant darbo sutarties požymiams, nesudaryta darbo sutartis, darbuotojai nebuvo įteiktas antras sutarties egzempliorius ir neišduotas darbo pažymėjimas, apie L. J. priėmimą dirbti nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nustatyta, kad L. Z. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 2 dalies, 99 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

2009 m. liepos 15 d. L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, jog jis, būdamas L. Z. individualios įmonės savininku, L. Z. individualioje įmonėje atliekant inspektavimą, neįleido Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją L. Z. individualios įmonės, tuo kliudė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnio 1 dalyje.

2009 m. rugpjūčio 12 d. L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad L. Z. individualioje įmonėje, kavinėje „Skaistažiedė“, nustatyta, jog patikrinimo metu dirbusi barmenė – padavėja M. K. šį darbą dirba nuo 2009 m. liepos 31 d., o darbo sutartis su ja sudaryta 2009 m. rugpjūčio 5 d. Nurodoma, kad L. Z. su M. K. buvo sutaręs dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo vietos, darbo laiko ir darbo apimties; nesudaręs su M. K. rašytinės darbo sutarties, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. M. K. 2009 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime smulkiai, detaliai ir nuosekliai papasakojo priėmimo į darbą nuo 2009 m. liepos 31 d. bei dokumentų pasirašymo aplinkybes, apibūdino dirbtus darbus (b. l. 8-9). Jos paaiškinimai įtikinami. Analogiškus paaiškinimus ji davė ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. vykusio operatyvaus patikrinimo metu (b. l. 5) bei patvirtino teismo posėdžio metu (b. l. 46, 47). Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko būtų galima netikėti liudytojos parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino prieštaringus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.