- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- A6.-811-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00645-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulians
- Pažeidėjas
- E. G.
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi mažosios bendrijos (toliau – MB) „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), vadovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio MB „A.“ (duomenys neskelbtini), kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G., būdamas bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles (10 866,89 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes kai bendrovės skola VMI siekė 10 866,89 Eur, bendrovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pervedė: UAB „B.“ – 519,08 Eur; UAB „V.“ – 1 473,78 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. pervedė UAB „S.“ 786,50 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. pervedė UAB „B.“ 2 200 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. pervedė UAB „B.“ 668,13 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. pervedė: UAB „V.“ – 2 904 Eur, UAB „B.“ – 895,71 Eur, UAB „B. L.“ – 291,41 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. pervedė UAB „P.“ 1 472,58 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. pervedė UAB „V.“ 1 663,23 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė UAB „B.“ 620,13 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. pervedė UAB „B.“ 302,44 Eur; 2023 m. spalio 4 d. pervedė UAB „E.“ 200 Eur; 2023 m. spalio 25 d. D. G. pervedė 596,27 Eur; 2023 m. spalio 27 d. pervedė D. G. 631,51 Eur; 2023 m. spalio 31 d. pervedė: UAB „B.“ – 253,43 Eur, D. G. – 813,72 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „V.“ 2 982,77 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. pervedė UAB „B.“ 253,43 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. pervedė UAB „B.“ 571,08 Eur; 2023 m. gruodžio 13 d. pervedė UAB „B. P.“ 1 229,52 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. pervedė E. G. 900 Eur. Tokiais savo veiksmais E. G. pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos atstovė teisme palaikė savo pareiškimą bei prašė pripažinti E. G. padarius nusižengimą ir skirti jam baudą. Pareiškime išdėstė visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Sutinka, kad galbūt bendrovės darbai yra sezoniniai, tačiau atsiskaitymai turėjo būti vykdomi ir turėjo atsiskaitinėti su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Pažeidimas įrodytas. Veiksmais – žinojimas ir pasirinkimas atsiskaityti, rodo tyčią. Teismo prerogatyva spręsti dėl nuobaudos dydžio. Tačiau mano, kad turi būti skirta bent minimali bauda. Pačios Bendrijos situacija lėmė sprendimą neišdėstyti mokėjimų.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. teisme pripažino, kad laiku nebuvo sumokėti mokesčiai. Susidarė didelė mokesčių suma, o finansinė padėtis 2023 m. buvo prasta. Buvo daug investuojama ir dedama daug vilčių, tačiau ne viskas įvyko pagal planą, todėl buvo sunki finansinė padėtis. Taip pat susidarė didelės sumos kreditoriams, tiekėjams ir darbuotojams. Kadangi tos sumos buvo įvairios, tai pirmenybę teikė darbuotojų atlyginimams sumokėti. Taip pat buvo svarbūs ir partneriai, o jiems buvo svarbu išmokėti tam, kad galima būtų išlaikyti partnerystę. Tų išlaidų nebūtų pakakę sumokėti mokesčiams, ir jeigu būtų sumokėta dalis mokesčių, tačiau nesumokėta partneriams, tai iš abiejų pusių būtų blogai. Tiesiog buvo tokia situacija. Buvo ta skola, ji augo su delspinigiais, bet buvo planuojama ją apmokėti. Šiuo metu skola visiškai apmokėta. Apmokėta su visais delspinigiais. Šiuo metu viskas išspręsta. Jokių skolų nėra. Ekonominė būklė gerėja. Bendrovės pajamos yra sezoninės, todėl sunkiau žemos laikotarpiu išsilaikyti. Tačiau dabar įmonėje situacija pagerėjusi. Šiuo atveju taip pasielgta, kad įmonė nebankrutuotų. Įmonė toliau vykdo veiklą. Į VMI dėl mokesčių atidėjimo kreipėsi 2024 m. Mokesčių sumokėjimas buvo perduotas antstoliams, tai 2023 m. spalį buvo parašytas prašymas antstoliams ir susitarta mokėti dalimis mokesčius. Buvo mokama, tačiau VMI tai netenkino ir ji skolą perėmė vėl pas save ir nurodė, kad turi būti sudarytas mokėjimas dalimis VMI ir nurodyta, kad prašymas turi būti pateiktas VMI arba bendrovė bankrutuoja. Prašymą pateikė, bet jis buvo atmestas. Susisiekė su antstoliais, kurie pasakė, kad reikia mokėti jiems. Skola iki posėdžio buvo sumokėta. Visa suma su delspinigiais buvo sumokėta. Nesutinka, kad mokesčiai nebuvo visiškai mokėti, nes pradžioje suma buvo virš 12 000 Eur. Nebuvo piktnaudžiavimo. Taip atsitiko, niekas neplanuoja, kad bus gerai, stengtasi išsisukti iš situacijos, kad būtų geriau visiems.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad MB „A.“ buvo VMI skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. sausio 4 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ UAB „SumUp EU Payments“ su prašymais pateikti Bendrovės banko sąskaitų išraus nuo 2023 m. birželio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Iš 2024 m. sausio 4 d. UAB „SumUp EU Payments“ pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 4 d., matyti, kad bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (kai bendrovė buvo VMI skolininkė, bendrovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pervedė: UAB „B.“ – 519,08 Eur; UAB „V.“ – 1 473,78 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. pervedė UAB „S.“ 786,50 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. pervedė UAB „B.“ 2 200 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. pervedė UAB „B.“ 668,13 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. pervedė: UAB „V.“ – 2 904 Eur, UAB „B.“ – 895,71 Eur, UAB „B. L.“ – 291,41 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. pervedė UAB „P.“ 1 472,58 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. pervedė UAB „V.“ 1 663,23 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė UAB „B.“ 620,13 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. pervedė UAB „B.“ 302,44 Eur; 2023 m. spalio 4 d. pervedė UAB „E.“ 200 Eur; 2023 m. spalio 25 d. D. G. pervedė 596,27 Eur; 2023 m. spalio 27 d. pervedė D. G. 631,51 Eur; 2023 m. spalio 31 d. pervedė: UAB „B.“ – 253,43 Eur, D. G. – 813,72 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „V.“ 2 982,77 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. pervedė UAB „B.“ 253,43 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. pervedė UAB „B.“ 571,08 Eur; 2023 m. gruodžio 13 d. pervedė UAB „B. P.“ 1 229,52 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. pervedė E. G. 900 Eur) (b. l. 2-5, 24-26).
Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo MB „A.“ nurodyta, kad MB „A.“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023 m. birželio ir liepos mėnesius (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio imperatyvų reikalavimą tik esant dviejų sąlygų visumai: pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį; antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami šioje CK normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl šio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad bendrovės mokestine nepriemoka susidarė pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023 m. birželio ir liepos mėnesiu ir, kad turėjo pareigą VMI sumokėti mokesčius (mokestinė nepriemoka buvo 10 866,89 Eur) ir, kad bendrovės vadovas apie šią pareigą žinojo. Taip pat neginčijama, kad tuo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, kad negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir, kad Bendrovės vadovas E. G. apie tai žinojo (E. G. teisme nurodė, kad 2023 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, ne visos investicijos ir sumanymai pavyko, o kadangi Bendrovės darbas yra sezoninis, teko galvoti, kai įmonei nebankrutuoti). T. y. neginčijama, jog E. G., žinodamas apie bendrovės tuo metu patiriamus finansinius sunkumus ir tai, kad bendrovei nepakanka lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o kaltinime nurodytu laiku atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais, sąmoningai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą. Šios aplinkybės įrodytos paties E. G. teisme duotais parodymais, kad atsiskaitydamas su kitais kreditoriais siekė, kad bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą, nes kitiems kreditoriams sumokėtos sumos vis tiek nepakaktų padengti VMI įsiskolinimą, o nesumokėjus partneriams Bendrovė nukentėtų labiau; kad į VMI su prašymu atidėti mokėjimą kreipėsi tik 2024 m. Šios aplinkybės įrodytos ir bylos rašytine medžiaga. Iš byloje pateiktų įrodymų (pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo MB „A.“) nustatyta, kad 10 866,89 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė pagal pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023 m. birželio ir liepos mėnesius ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrovės įsiskolinimas 2024 m. balandžio 12 d. pagal VMI apskaitomas prievolės jau siekė 10 866,89 Eur, iš kurių 10 291,39 Eur siekė pridėtinės vertės mokestis ir 575,50 Eur šio mokesčio delspinigiai. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 4 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tai matyti ir iš VMI pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš UAB „SumUp EU Payments“ sąskaitos išrašo. Kai bendrovės skola VMI siekė 10 866,89 Eur, bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pervedė: UAB „B.“ – 519,08 Eur; UAB „V.“ – 1 473,78 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. pervedė UAB „S.“ 786,50 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. pervedė UAB „B.“ 2 200 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. pervedė UAB „B.“ 668,13 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. pervedė: UAB „V.“ – 2 904 Eur, UAB „B.“ – 895,71 Eur, UAB „B. L.“ – 291,41 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. pervedė UAB „P.“ 1 472,58 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. pervedė UAB „V.“ 1 663,23 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė UAB „B.“ 620,13 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. pervedė UAB „B.“ 302,44 Eur; 2023 m. spalio 4 d. pervedė UAB „E.“ 200 Eur; 2023 m. spalio 25 d. D. G. pervedė 596,27 Eur; 2023 m. spalio 27 d. pervedė D. G. 631,51 Eur; 2023 m. spalio 31 d. pervedė: UAB „B.“ – 253,43 Eur, D. G. – 813,72 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. pervedė UAB „V.“ 2 982,77 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. pervedė UAB „B.“ 253,43 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. pervedė UAB „B.“ 571,08 Eur; 2023 m. gruodžio 13 d. pervedė UAB „B. P.“ 1 229,52 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. pervedė E. G. 900 Eur, o su VMI neatsiskaitė.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas laiko nustatyta, kad bendrovė atliktų atsiskaitymų su kitais (vėlesnės eilės) kreditoriais momentu, turėdama 10 866,89 Eur įsiskolinimą VMI, patirdama finansinius sunkumus ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nuo 2023 m. birželio 1 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o su VMI atsiskaitė tik, kai VMI su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo kreipėsi į teismą (2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1938-863/2024, teismas priėmė ieškovės VMI atsisakymą nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą MB „A.“ ir bylą nutraukė, nes VMI teismui pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 21 d. duomenimis, MB „A.“ neskolinga).
Taigi bendrovė savo įsipareigojimų VMI nevykdydama, atsiskaitinėjo su vėlesnės eilės kreditoriais vadovui žinant, kad bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. T. y. E. G. tyčia neužtikrino, kad jo vadovaujamojoje bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, aplinkybę, kad visa suma VMI iki bylos nagrinėjimo teisme atlyginta, taip pat pripažįsta bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis). E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. yra darbingo amžiaus, dirba. E. G. teisme sutiko su pažeidimu bei paaiškino, kad tuo metu jis tokiu būdu bandė pagelbėti Bendrovės veiklai, kad nebūtų prarasti partneriai, o Bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą, taip jiems pavyko išvengti bankroto ir tęsti veiklą (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi nutraukta įmonei bankroto byla, bylos Nr. eB2-1938-863/2024). 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis, jis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 14 kartų, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus, taip pat už tai, kad būdamas MB „A.“ vadovas ir Bendrijos narys sudarė sąlygas ir leido D. G., E. R., J. V., A. A., dirbti Bendrijos naudai, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių bei apie darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešė Sodrai, taip pat už tai, kad jis nepildo gyventojų individualios veiklos ir išlaidų apskaitos ir pan., tačiau už tapataus administracinio nusižengimo padarymą nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 42-49). Kaip minėta pirmiau, VMI įsiskolinimas buvo padengtas. Taigi nors administracinis nusižengimas ir buvo padarytas, tačiau negalima neatsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes, o būtent, kad iki bylos nagrinėjimo, 2024 m. gegužės mėnesį, VMI reikalavimas patenkintas (Pagrindas. 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. eB2-1938-863/2024).
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, E. G. charakterizuojančius duomenis, skirtinos nuobaudos griežtumą, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į E. G. charakterizuojančius duomenis (administracinius nusižengimus), pagrindo skirti įspėjimą nėra, todėl E. G. skirtina švelnesnė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimali bauda, t. y. 400 Eur, kuri bus pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslams, neprieštaraus teisingumo principui, nes teismo nuomone, E. G. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 400 (keturių šimtų) Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.