Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimo Ž. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 193² straipsnį 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda be netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimo nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 18 d. apie 14 val. 30 min. patikrinimo metu katalizatorius superkančioje bei perdirbančioje įmonėje UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadovaujamoje bendrovės direktoriaus Ž. K. (patikrinimo metu buvusio bendrovės patalpose), bendrovės darbuotojas V. P., dirbantis kasininko – vadybininko pareigose, nupirko iš nežinomo fizinio asmens automobilio Volvo katalizatorių, susidedantį iš dviejų dalių, už 360 Lt, tačiau neišrašė pirkimo – pardavimo sutarties ir pirkimo – pardavimo akto bei apskaitos dokumentų (pinigų išmokėjimo kvito), pinigų bendrovės kasoje neapskaitė. Todėl Ž. K., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, pažeidė 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo II skyriaus bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 skirsnio 12 straipsnio nuostatas.

Skunde nurodoma, kad 2014-12-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimo tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus (toliau – Kauno AVPK NTV ENTS) UAB „B.“, užsiimančio automobilinių katalizatorių, jų laužo supirkimu, išmontavimu, keitimu ir pardavimu, patikrinimo metu dirbo materialiai atsakingas ir dirbantis pagal darbo sutartį V. P.. Jam prieš patikrinimą nepažįstamas asmuo pasiūlė nupirkti Volvo automobilio keramikinį katalizatorių, kuris susideda iš dviejų dalių. Kadangi jo draugas ieškojo tokio automobilio katalizatoriaus sau, Valdas P. V. automobilio keramikinį katalizatorių nupirko iš savo asmeninių pinigų už 360 Lt. Šis katalizatorius buvo nupirktas kaip daiktas, o ne kaip atlieka, metalo laužas ar uždraustas pirkti objektas. Tai atsispindi ir patikrinimo akto tekste. Kad už automobilio Volvo keramikinį katalizatorių buvo atsiskaityta asmeniniais pinigais, akivaizdžiai matosi iš bendrovės grynųjų pinigų kiekio sutapimo kasos aparate su elektroninio kasos aparato „X“ ataskaita.

Kadangi apeliantas, kaip bendrovės direktorius, buvo tose pačiose patalpose, nors pirkimo-pardavimo sandoryje ir nedalyvavo, policijos pareigūnai, į nieką nesigilindami, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193² straipsnyje, surašė protokolą jam. Nors automobilio keramikinį katalizatorių pirko V. P..

Apelianto nuomone, pažeidimo subjektas turėtų būti ne jis, o kitas asmuo, padaręs tariamą pažeidimą. Be to, automobilio keramikinį katalizatorių jokiais būdais negalima prilyginti netauriųjų metalų laužui, todėl ir konstatuotas 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo II skyriaus bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 skirsnio 12 straipsnio nuostatų pažeidimas taikytas neteisėtai, o pažeidimas neatitinka ATPK 193² straipsnio sudėties. Patikrinimo akte pareigūnai patys fiksavo, kad patikrinimo metu buvo pateiktas Prabavimo rūmų pažymėjimas (leidimas) Nr. AA002517, bendrovei suteikiantis teisę vykdyti veiklą, susijusią su tauriųjų metalų supirkimu. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 skirsnio 12 straipsnio nuostatų taikymo, apeliantas pažymi, jog policijos patikrinimo metu fiksuota, kad grynieji pinigai kasos aparate sutapo su kasos aparato „X“ ataskaita, bendrovės kasoje, patikrinimo metu, pinigų trūkumo neužfiksuota, todėl ir teigti bei tvirtinti, kad bendrovės dokumentuose nefiksuotos Ūkinės operacijos ar neįforminti ir įregistruoti ūkiniai įvykiai, nėra pagrindo. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismo 2015-02-19 nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas. Apeliantas nurodė, kad yra sumokėjęs paskirtą 579 eurų baudą.

Ž. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 193² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimą ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius metalų laužo supirkimo tvarką.

Ž. K. kaltinamas pažeidęs 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo II skyriaus (toliau – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 skirsnio 12 straipsnio nuostatas.

Taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio laužo ir atliekų supirkimo apskaitą, 3 punkte nurodyta, kad laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Šių Taisyklių 5 punktas nurodo, jog superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Aptartos teisės aktų nuostatos aiškiai reikalauja kiekvieną ūkinę operaciją pagrįsti apskaitos dokumentais, o Taisyklės numato dar ir specialius reikalavimus tokiems apskaitos dokumentams.

Kaip pripažįsta ir pats apeliantas, šiais teisės aktais nustatyta tvarka jo vadovaujamoje įmonėje UAB „B.“ buvo pažeista – V. P., dirbantis kasininko-vadybininko pareigose, nupirko iš nežinomo fizinio asmens automobilio Volvo katalizatorių, susidedantį iš dviejų dalių, už 360 Lt, tačiau neišrašė pirkimo – pardavimo sutarties ir pirkimo – pardavimo akto bei apskaitos dokumentų (pinigų išmokėjimo kvito), pinigų bendrovės kasoje neapskaitė. Akivaizdu, kad apeliantas pats pripažino pažeidimo faktą, kadangi 2014-12-19 V. P. skyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą už prekių supirkimo tvarkos, patvirtintos įmonėje 2011-08-31 įsakymu Nr. B-1, nesilaikymą (b. l. 33-35). Šiame sprendime konstatuota, jog tvarkai nusižengta 2014-12-18, superkant Volvo automobilio katalizatorių, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo pažeisti administracinio teisės pažeidimo akte nurodyti teisės aktai, nepagrįsti. Nors grynieji pinigai kasos aparate sutapo su kasos aparato „X“ ataskaita, tačiau, kaip nurodė V. P. paaiškinime (b. l. 6), jis katalizatorių nupirko už įmonės grynuosius pinigus, kurie jam buvo duoti ryte direktoriaus Ž. K. katalizatoriams supirkti. Jokio dokumento neužpildė, nes norėjo truputį užsidirbti. Priešingai nei argumentuoja apeliantas, V. P. nenurodė jokių aplinkybių, jog katalizatorių pirko už nuosavus pinigus ir savo draugui. Paaiškinime Ž. K. patvirtino, jog 2014-12-18 jis iš banko Swedbank įmonės reikmėms nuėmė 20 000 Lt grynųjų pinigų, kuriuos padalijo įmonės vadybininkas įmonės veiklai vykdyti (b. l. 11). Jokių tai pagrindžiančių dokumentų neišrašė, pinigų perdavimą grįsdamas pasitikėjimu darbuotojais. Taigi, apeliantas pats patvirtino, jog V. P. turėjo įmonės grynųjų pinigų, kurie buvo neapskaityti jokiais dokumentais, todėl ir kasos aparato ataskaita sutapo su kasoje esančiu likučiu.

Apeliantas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino padaryto pažeidimo aplinkybes ir gailėjosi dėl jo, netgi nelaukdamas nutarimo įsiteisėjimo sumokėjo paskirtą baudą. Jokių aplinkybių, kad V. P. buvo provokuojamas pažeisti teisės normomis reglamentuotą tvarką, nenurodė. Tokių aplinkybių nenurodė ir V. P. – jis paaiškino, kad jokių pirkimo-pardavimo faktą fiksuojančių dokumentų neišdavė savo iniciatyva, pats norėdamas užsidirbti, o ne skatinamas ar įkalbėtas pažeidimą fiksavusių pareigūnų. Taigi, apelianto argumentai dėl provokacijos padaryti administracinį teisės pažeidimą vertintini tik kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad po pažeidimo nustatymo fakto katalizatorius buvo grąžintas pirkėjui nereiškia, jog pažeidimas nebuvo padarytas, nes apeliantas nubaustas ne už tai, kad katalizatorius buvo nupirktas neturint tam leidimo, o už tai, kad buvo pažeistos pirkimo procedūros – nebuvo išduotas pirkimo-pardavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir gauti pinigai nebuvo apskaityti Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka, o šį faktą patvirtino ir pats apeliantas.

Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatyme nustatyta, kad netauriųjų metalų laužas ir atliekos – netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu (2 straipsnio 3 punktas). Atliekos yra klasifikuojamos pagal atliekų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Į atliekų sąrašo 16 skyrių „Kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos“ patenka ir panaudoti katalizatoriai, tiek iš transporto priemonių išimti katalizatoriai su brangiaisiais metalais (16 01 01), tiek ir kiti iš transporto priemonių išimti katalizatoriai (16 01 02), todėl, priešingai apelianto nuomonei, administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad Ž. K. pažeidė 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl už tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „B.“ nebuvo laikomasi buhalterinei apskaitai keliamų reikalavimų, ne visos atliekamos ūkinės-finansinės operacijos buvo apskaitomos, yra atsakingas UAB „B.“ direktorius Ž. K., taigi, jis yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Ž. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 193² straipsnį, minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o Ž. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.