- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-01
- Bylos Nr.
- 2S-1002-01/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eduardas Monkevičius (pirm.), Galina Blaževič, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Monkevičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Albino Čeplinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei S. A. , išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. A. dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną auklėjimo ir bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovui A. A. pasiimant sūnų M. A. kas antrą savaitgalį nuo 10.30 val. šeštadienį ir grąžinti sūnų namo šeštadienį 20 val., pasiimti sekmadienį 10.30 val. ir grąžinti sūnų namo sekmadienį 18 val., kol bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino 2007 m. vasario 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartyje nurodoma, jog ieškovas yra pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, priimta pažeidžiant meterialinės ir procesinės teisės normas. Nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas padarė išvadas. Apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad teisme nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir nesant jokių įrodymų, kad tėvo bendravimas su sūnumi daro neigiamą įtaką sūnui, traumuja jį, nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinasias apsaugos priemones. Be to, vaiko teisių apsaugos tarnyba neišreiškė nuomonės šiuo klausimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iš esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės skyrimo pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai - jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių, šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų gynybą iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtą laikinąją apsaugos priemonę panaikino motyvuodamas tuo, jog yra nagrinėjama civilinė byla dėl tėvystės nustatymo. Kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius ir šio instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas teikia sūnui materialinį išlaikymą, nori dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Byla dėl tėvystės nustatymo nėra išnagrinėta, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, kolegija daro išvadą, kad ieškovui turi būti sudarytos sąlygos matytis, bendrauti su sūnumi, netrukdomai dalyvauti jo auklėjime.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti.