Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 18 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. A. priklausantį turtą – transporto priemonę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui – automobiliui „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti, paskiriant turto saugotoju A. A.. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų nutartimis.

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 18 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam A. A. priklausantį turtą – automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokuroro nutarimu nustatytas nuosavybės teisės apribojimo sąlygas – dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, paskiriant turto saugotoju A. A.. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą anksčiau minėtam kaltinamojo A. A. turtui yra procesinė būtinybė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo A. A. gynėjas Kęstutis Betingis skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti A. A. turtui – automobiliui „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajam yra taikoma neteisėtai ir neproporcingai, todėl turi būti panaikinta.

5. Gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju automobilis „VW Touareg“ nepagrįstai priskiriamas galimai konfiskuotinam turtui. Advokatas pažymi, kad tikėtina prielaida apie galimą turto konfiskavimą turi būti pagrįsta realiais duomenimis, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. A. ir jo šeima minėtą automobilį už 45 000 Eur įsigijo iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo sutartą kainą: 15 000 Eur mokėjimų pavedimais ir 30 000 Eur, UAB „T“ iš A. A. šeimos nuperkant nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“. Minėta sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinta ir yra galiojanti. Byloje nėra duomenų, kad automobilio „VW Touareg“ pirkimui panaudotos bendros sutuoktinių A. A. ir A. A. lėšos galėtų būti gautos, o jų šeimos automobilis „Mitsubishi Pajero“ įsigytas neteisėtai. Kaltinamasis A. A. 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų bei aptariamo automobilio įsigijimo aplinkybių. Jo parodymai pagrįsti byloje esančiais dokumentais ir patvirtinti teisme apklaustų liudytojų parodymais. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M., taip pat ir kiti asmenys patvirtino, kad visais atvejais parduodant automobilius yra taikomos įvairios nuolaidos, kurių dydis yra susitarimo dalykas. Todėl, pasak advokato, ir kaltinamajam perkant automobilį „VW Touareg“ buvo pritaikyta nuolaida. Gynėjas pažymi, kad žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ignoravo byloje esančius objektyvius duomenis apie teisėtą automobilio pirkimą ir dėl jų nepasisakė.

6. Skunde pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui yra taikomas ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau nei ketverius metus. Bylos nagrinėjimo metu teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2021 m. vasario mėnesio, tačiau būsimuose teismo posėdžiuose bus nagrinėjamos su A. A. nesusijusios aplinkybės. Dėl stringančio proceso ir šalyje paskelbto karantino bylos nagrinėjimas bei kaltinamojo turtui taikomi apribojimai užtruks dar žymiai ilgiau. Gynėjas nurodo, kad ilgą laiką neteisėtai ir nepagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui – automobiliui prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pažeidžia kaltinamojo ir jo šeimos narių teises bei teisėtus interesus, taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 6 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes ši baudžiamoji byla nebuvo per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėta nepriklausomo bei nešališko teismo. Advokato vertinimu, šioje byloje taip pat yra pažeidžiamas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, nes proceso tikslai gali būti pasiekti netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. A. priklausantį automobilį.

7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas, jam nuolat reikia vykti pas gydytojus (taip pat ir užsienyje), kaltinamojo sutuoktinė viena turi dirbti ir rūpintis pragyvenimo lėšomis bei šeimos narių maitinimu, spręsti visus buitinius ir socialinius reikalus, o darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos. Automobilis „VW Touareg“, kuris buvo įsigytas visos šeimos teisėtai uždirbtomis ir deklaruotomis lėšomis, yra būtinas A. A. ir jo šeimos pragyvenimui, gydymuisi, darbui bei vaikų atvežimui į mokymosi įstaigas.

8. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. A. gynėjo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad kaltinamajam A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai.

10. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

11. Šioje baudžiamojoje byloje A. A. kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, iš UAB „Š“ (duomenys pakeisti) direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ komercijos direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37079,97 Eur kyšį, taip pat pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų L. Č., A. K., R. B. bei kitų liudytojų apklausų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

12. Gynėjas skunde nurodo, kad A. A. ir jo šeima skundžiamoje nutartyje nurodytą automobilį už 45 000 Eur įsigijo iš UAB „T“ 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo sutartą kainą: 15 000 Eur mokėjimų pavedimais ir 30 000 Eur, UAB „T“ iš A. A. šeimos nuperkant nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“. Byloje nėra duomenų, kad automobilio „VW Touareg“ pirkimui panaudotos bendros sutuoktinių A. A. ir A. A. lėšos galėtų būti gautos, o jų šeimos automobilis „Mitsubishi Pajero“ įsigytas neteisėtai. Taigi, nurodytas automobilis buvo įgytas legaliomis kaltinamojo A. A. šeimos lėšomis. Šie skundo argumentai atmetami.

12.1. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės klausimo, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

12.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo įgytas kaltinamojo A. A. turtas – minėtas automobilis „VW Touareg“, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nekeliamas klausimas dėl A. A. priklaususio automobilio „Mitsubishi Pajero“ įgijimo bei jo šeimos piniginių lėšų teisėtumo, kurie taip pat buvo panaudoti įgyjant automobilį „VW Touareg“.

12.3. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, pobūdį, kad jis už nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus galimai atliktus neteisėtus veiksmus, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, veikdamas išskirtinai UAB „Š“ naudai, iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ komercijos direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š“ apmokant dalį jo iš UAB „T“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, yra pagrindas manyti, kad A. A. gali būti taikomas turto konfiskavimas.

12.4. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną iš laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajam A. A. pagrindų. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

13. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajam yra taikoma jau ilgą laiką (nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.), dėl ko jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo A. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. kaltinamas savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės (ne mažesnį kaip 37079,97 Eur) kyšį, tarp jų ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š“ apmokant dalį jo iš UAB „T“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamojo transporto priemonei varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas, jam nuolat reikia vykti pas gydytojus (taip pat ir užsienyje), kaltinamojo sutuoktinė viena turi dirbti ir rūpintis pragyvenimo lėšomis bei šeimos narių maitinimu, spręsti visus buitinius ir socialinius reikalus, o darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, todėl automobilis „VW Touareg“ yra būtinas A. A. ir jo šeimos pragyvenimui, gydymuisi, darbui bei vaikų atvežimui į mokymosi įstaigas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamam kaltinamojo turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, draudžiant šiuo turtu disponuoti. Taigi, kaltinamajam ir jo šeimos nariams paliekama teisė naudotis šiuo automobiliu, todėl jie gali atlikti skunde nurodomus veiksmus. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. A. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo A. A. turtui Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti kaltinamojo A. A. gynėjo Kęstučio Betingio skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.