Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Robertai Valkauskienei, dalyvaujant ieškovės Moneybrands International Limited atstovei pagal pavedimą advokato padėjėjai Santai Černiūtei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ASMENIŠKAI JUMS“ atstovei pagal pavedimą advokatei Vilijai Viešūnaitei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei pagal pavedimą darbuotojai K. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės Moneybrands International Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ASMENIŠKAI JUMS“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2015 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Moneybrands International Limited pateikė Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – ir Valstybinis patentų biuras) protestą dėl uždarajai akcinei bendrovei „ASMENIŠKAI JUMS“ priklausančio prekių ženklo „yoovent“ (registracijos numeris 69024) registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. Valstybinis patentų biuras 2015 m. liepos 24 d. sprendimu atmetė protestą ir paliko prekių ženklo registraciją galioti. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio patentų biuro 2015 m. liepos 24 d. sprendimą ir pripažinti prekių ženklo „yoovent“ registraciją negaliojančia. Ieškiniu nurodoma, jog šalys 2012 m. lapkričio 21 d. sudarė marketingo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei atitinkamas paslaugas, tarp jų – sukurti prekių ženklą. Atsakovė, savo ruožtu, įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Sutarties 8.3 punktas numato, kad visos prekės yra ieškovės nuosavybė, kol nėra sumokėta visa sutarties kaina. Atsakovė tinkamai neįvykdė sutarties. Vadinasi, atsakovė neįgijo nuosavybės teisės į prekių ženklą (logotipą). Ieškovės vertinimu, marketingo paslaugų sutartis yra pakankamas įrodymas pripažinti, jog atsakovė neturėjo teisės pateikti paraišką prekių ženklui registruoti. Todėl Valstybinio patentų biuro argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė, teikdama paraišką prekių ženklui registruoti, atliko veiksmus, neatitinkančius sąžiningos komercijos standartų, yra nepagrįstas.Be to, nepagrįstas ir tas Valstybinio patentų biuro argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji pirmumo teise, vykdydama savo veiklą, būtų naudojusi ar ketinusi naudoti sukurtą žymenį. Ieškovės veikla pasireiškia interneto svetainių ir paskyrų, prekių ženklų kūrimu. Ieškovė taip, kaip numato šalių sutarties 8.3 punktas, užsitikrina, jog klientai tinkamai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė nėra suinteresuota naudoti sukurtus produktus savo reikmėms tenkinti. Tačiau tokio intereso nebuvimas nekeičia fakto, kad atsakovė pasisavino ieškovei priklausantį prekių ženklą. Ginčo prekių ženklas įregistruotas, atsakovei turint nesąžiningų ketinimų. Todėl egzistuoja pagrindas prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti.Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog šalių sutartis nėra pakankamas įrodymas atsakovės nesąžiningumui registruojant prekių ženklą konstatuoti. Ieškovė kelia sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o ne nesąžiningų ketinimų, kaip numato Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, klausimą. Šalys sutartimi sulygo, jog sutartis reglamentuojama ir aiškinama pagal Anglijos ir Velso teisinę sistemą, be to, kiekviena šalis sutiko neginčijamai paklusti Anglijos ir Velso teismų jurisdikcijai dėl bet kokių pretenzijų ar klausimų, susijusių su sutartimi (24.1-24.2 punktai). Todėl Valstybinio patentų biuro sprendimu pagrįstai nurodoma, jog nėra teisinio pagrindo vertinti, tinkamai ar ne šalys vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Šalių paruošiamaisiais dokumentais nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie pateikti pirminiais procesiniais dokumentais (ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį). Ieškovė teisme palaikė argumentus, pateiktus ieškiniu. Atsakovė papildomai paaiškino, jog ieškovė neturi nuosavybės teisės į prekių ženklą, kaip tokį. Nebent (jeigu apskritai turi) turi turtines teises į grafinį logotipą, kaip kūrinį. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo atmesti ieškinį. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atsakovės nesąžiningiems ketinimams pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atsakovė yra prekių ženklo „yoovent“ (registracijos numeris 69024) savininkė. Ieškovė padavė Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – ir Valstybinis patentų biuras) protestą dėl atsakovei priklausančio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. Valstybinis patentų biuras 2015 m. liepos 24 d. sprendimu atmetė ieškovės protestą ir paliko prekių ženklo registraciją galioti. Šalys 2012 m. lapkričio 21 d. sudarė marketingo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei atitinkamas paslaugas, tarp jų – sukurti grafinį logotipą „yoovent“. Atsakovė, savo ruožtu, įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutarties, tai yra nesumokėjo ieškovei visos sutarties kainos. Todėl ieškovė išsaugojo nuosavybės teisę į prekių ženklą (sutarties 8.3 punktas). Atsakovė, nors ir neįvykdė sutarties, padavė paraišką prekių ženklui registruoti. Tokie atsakovės veiksmai rodo, jog ji ieškovės atžvilgiu turėjo nesąžiningų ketinimų. Todėl egzistuoja pagrindas prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti. Šalys sutartimi sulygo, jog Anglijos ir Velso teismai turi jurisdikciją ginčams, kylantiems iš sutarties, spręsti (sutarties 24.1 punktas). Ieškovė teigia, jog nėra ginčo, kad atsakovė nesumokėjo už grafinio logotipo „yoovent“ sukūrimą. Šis ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Atsakovė teisme, nors ir patvirtino, jog nesumokėjo visos sutarties kainos, pareiškė, kad atsiskaitė su ieškove už grafinio logotipo „yoovent“ sukūrimą. Vadinasi, ginčas dėl sutarties vykdymo, kaip toks, egzistuoja. Vilniaus apygardos teismas neturi jurisdikcijos tokiam ginčui spręsti (Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 dalis). Todėl šios bylos procese negali būti tiriamas ir vertinamas sutarties vykdymo klausimas. Ieškovės nurodomi atsakovės nesąžiningi ketinimai grindžiami netinkamu šalių 2012 m. lapkričio 21 d. sutarties vykdymu. Ieškovės nurodoma sutarties neįvykdymo aplinkybė, esant šalių ginčui, dėl aukščiau nurodytos priežasties negali būti pagrindu nagrinėjamoje byloje sprendžiant, egzistuoja ar ne prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį sąlygos.Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti, be kitų sąlygų, yra būtinos šios sąlygos: pirma, asmuo, ginčijantis prekių ženklo registraciją, yra atitinkamo prekių ženklo ar kito žymens savininkas / naudotojas; antra, paraiškos ginčijamam prekių ženklui registruoti padavimas pažeidė šio asmens, kaip atitinkamo prekių ženklo (žymens) savininko / naudotojo, teises. Ieškovė nepateikė įrodymų šioms sąlygoms pagrįsti. Dar daugiau, ieškovė apskritai neįrodinėjo šių sąlygų, kurios yra būtinos prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti. Ieškiniu nurodoma, kad ieškovė nėra suinteresuota naudoti sukurtus produktus, tarp jų – ir grafinį logotipą „yoovent“, savo reikmėms tenkinti. Ieškovės veikla yra orientuota į tokių žymenų atlygintinį kūrimą, bet ne naudojimą. Ieškovei nepateikus įrodymų apie savo teisių pažeidimą ir atitinkamus atsakovės nesąžiningus ketinimus Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies prasme, taip pat teismui neturint jurisdikcijos atsakovės veiksmams vykdant šalių 2012 m. lapkričio 21 d. sudarytą sutartį tirti, nėra pagrindo prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti.Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog Valstybinis patentų biuras 2015 m. liepos 24 d. sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės protestą dėl atsakovei priklausančio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. Nėra pagrindo Valstybinio patentų biuro sprendimui naikinti. Ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovė pralaimėjo ginčą. Vadinasi, atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos procese, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, jog patyrė 2 672,72 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, ir pateikė duomenis šioms išlaidoms pagrįsti. Todėl jai iš ieškovės priteisiamas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

atmesti ieškinį.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ASMENIŠKAI JUMS“ iš Moneybrands International Limited 2 672,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.