- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-701-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 400 Lt mėnesinių periodinių išmokų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui T. J. 300 Lt dydžio mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-21 iki sprendimo priėmimo, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove ir yra jos išlaikomas. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi galimybės nustatyti atsakovo pajamų dydžio, todėl laikino išlaikymo dydį nustato tokį, koks bent minimaliai laikinai užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą – tai yra 300 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-22 nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą iki tol, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Nurodo, kad nutartis priimta nesant nei vieno įrodymo, suteikiančio pagrindą tokią nutartį priimti, todėl ji yra nepagrįsta, neteisėta bei ypatingai ydinga moraliniu požiūriu. Pažeista CPK 148 str. 1 d., nes nesant įstatymo nustatytų sąlygų, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas jam nepranešus. Minėta CPK norma yra imperatyvi, nesuteikianti teismui diskrecijos klausimą spręsti kitaip. Teismas nenustatė ir nenurodė išimtinio atvejo dėl galimos grėsmės. Prie ieškinio pridėtoje medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė teikia simbolinį išlaikymą, o jis neteikia jokio išlaikymo dukrai, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas taip išsprendė šį klausimą. Šiuo klausimu nutartyje nėra nei vieno argumento ir motyvo, todėl pažeistas ne tik CPK 291 str. 1 d. 5 p., bet ir pati nutartis visus absoliučiai negaliojančios nutarties požymius, numatytus CPK 329 str. 2 d. 4 p. – nutartis be motyvų (sutrumpintų motyvų). Nesant minimalaus kiekio įrodymų, teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, apie klausimo svarstymą pranešti atsakovui, bei privalomai išklausyti dukters nuomonės, kuri bus informatyvi ir reikšminga, padėsianti teisingai išspręsti ginčą. T. eina penkiolikti metai, ji yra supratinga, gerai situaciją žinanti mergaitė, jos teisė būti išklausytai, o teismo pareiga ją išklausyti, įtvirtinta įstatymu – CK 3.164 str. 1 ir 2 d. Pažeidimas esminis, nulėmęs neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą, kadangi spręsdamas be įrodymų, teismas galėjo remtis tik prielaida, tačiau tą daryti draudžia CPK 263 str. Mano, kad pagal CK 3.164 str. 2 d. šioje byloje tinkamu ieškovu turėtų būti vaikas, todėl toks ieškinio procesas negalėjo būti pradėtas, turėjo būti taikomas ieškinio trukumų šalinimo institutas. CPK 135 str. yra imperatyvi procesinė norma, todėl prie ieškinio privalo būti pridėti įrodymai patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, tačiau ji neišvardijo liudytojų, nepridėjo rašytinių dokumentų. Teismas privalėjo nustatyti esmines bylos aplinkybes ir tik tada priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą. Skundžiamą nutartį teismas priėmė neatskleidęs bylos esmės, todėl laikytina, kad proceso apskritai nebuvo. Teismas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nustatyti, kuris iš tėvų faktiškai išlaiko nepilnametį vaiką, tačiau to nepadarė. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė objektyviai negali prisidėti prie dukters išlaikymo, nes neturi jokių pajamų ir dėl kasdieninės chroniškos girtuoklystės negali jų gauti. Ieškovė alkoholizmo pasekoje yra praradusi socialinę orentaciją, nežino kiek kainuoja namų išlaikymas, pamiršo, jog jis išlaiko vaiką, pradžioje duodavo pinigų ieškovei, o ji juos pragerdavo, todėl jam tekdavo iš naujo skirti tiesiogiai dukrai pinigų. Ieškovė išvarė iš namų savo kitą dukrą su mažu vaikeliu, todėl jam dabar tenka padėti jai išlaikyti jos nuomojąmą butą. Jis su ieškove pradėjo gyventi atskirai, nes ieškovė grasino sudeginti namus ir nužudyti miegančius. Ieškovė neprašo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos, todėl galima situacija, jog duktė gyvens su juo ir bus pilnai išlaikoma, o jis mokės 300 Lt ieškovei alkoholiui įsigyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog dukra gyvena su ja ir jai reikalingas išlaikymas dabar, todėl teismas visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Visiškai nesuprantama kokiu klausimu siekia atsakovas apklausti nepilnametę dukrą, tačiau tam neprieštarauja. Atsakovas nepateikė rašytinio dokumento, kad jis skyrė dukrai 500 Lt stovyklai, jog ji duotus pinigus pragerdavo. Atsakovas nepateikė teismui nei vieno pinigų davimo ar apmokėjimo už dukros išlaikymą, maistą, ugdymo priemones, šokių būrelį, būstą ar pan. fakto. Jis to ir negalėjo pateikti, nes jau 5 mėn. kaip neskiria lėšų. Atsakovas ją šmeižia, bando pakenkti. Nurodo, kad atsakovas kiekvieną savaitgalį girtaudavo, išvykdavo iš namų kelioms dienoms, ne kartą yra ją sumušęs, o dėl jo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto pašlijo jos sveikata. Ji turi daug draugų ir giminių, tik nebendrauja su savo pirmąja dukra, kuri kartu gyvendama nesistengė įsidarbinti, naktimis nebūdavo namie, o paryčiui grįžusi miegodavo visą dieną. Kai pasakė dukrai padėti tvarkytis namie, ji susikrovė daiktus ir išėjo iš namų, tačiau tai negali būti pretekstas atsakovui šmeižti ją, bei neteikti išlaikymo jaunesniąjai dukrai. Ji kasdien vairuoja automobilį, važinėja į įvairius miestus ir miestelius, prekiauja urmu įgytais padėvėtais drabužiais, todėl negali vartoti alkoholio. Ji nėra bausta už vairavimą neblaivios būsenos, neturi jokių nuobaudų policijoje, o atsakovas yra baustas 2008 m. administracine tvarka, 2 paras praleido policijos areštinėje, namuose buvo atlikta krata. Atsakovas išėjo iš namų, todėl, kad susirado jaunesnę meilužę ir gyvena su ja. Atsakovas nesuvokia, kad prašomas išlaikymas reikalingas ne jai, o jų dukrai, kad reikia ją maitinti, ugdyti, aprengti, apmokėti kitus jos gyvybinius-buitinius bei laisvalaikio poreikius. Dukra gyvena su ja, todėl ji rūpinasi dukterimi, gamina maistą, apmoka visas su jos išlaikymu susijusias išlaidas. Išlaikymo nagrinėjimas teisme gali užtrukti, todėl panaikinus teismo nutartį, kuria buvo nustatytas dukros laikinas išlaikymas, nukentės nepilnamečio vaiko interesai, nes viena ieškovė nepajėgs užtikrinti ir patenkinti visų vaiko gyvybinių-beitinių bei ugdymo poreikių. Mano, kad atsakovas siekia išvengti tiek laikino dukros išlaikymo, tiek išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo iki dukros pilnametystės.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-22 nutartis palikta nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 400 Lt mėnesinių periodinių išmokų (b. l. 1-7). Teismas patenkino šį prašymą iš dalies ir priteisė laikiną materialinį išlaikymą šalių dukrai T. J. 300 Lt dydžio mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-21 iki sprendimo priėmimo, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę (b. l. 29). Atsakovas mano, kad teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d., nes taikė laikinąsias apsaugos priemones jam nepranešus, be to teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neišklausė nepilnametės dukters nuomonės, nenustatė esmines bylos aplinkybes, kas iš tiesų šiuo metu išlaiko dukrą. Taip pat mano, jog ieškinį turėjo pateikti pats vaikas, o ne ieškovė.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo išklausyti šalių dukters nuomonės bei nustatyti esmines bylos aplinkybes, yra nepagrįsti. Teismas netyrė bylos aplinkybių iš esmės, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.). Todėl apelianto argumentas, kad teismas nesilaikė CK 3.164 str. nuostatų, nepagrįstas, nes byla iš esmės neišnagrinėta.
Priteistas laikinas išlaikymas 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti iš atsakovo nėra per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnametės dukters, gyvenančios kartu su ieškove, sąlygas vystimuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl nėra pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jis rūpinasi dukra ir teikia jai išlaikymą, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra neteisingas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 148 str. 1 dalies pažeidimo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų kaip nors sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas teisingai, todėl apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.