Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto Lauryno Zinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo panaikintas šios institucijos 2017 m. birželio 27 d. priimtas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena E. J.-K. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas E. J.-K. 2017 m. gegužės 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, užėmė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 11 kv. metrų ploto. Ši sklypo dalis užtverta metalo konstrukcijų tvora betoniniu pagrindu su mūriniais stulpais, stovinti už sklypo ribos, tarp posūkio taškų 4-5-6 (pažymėtų žemės sklypo plane). Administracinio nusižengimo protokole nusižengimo padarymo laikas nustatytas 2017 m. balandžio 21 d. ir E. J.-K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį.Institucijos 2017 m. birželio 27 d. nutarimu E. J.-K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. J.-K. skundas dėl minėto Institucijos nutarimo tenkintas, 2017 m. birželio 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį apeliantui nutraukta, konstatavus, kad E. J.-K. veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir apylinkės teismui E. J.-K. paduotą skundą atmesti kaip nepagrįstą.Skunde Institucija nesutinka su teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad E. J.-K. veikoje nėra tyčios. E. J.-K. 2005 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (toliau skunde – Žemės sklypas), esantį (duomenys neskelbtini) , sudarant šią sutartį prie jos buvo pridėtas Žemės sklypo planas, o 2014 m. spalio 31 d. buvo atnaujinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Todėl Institucija mano, kad E. J.-K. jau pirkdamas, o vėliau ir patikslindamas kadastrinius matavimus, žinojo Žemės sklypo ribas, tačiau, nepaisant to, juo naudojosi užėmęs gretimo sklypo 11 kv. m ploto. Taigi E. J.-K., žinodamas tikrąsias Žemės sklypo ribas, suprato ir apie daromą administracinį nusižengimą, tai yra kad naudojasi didesniu žemės sklypu nei jam priklauso, todėl skundžiamo nutarimo išvada, kad jo veiksmuose nėra tyčios, visiškai nepagrįsta.Institucija apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad E. J.-K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas neatitinka šiems procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi juose nėra nurodytas joks konkretus teisės aktas ar jo dalis, kurio reikalavimus E. J.-K. pažeidė. Visų pirma, priešingai nei teigia teismas, ANK 110 straipsnio 1 dalis nelaikytina blanketine teisės norma. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai užima žemės, miško, vandens telkinių arba savavališkai naudoja vandens telkinius. Taigi sprendžiant asmens administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį būtina nustatyti žemės užėmimo faktą ir asmens tyčią sąmoningai užimti kito asmens ar valstybinį žemės sklypą. Be to, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas, manydamas, kad administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar trūksta duomenų sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, turėjo visas procesines galimybes šias aplinkybes išsiaiškinti. Todėl darytina išvada, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta E. J.-K. versija.E. J.-K. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašoma šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad tvora nekilnojamo turto registre buvo įregistruota 1993 m., todėl E. J.-K., 2005 metais įsigijęs nekilnojamą turtą, nežinojo, kad jis yra savavališkai užėmęs kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo dalį ir tuo daro kokį nors pažeidimą. Nėra ginčijama, kad 2014 m. spalio 31 d. buvo atnaujinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, tačiau šie duomenys nebuvo patikslinti, tai yra atlikus matavimus buvo nustatyta, kad sklypo ribos nėra pasikeitusios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta E. J.-K. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, ir skundžiamame nutarime išdėstė išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo E. J.-K. padarytoje veikoje.Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais.Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, E. J.-K. buvo kaltinamas už savavališką privačios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 kv. metrų ploto dalies užėmimą. Kaltinimas E. J.-K. padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą suformuluotas nurodant, kad minėta sklypo dalis užtverta metalo konstrukcijų tvora betoniniu pagrindu su mūriniais stulpais, stovinti už sklypo ribos, tarp posūkio taškų 4-5-6 (pažymėtų žemės sklypo plane).Byloje neginčijamai nustatyta, kad protokole nurodyta metalo konstrukcijų tvora, pagal kadastrinius duomenis priklausanti E. J.-K. žemės sklypui, užima svetimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 kv. metrų ploto dalį (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-64-(14.8.71), b. l. 43-48). Tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas.Byloje esančiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu, 2001 m. kovo 15 d. sudarytu žemės sklypo ribų planu (b. l. 15-21, 50-51) nustatyta, kad E. J.-K. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą su statiniais ir kitais priklausiniais (tvora, kiemo aikštelė, terasa). Šį žemės sklypą su minėtais priklausiniais jis įsigijo 2005 m. lapkričio 22 d. sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių minėtų faktinių duomenų taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo protokole minima tvora, kartu su kitais statiniais – kiemo aikštele ir terasa, baigti statyti 1993 metais, ir žemės sklypas suformuotas atliekant tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taigi nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyto žemės sklypo ribos buvo suformuotos ir nurodyta tvora pastatyta iki E. J.-K. įsigyjant minėtą žemės sklypą. Nors Institucija apeliaciniame skunde pažymi, kad 2014 m. spalio 31 d. buvo atnaujinti minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys, tačiau byloje nėra nustatyta, kad atlikus naujus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos būtų keičiamos (b. l. 39-40). Kaip minėta, pats žemės užėmimo faktas nustatytas tik 2017 m. balandžio 21 d. Institucijai pakartotinai atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą.Tikslių sklypo ribų nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis procesas, todėl Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad E. J.-K. nuo pat sklypo įsigijimo momento ir ypač po kadastrinių matavimų patikslinimo žinojo apie tvora aptvertą didesnę sklypo dalį nei jam nuosavybės teise priklauso, visiškai nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aktyvius veiksmus – savavališką žemės užėmimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013). Nagrinėjamoje byloje jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad E. J.-K. administracinio nusižengimo protokole nurodytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 kv. metrų ploto dalies tvora neaptvėrė, tai yra savavališkai neužėmė, taigi jo veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.Apygardos teismui pripažinus, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta, nenustačius E. J.-K. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami teismo nustatyti administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos priimto nutarimo trūkumai (nenurodytas teisės aktas, kurio nuostatos buvo pažeistos), nenagrinėjami. Šiuo atveju skundžiame teismo nutarime buvo išsamiai atskleista E. J.-K. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė ir minėtų trūkumų pašalinimas jo kaltės (nekaltumo) klausimui įtakos neturėtų. Kartu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisenos dėl savavališko žemės užėmimo nutraukimas neužkerta kelio kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypų ribų spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kas teisingai išaiškinta ir apylinkės teismo nutarime.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto Lauryno Zinkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.