Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-581/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-03Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
1A-197-581/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60411-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1A – 197 – 581/2019Proceso Nr. 1-01-1-60411-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugsėjo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Priteista iš A. P. 124,43 EUR gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat 700 Eur nukentėjusiajam A. P. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 70 Eur proceso išlaidų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2018-12-22 apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini), A. P. smogė rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, pasekmėje dėl sumušimų pakaušyje ir nosies nugarėlėje, pasireiškusių minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kairės akies vidiniame kampe ir akiduobės apatinio krašto projekcijoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 3 d. apkaltinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamą nuosprendį, nes apylinkės teismas nepakankamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.

2.1 Nuteistasis neneigia, kad jam inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku su H. P. ir Š. S. buvo nuvykęs pas A. B., kur sutiko A. P., tačiau su pastaruoju joks konfliktas neįvyko, smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Mano, kad A. B. ir A. P. parodymais, kurie jam (apeliantui) nenaudingi, remtis negalima nes šie asmenys įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, ką jie patys nurodė apklausose, todėl jo kaltė negali būti grindžiama liudytojų, kurie įvykio metu elgėsi neadekvačiai, parodymais. Liudytoja G. P. įvykio vietoje nebuvo, todėl jos parodymai apeliantui taip pat kelia abejonių.

2.2 Nesutinka, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai atmetė jo (apelianto) ir liudytojų H. P., Š. S. parodymus, pripažindamas juos melagingais, o kaip teisingus ir nuoseklius vertino nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų A. B., G. P. parodymus, nes, apelianto įsitikinimu, minimi asmenys susimokę prieš jį ir nori jam pakenkti. Be to, šių asmenų parodymai vis gi nesutampa tarpusavyje, nes A. B. apklausiamas nebuvo įsitikinęs, kad jis (apeliantas) vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o pastarasis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų jam buvo smūgiuota.

2.3 Svarbu yra ir tai, kad įvykio vietoje nėra užfiksuota jokių nusikaltimo pėdsakų – kraujo ar kt., todėl jo kaltė neįrodyta.

2.4 Teigia, kad dėl nepagrįstų kaltinimų jis prarado darbą, šiuo metu negali įsidarbinti, apygardos teismo prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kadangi nuteistasis ginčija nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nuteistasis A. P. neneigia, kad įvykio dieną su H. P. ir Š. S. buvo nuvykę pas A. B., kur buvo ir nukentėjęs A. P., tačiau neigia nukentėjusiojo atžvilgiu atlikęs smurtinius veiksmus, nurodydamas, kad jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nepakanka, nes jokių nusikaltimo pėdsakų įvykio vietoje nerasta, o nukentėjęs A. P., liudytojai A. B. ir G. P., kuri įvykio vietoje net nebuvo, jį apkalba, siekdami pakenkti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl A. P. atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6.1 Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo A. P., liudytojų A. B., G. P., iš dalies ir nuteistojo A. P. bei liudytojų H. P. ir Š. S. parodymai apie jų buvimą A. B. namuose, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvada ir kiti surinkti duomenys visiškai įrodo A. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

7. Nukentėjusysis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuosekliai teigė, kad jam svečiuojantis pas A. B., į kambarį, kuriame jie sėdėjo, įėjo jam žinomi H. P. ir Š. S., bendraujant su H. P. šis Š. S. liepė pakviesti A. P., o pastarasis įėjęs į kambarį be jokios dingsties jį puolė ir ėmė smūgiuoti kumščiais į galvos sritį, nugriuvus ant šono ir dengiantis galvą rankomis, toliau smūgiavo rankomis bei kojomis, kol jis išsilaisvinęs, basas išbėgo iš A. B. namų.

7.1 Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. P. dar kartą parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus. Jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

7.2 Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad A. P. besisvečiuojant pas jį namuose ir abiem vartojant alkoholį, į kambarį atvykę įėjo H. P. bei Š. S. ir jie visi kalbėjosi, netrukus įėjo A. P. ir pamatė, kad šis parvertė A. P. ant lovos, sudavė kelis smūgius, po ko A. P. išbėgo į lauką, o A. P., H. P. ir Š. S. pasišalino iš jo namų.

7.3 Apklausiama G. P. parodė mačiusi, kaip jai automobiliu atvykus prie A. B. namų parsivežti į namus sutuoktinio A. P., pamatė jį basą išbėgantį iš A. B. namų link miško, o netrukus paskui sutuoktinį išėję trys asmenys sėdo į kieme stovintį automobilį ir išvažiavo. Sutuoktiniui priėjus prie jos pamatė sužalojimus galvos srityje, apie įvykį iš karto pranešė bendrosios pagalbos telefonu.

7.4 Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus dėl A. P. padarytų sužalojimų patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos srityje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 86).

7.5 Kad nukentėjusysis A. P. buvo sumuštas būtent A. P. inkriminuotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad tiek A. P., tiek G. P. bendrosios pagalbos telefonu skambino iš karto po įvykio, pranešdami, kad A. P. sumušė būtent apeliantas.

7.5 Abejoti minėtų liudytojų parodymų, iš esmės paneigiančių A. P. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, patikimumu bei objektyvumu, teisinio pagrindo nėra. Jų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse atitiko ir nukentėjusiojo parodymus bei kitus jau paminėtus įrodymus. Be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas A. P. nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu, todėl kolegija neturi pagrindo jais netikėti vien todėl, kad A. P. su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatlikęs. Nuteistasis neneigia buvęs įvykio vietoje, tuo tarpu jo parodymai apie tai, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nevartojo, atmetami, kaip pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Nuteistasis A. P. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad praeityje nei su A. P., nei su A. B. nebuvo susipykę, o apeliaciniame skunde nenurodė pagrindo, kodėl jie turėtų jį nepagrįstai kaltinti nusikalstamos veikos padarymu.

7.6 Nors A. P. teigia, kad jo nekaltumą įrodo kartu buvusių asmenų – H. P. ir Š. S. parodymai, tačiau apylinkės teismas juos pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir apie jų galimai melagingus parodymus pranešė prokurorui (tomas 2, b. l. 56).

7.7 Apygardos teismas pastebi ir tai, kad H. P. ir Š. S. parodymai, priešingai nei nurodoma skunde, ne tik prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tačiau yra prieštaringi ir tarpusavyje, nes, Š. S. teigimu, jam su H. P. ir A. P. atvykus prie A. B. namų, su pastaruoju jie susitiko lauke ir ten parūkę išvažiavo namo, nukentėjusiojo tą dieną jis nurodė iš viso nematęs. o H. P. teigė, kad parūkyti su jais iš A. B. namų į lauką buvo išėjęs ir A. P..

8. Nepagrįsti ir A. P. skundo teiginiai, kad A. P. ir A. B. parodymai nesutampa tarpusavyje, nes A. B. apklausiamas nebuvo įsitikinęs, kad apeliantas vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o pastarasis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų jam buvo smūgiuota.

8.1 Viso proceso metu A. B. nuosekliai teigė matęs, kad jo namuose A. P. kumščiais suduodamas smūgius į galvą sumušė būtent apeliantas. Nors minimas liudytojas nurodė nematęs, kaip nukentėjusysis buvo spardomas kojomis, apie ką parodė A. P. ir ši aplinkybė iš A. P. inkriminuoto kaltinimo apylinkės teismo buvo pašalinta, tačiau iš A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti ir tai, kad jam bandant apginti mušamą draugą, H. P. užstojo kelią ir jo nepraleido, todėl akivaizdu, kad jis pavienių įvykio detalių galėjo ir nematyti, tačiau ši aplinkybė neduoda jo parodymų vertinti kaip nepatikimų ir apelianto atsakomybės nemenkina.

8.2 Nepagrįsti skundo teiginiai, kad nukentėjusiojo parodymus kaip prieštaringus reikia vertinti todėl, kad jis negalėjo nurodyti tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus, nes akivaizdu, kad stresinėje situacijoje, kaip šiuo atveju, kuomet asmens atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas ir jis suvokia apie grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, kai jų buvo daugiau nei keli, neįmanoma. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturias trauminiais poveikiais, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tai reiškia, kad buvo įvertinta sužalojimų visuma, sąlygojanti apelianto atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir šiuo atveju tikslus smūgių skaičius nėra svarbus.

8.3 Tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta nusikaltimo pėdsakų, apelianto atsakomybės taip pat nešalina, nes iš nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio – nustatytos poodinės kraujosruvos ir audinių patinimai – nusikaltimo vietoje nusikaltimo pėdsakų galėjo ir nelikti dėl to, kad žaizdų, kurioms būdingas kraujavimas, nebuvo padaryta. Byloje surinktų įrodymų nuteistojo kaltei padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsti visiškai pakanka.

9. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas A. B. įvykio metu buvo neblaivūs, todėl ir dėl šios aplinkybės jų parodymai neturi būti vertinami kaip patikimi. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus jie įvykio aplinkybes dėstė nuosekliai ir sklandžiai. Jų parodymai, priešingai nei apelianto, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl jais nesivadovauti, kaip jau buvo minėta, nėra teisinio pagrindo.

10. Apibendrinusi kolegija daro išvadą, kad apelianto kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įrodyta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmos instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti A. P. prašymą ir išteisinti jį dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

11. Apylinkės teismas tinkamai kvalifikavęs apeliantui inkriminuotas veikas, už jas A. P. paskyrė ir tinkamą bausmę.

11.1 Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

11.2 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. P. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino A. P. padarytos veikos pavojingumą, jo elgesį iki veikų ir po jų padarymo, jo asmenybę bei padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

11.3 Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. skundžiamas nuosprendis devintas, anksčiau jis buvo teisiamas už vagystes, viešosios tvarkos trikdymą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jam buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamą veiką, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus neilgam laikui po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, ne kartą baustas ir administracine tvarka.

11.4 Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad A. P. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. Sistemingai A. P. vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai rodo, kad ir nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšies, šiuo atveju nebepakanka ir skundžiamu nuosprendžiu apeliantui visiškai pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė.

11.5 Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo asmenybę, ankstesnius teistumus ir asmenybę, negali būti laikoma per griežta.

12. Teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė