- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-704-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Venipak“
- Ieškovas
- UAB „Kelias“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Venipak“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4377-235/2007 pagal ieškovo UAB „Kelias“ ieškinį atsakovui UAB „Venipak“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-12-28 ieškovas UAB „Kelias“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 20995,68 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-05-11 su atsakovu buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P060511/02, kurios objektu buvo prekės ir paslaugos. Ieškovas suteikė atsakovui prekių ir paslaugų už 20995,68 Lt, atsakovas prekes ir paslaugas priėmė, pretenzijų nepareiškė, tačiau vengia atsiskaityti, į siųstas pretenzijas nereagavo. Ieškovas nurodė, kad skolos sumokėjimo terminas yra pradelstas (LR CK 6.38 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Venipak“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal savo prigimtį ir esmę Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P060511/02 turi ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir barterinių mainų sutarties bruožų (sutarties 2.2 p.). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui prekes mainais už vežimo paslaugas (mainų sutartis), o mainais nepadengta suma gali sudaryti tik 7000 Lt (pirkimo – pardavimo sutartis). Atkreipė dėmesį, jog ieškovui, kaip ūkio subjektui, taikomi didesni apdairumo bei rūpestingumo standartai, todėl jis turėjo suvokti atskirų sutarties punktų reikšmę. Pagal sutarties 2.4 p. ieškovas gali reikalauti sumokėti už prekes ne barteriniu mainu tik 7000 Lt sumą. Reikalavimas sumokėti 20995,68 Lt yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Į ieškovo pretenzijas atsakovas reagavo, siūlydamas mažinti esamą įsiskolinimą barteriniais mainais bei suteikė ieškovui mainais už perduotas prekes vežimo paslaugas, kurių vertė 8185,38 Lt. Ieškovas sutiko su tokiu sudarytos sutarties vykdymu bei atsiskaitymu už perduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Šiais veiksmais ieškovas sudarė pagrindą manyti, jog už perkamas prekes atsakovas privalės atsiskaityti mainais, suteikiant vežimo paslaugas, o ieškovas užsakys tokias paslaugas. Dalyje ieškovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kurių suma sudaro 5576,31 Lt, nėra atsakovo atstovo parašų ir tai leidžia abejoti ieškovo sąžiningumu ir reikalavimų pagrįstumu. Šiose sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės jam nebuvo perduotos, o ieškovas nepateikė ir nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis jis išrašė tokias sąskaitas – faktūras (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.305 str., 6.432 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kelias“ dubliku prašė priteisti 18555,74 Lt skolos ir 629,87 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu 2006-12-22 – 2007-01-25 ieškovas naudojosi atsakovo paslaugomis, šalys 2007-01-25 pasirašė tarpusavio suderinimo aktą, kuriuo priešiniai reikalavimai buvo užskaityti ir skolos dengimo būdu buvo patikslintas įsiskolinimas 18555,74 Lt sumai. Atsakovas, aiškindamas sutartį, rėmėsi 2.2 bei 2.4 punktais, bet nekreipė dėmesio į sutarties 2.3 p., kuriame nurodyta, kad pirkėjas už prekes apmoka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo datos 100 procentų prekių vertės. Atsakovas, neapmokėdamas viršyto kredito limito, laiku neapmokėjęs sąskaitų pagal 2006-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 p., nevykdydamas užsakymų, elgėsi nesąžiningai, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Venipak“ triplike nurodė, kad 2007-01-25 atsakovo direktorius, pasirašydamas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš esmės suklydo dėl tokio akto turinio ir reikšmės. Už atsakovo buhalterinės apskaitos vedimą ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymą yra atsakinga buhalterė A. S., kuri pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų aktą, nežinojo apie atsakovui iškeltą civilinę bylą, o PVM sąskaitų – faktūrų registravimo metu nepastebėjo, kad dalis šių PVM sąskaitų – faktūrų yra nepasirašytos įgaliotų atsakovo darbuotojų. Už tokį neatsakingą ir nerūpestingą darbuotojo pareigų vykdymą A. S. buvo nubausta pastaba. Dar kartą atkreipė dėmesį, jog nesutinka su ieškovo reikalavimais, kadangi atitinkamos prekės, nurodytos PVM sąskaitose – faktūrose, atsakovui nebuvo perduotos, o ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už tokias prekes. Ieškovo reikalavimas sumokėti visą įsiskolinimo sumą pinigais yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatoms, kadangi tarp šalių sudarytos sutarties esmė buvo atsiskaitymas ne pinigais, bet mainais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-03-27 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 16248,95 Lt įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidas – 487,46 Lt sumokėto žyminio mokesčio (2007-05-02 nutartimi buvo ištaisyta aiški aritmetinė klaida: vietoj 629,77 Lt žyminio mokesčio nurodant 487,46 Lt).
Teismas pažymėjo, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 16248,95 Lt sumos, kadangi naudojosi atsakovo paslaugomis ir dalį įsiskolinimo užskaitė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo pagal Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P060511/02 susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę laiku atsiskaityti už teikiamas prekes bei paslaugas ir susidarė įsiskolinimas, kurio likutis pagal šalių pasirašytą 2007-01-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą sudarė 18555,74 Lt sumą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovo advokato D. S. 2007-01-11 raštu buvo teikiamas pasiūlymas dėl ginčo sureguliavimo taikiu būdu bei sutikimas pripažinti 18550,74 Lt skolą su sąlyga, kad ieškovas pasinaudos atsakovo paslaugomis už 7000 Lt (atsižvelgiant į sutarties 2.4 p.), o likusią sumą 11550,74 Lt atsakovas turi sumokėti. Teismas pažymėjo, kad sutartis tarp šalių nėra nutraukta, ieškovas sustabdė paslaugų tiekimą, kadangi atsakovas neatsiskaitė, ir šie veiksmai neprieštaravo CK nuostatoms. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2007-01-01 iki 2007-03-19 dalį prievolės įvykdė, o ieškovas prievolės įvykdymą priėmė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškinio netenkinti (LR CK 1.5 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 4 d., 6.305 str., 6.432 str. 2 d., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Venipak“ pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2007-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį visiškai atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, tenkinamas ieškinį, visiškai nenagrinėjo ir netyrė reikšmingų bylai atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų dėl Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P060511/02 esmės bei teisinės prigimties. Dėl skirtingo šios sutarties nuostatų aiškinimo tarp šalių ir kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo pristatytas prekes tvarkos bei terminų. Ieškovas aiškino sutartį kaip pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovas – kaip turinčią ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir barterinių mainų sutarties bruožų. Pagal minėtą sutartį šalys susitarė, jog atsakovas atsiskaitys ne pinigais, bet mainais, teikdamas pervežimo paslaugas. Atsakovas negalėjo sutartyje nustatytu terminu, t.y. per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, atsiskaityti su ieškovu už pristatytas prekes, kadangi pats ieškovas laiku neužsakė iš atsakovo suteikti pervežimo paslaugas, lygiavertes perduotų prekių sumai. Toks sutarties aiškinimas yra esminės aplinkybės nagrinėjamojoje byloje, kurias teismas privalėjo ištirti. Tik konstatavus tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių prievolinių santykių prigimtį (pirkimo – pardavimo ar mainų), galima buvo nustatyti ar atsakovas tinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį. Teismas tik nustatė juridinį faktą, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P060511/02 susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o visiškai netyrė ir nepasisakė dėl šių santykių teisinės prigimties, bei sudarytos sutarties rūšies. Teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, kadangi reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos pagal atsakovo advokato raštą, kurio tapatumas ir teiginių tikrumas nebuvo patvirtintas advokato parašu. Atsakovas nesutinka, kad pagal atsakovo advokato D. S. 2007-01-11 raštą teismas konstatavo, kad neva atsakovas pripažįsta 18550,74 Lt skolą. Dar iki teisminio ginčo pradžios šalims bandant išspręsti ginčą taikiai, atsakovas, atsakydamas į ieškovo siųstas pretenzijas dėl pradelsto sumokėjimo termino, vienareikšmiškai atsisakė pripažinti ir siūlė iki 2007-05-31 mažinti esamą įsiskolinimą būtent barteriniais mainais. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatė klaidingas faktines aplinkybes. Teismas savo sprendimą grindė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytu 2007-01-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau visiškai ignoravo ir nevertino daugelio byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų. Ieškovo reikalaujama sumokėti 5576,31 Lt suma pagal atitinkamas PVM sąskaitas – faktūras yra nepagrįsta. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog prekės būdavo priimamos - perduodamos ieškovui ir atsakovui, pasirašant PVM sąskaitas – faktūras (tai atspindi dauguma sąskaitų – faktūrų), o atskiras prekių priėmimo – perdavimo aktas nebuvo sudaromas. Pažymėjo, kad jokie įrodymai negali teismui turėti iš anksto nustatytos galios ir teismo sprendimas turi būti paremtas visų byloje esančių įrodymų vertinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas neturėjo teisės tenkinti ieškovo ieškinio, nenustatęs prekių pristatymo pagal PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovo naudai priteistas žyminis mokestis neatitinka CPK nustatyto žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose, t.y. 3 procentai nuo priteistų 16248,95 Lt sudaro 487,46 Lt, o ne 629,77 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kelias“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti 2007-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ar atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas 2005-05-11 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P060511/02 tekstą ir tikrąją šalių valią, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kolegija konstatuoja, kad pats apeliantas nesąžiningai interpretuoja savo naudai 2005-05-11 Pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. P060511/02 nurodytas sąvokas. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad šalys numatė galimybę atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir mainų būdu, nepanaikino ieškovo teisės pasirinkti atsiskaitymo būdą – pinigais. Juolab, kad kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2007-01-25 tarp šalių sudarytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (b.l. 67), kuris nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Kolegija pripažįsta ieškovo reikalavimus dėl 16248,95 Lt skolos priteisimo pagrįstais ir teisėtais. Ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės tikslinti ieškinį vien dėl to, kad atsakovas pageidauja kitokio priešingos šalies procesinio dokumento turinio.
Aplinkybės, kad dalis PVM sąskaitų faktūrų, nepasirašytų atsakovo darbuotojo, buvo įtrauktos į atsakovo įmonės apskaitos sistemą, patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas gavo nurodytas prekes iš ieškovo. Tai, kad atsakovo įmonės vidiniuose apskaitos registruose yra apskaitomos PVM sąskaitos faktūros, nepasirašytos įgaliotų atsakovo darbuotojų, ir atsakovo darbuotoja A. S. buvo nubausta pastaba, nepanaikina atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu. Kolegija konstatuoja, kad ieškovas 2007-05-11 raštu (b.l. 119, 120) nutraukė 2005-05-11 su atsakovu sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P060511/02, tuo parodydamas, kad nepageidauja atsiskaitymo mainais.
Apeliacinės instancijos teismas šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus apie tai, kad atsakovo atstovas advokatas D. S. 2007-01-11 raštu teikė pasiūlymą pripažinti atsakovo 18550,74 Lt skolą su tam tikromis sąlygomis, nes 2007-01-11 raštas nėra pasirašytas atsakovo atstovo advokato D. S.. Tai, kad šalinama iš skundžiamo sprendimo dalis argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai skolą, bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir priteisdamas žyminį mokestį, kurio mažinti nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia 2007-05-02 nutartimi buvo ištaisyta sprendime padaryta aiški aritmetinė klaida: vietoj 629,77 Lt žyminio mokesčio nurodant 487,46 Lt sumą (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).
Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantui nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 27 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė