Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, gynėjui advokatui J. K., nukentėjusiajai M. S., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. E., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, tačiau 2013-11-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. 1 p., 38 str. 1 d. 2 p., 38 str. 1 d. 4 p., LR BPK 303 str. 4 d. – atleisti V. E. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3 d. padarymo, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 5 MGL įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, bei grasino nužudyti, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu, savo šeimos nariui – motinai M. S. tyčia suėmė už abiejų rankų ir jas spaudė, po to paėmė metalinį strypą priėjęs prie M. S. juo užsimojo ir grasino nužudyti, tokiais savo veiksmais, smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė M. S. fizinį skausmą bei grasino nužudyti.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad 2015-08-17, kilo konfliktas, kurio metu būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jis suėmė savo mamai M. S. už rankų ir jas spaudė, bei paėmęs metalinį strypą užsimojo pastarosios atžvilgiu, grasino nužudyti. Nukentėjusios atsiprašė, žalos nepadaryta. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka su prokuroro siūloma poveikio priemone.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad 2015-08-17, apie 19.00 val., tarp jos ir sūnaus V. E. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis suėmė jai už abiejų rankų ir spaudė. M. S. jautė fizinį skausmą. Po to sūnus atsinešė metalinį strypą, juo užsimojo ir grasino nužudyti, tačiau smūgių nesudavė. M. S. labai išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus jos atsiprašė, žalos jai nepadaryta, pretenzijų jam neturi, prašo neskirti griežtos bausmės (b.l. 12, 13, 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusios ir liudytojų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga: Protokolu pareiškimu (b.l.3); įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 4-6), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-10), nukentėjusiosios M. S. apklausos protokolais (b.l. 12, 13, 14-15); bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai vartojo smurtą, ko išdavoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, bei grasino nužudyti. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis V. E. nusikalto antrą kartą, padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, visiškai prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusios ir ši prašė neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Kad gailisi nusikaltęs ir nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, nebuvo baustas administracine tvarka, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš vidutinio švelnumo, tačiau pakankamai griežtą jo atžvilgiu šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį - laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str. ). Tai padės neįzoliavus kaltinamąjį nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę rasti darbą ir pradėti dirbti, remti šeimą materialiai.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Teismo nuomone kaltinamajam netaikytinas susitaikymo su nukentėjusiuoju institutas, nes prokuroras ir nukentėjusysis to neprašė.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Be to, kaltinamajam LR BK 65,66 str. tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2015-08-17 iki 2015-08-18 imtinai ( b.l. 44,55-56).

Teismas laiko, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str. ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei nemokamus darbus ( BK 48 str. 6 d. 3,5 p.).

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė ( b.l. 55).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3215, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. E., išlaidas iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudaro 105,71 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Byloje daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

V. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 140 str. 2 d. 7 (srptyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pagal LR BK 145 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėn. laisvės apribojimo.

Taikyti LR BK 63 str. 1, 5 d.d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę (bausmių apėmimo būdu, idealioji sutaptis) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 1 (vienerius) metus ir 6 (tris) mėnesius be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus bei įpareigojimus ir per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be to per 6 (šešis) mėnesius neatligintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neigaliaisias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą V. E. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 1 (vienerių ) metų laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 1 (vienerių ) metų laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus ir per per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be to per 6 (šešis) mėnesius neatligintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neigaliaisias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Darbus pradėti nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuosprendžio nuorašą gavus Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos Vilkaviškio skyriuje.

Be to, kaltinamajam LR BK 65,66 str. tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2015-08-17 iki 2015-08-18 imtinai, kur viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms ( b.l. 44,55-56).

Paskirtą kardomąją priemonę - periodišką registraciją policijos įstaigoje, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.