- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- I-119-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00736-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č., trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei G. S. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus Raštą dėl žemės sklypo (Kačerginės kadastro vietovėje) 2017-12-18 Nr. 7SD-8647-(14.7.104.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Sprendimą dėl G. K. skundo 2018 m. kovo 13 d. Nr. lT-4-(7.5.); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno rajono skyrių) patvirtinti pareiškėjui G. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 211, kurį pareiškėjas pasirinko iš laisvo valstybinio žemės fondo Nr. 26.
Pareiškėjas skunde (b. l. 66-86) bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2017-12-18 individualiu administraciniu aktu Nr. 7SD-8647-(14.7.104.) (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus sprendimas) atsisakė tvirtinti pareiškėjui G. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 211, motyvuojant tuo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija nederino žemės sklypo Nr. 211 projektinių sprendinių plano, nes ši teritorija reikalinga Kačerginės bendruomenei, parapijos tikintiesiems ir siūlo gamtiniu požiūriu vertingą teritoriją priskirti visuomenės poreikiams.
Nesutikdamas su teritorinio padalinio sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuris 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. lT-4-(7.5.) „dėl G. K. skundo“ (toliau – ir NŽT sprendimas) pareiškėjo G. K. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisingi, todėl turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjas nurodė, kad rengiant 2016 m. Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nagrinėjamas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015-04-09 prašymas dėl “teritorijos prie koplyčios” ir kitų objektų suprojektavimo Kauno rajono savivaldybei, kuri pripažinta būtina visuomenės poreikiams. 2016-02-17 savivaldybė dalyvavo Pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų ribų suprojektavimo ir plotų nustatymo, suderino Kauno rajono savivaldybei projektuojamų 9 žemės sklypų ribas, tame tarpe ir prie koplyčios žemės sklypo Nr. 208 ribas ir 0,12 ha žemės plotą. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius šį žemės sklypą paženklino vietovėje, Savivaldybė buvo supažindinta su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu, pasirašė 2016-05-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Valstybinės žemės panaudos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės buvo pasirašyta 2016-09-26. Likusi 0,42 ha žemės dalis (prie (duomenys neskelbtini) gatvių) rengiant sekantį 2017 m. Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo įtraukta į laisvą valstybinį žemės fondą.
NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-998-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos Kačerginės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ (toliau – ir 2017-10-09 Įsakymas) buvo nuspręsta rengti Kauno rajono Kačerginės kadastro vietovės 3,9414 ha teritorijoje žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šiuo įsakymu patvirtinta: žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengti teritorija ir jos ribos; laisvos žemės fondo žemės plotai; šios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas su naujais pažymėtais ar patikslintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotais ir ribomis; asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno rajono Kačerginės kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Asmenų sąrašas). Į Asmenų sąrašą pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę 9 eiliškumo grupėje įrašytas 2 eilės numeriu. Taip pat minėtu įsakymu paskirta pretendentų susirinkimo data - 2017 m. spalio 26 d.
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2017-10-11 raštu Nr. 7SD-7064-(14.7.104.) “Dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti pateikimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ informavo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą ir pateikė grafinę medžiagą (ištrauką iš Kačerginės kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano), su joje pažymėtais laisvos žemės plotais. Minėtu raštu buvo prašoma iki 2017 m. spalio 26 d. pateikti reikalavimus projektui prilyginamam planui rengti, taip pat prašoma nurodyti žemės sklypams Nr. 26, Nr. 27, Nr. 28 ir Nr. 29 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
2017 m. spalio 26 d. G. K. dalyvavo vykusiame pretendentų susirinkime ir pageidavo gauti lygiavertį žemės sklypą Kačerginės miestelyje iš laisvos valstybinės žemės fondo. Pareiškėjui laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 26 buvo suprojektuotas lygiavertis turėtajam 0,24 ha žemės sklypas Nr. 211, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnija 2017-11-20 raštu Nr. (1.9.)-(duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų išbraukimo iš laisvo žemė fondo“ kreipėsi į NŽT Kauno skyrių ir prašė iš žemėtvarkos projekto plane pažymėtus Nr. 210 (0.18 ha) ir Nr. 211 (0,21 ha) žemės sklypus išbraukti iš laisvos žemės fondo sąrašų ir neperduoti neatlygintinai nuosavybėn.
NŽT Kauno skyrius 2017-11-29 raštu Nr. 7SD-8225-(14.7.104.) “Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams” informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją, jog laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. 26, kurio plotas 0,42 ha, 2017-10-26 pretendentų susirinkime, pasirinko du pretendentai gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl Savivaldybės prašymas negali būti tenkinamas.
NŽT Kauno skyrius 2017-11-30 raštu Nr. 7SD-8234-(14.7.104) ,,Dėl projektui prilyginamo plano derinimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211 projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio suderinimo, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracija 2017-12-11 raštu Nr. SD-2606 ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ informavo, kad nederina žemės sklypo Nr. 211, nes šia teritorija naudojasi parapijos tikintieji.
Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017-12-11 raštą, NŽT Kauno skyrius ir priėmė skundžiamą 2017-12-18 sprendimą - netvirtinti G. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211.
Pareiškėjo manymu, tokie Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl šių institucijų veiklos skaidrumo, sudaro pagrindą manyti atsiradus neskaidriems trečiųjų asmenų interesams, kuriuos šiuo atveju gina šios institucijos. G. K. pasirinkto žemės sklypo Nr. 211 reikalingumas visuomenės poreikiams kelia pagristų abejonių, kadangi šis žemės sklypas buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą ir tik pareiškėjui įgyvendinus savo teisę ir pasirinkus šį žemės sklypą, jis staiga pasidarė reikalingas visuomenės poreikiams. Pažymėjo, jog minėti visuomenės poreikiai yra įvardinti abstrakčiai, jų nedetalizuojant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes G. K. susipažinęs su valstybės institucijos patvirtintu laisvos valstybinės žemės fondu, 2017-10-26 vykusio pretendentų susirinkimo metu, būdamas įrašytas antruoju eilės numeriu Asmenų sąraše, įgyvendino savo teisę ir pasirinko žemės sklypą Nr. 211, kurio vėliau Kauno rajono skyrius netvirtino. Taigi, G. K. pagrįstai tikėjosi gauti neatlygintinai pasirinktą žemės sklypą Nr. 211 ir neturėjo pagrindo manyti, jog šis žemės sklypas negali būti pasirenkamas pretendentų, kadangi reikalingas visuomenės poreikiams.
Pareiškėjo manymu, tokie viešojo administravimo institucijų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu neatitinka nei LR Konstitucijoje įtvirtintų, nei jokių viešojo administravimo, nei apskritai pamatinių (teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių) principų.
Dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. sprendimo pareiškėjo atstovė nurodė, kad jis taip pat yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
NŽT sprendime nurodytas atsisakymas perduoti pareiškėjui Sklypą motyvuotas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 54 punkto nuostata, t. y. tuo, kad tai negali būti padaryta, nes Sklypo naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o tokio naudojimo būdo žemės sklypai negali būti suteikiami taikant būdą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, Metodikos 54 punkte nėra įsakmiai nurodyta, kad perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems kitos paskirties žemės sklypai gali būti projektuojami tik laisvos žemės fondo žemėje, kurią pagal bendruosius planus numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai, ir, kad laisvos žemės fondo žemėje, kurią pagal bendruosius planus numatyta naudoti inžinerinėms infrastruktūroms ar rekreacijai, negali būti projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems kitos paskirties žemės sklypai. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų lygiaverčiais žemės sklypais atkūrinėti kitos paskirties žemę, kuri nėra skirta pastatų statybai, t. y. būtent tokiuose būduose kaip visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirų želdynų teritorijos bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos ir pan.
Pareiškėjo teigimu, net ir tuo atveju, jei būtų pripažįstamas NŽT direktoriaus skundžiamame sprendime esantis minėtas išaiškinimas, nagrinėjamu atveju esant pagrįsta, kad viešojo administravimo subjektas - Nacionalinė žemės tarnyba (jos teritorinis padalinys), netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, esant galiojančiam NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymui Nr. 7V1-1213-(14.7.2.) “Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos Kačerginės kadastro vietovės Žemės sklypu planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo”, kuriuo patvirtintas suprojektuotas suteikiamas neatlygintinai kitiems Asmenų sąraše esantiems pretendentams A. G. ir R. M. žemės sklypas Nr. 212, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas - kita, rekreacinės teritorijos, ir skundžiamais NŽT sprendimais, kuriais atsisakyta pareiškėjui tvirtinti suprojektuotą ginčo žemės sklypą, įtvirtinta asmenų (šiuo atveju pretendentų) diskriminacija, asmenų lygiateisiškumo principo, teisėtų lūkesčių principo ir kitų pamatinių principų pažeidimas.
Dėl minėtų priežasčių skundžiami NŽT sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi žemės sklypai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pagal taikytinas teisės normas gali būti perduodami atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 90-94) bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.6 p. nustatyta, jog laisvos žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra žemės sklypus, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodama asmenims arba nuomojama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011-08-24). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms. Kai pagal bendruosius planus šią žemę numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų statybai, joje gali būti formuojami ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą už valstybės išperkamą žemę perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai individualiai statybai.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymas Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 54 p. nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypai projektuojami teritorijoje, kuri yra užstatyta ne žemės ūkio veiklai naudojamais statiniais arba teritorijoje, kurią pagal teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius planus numatyta naudoti kitai paskirčiai. Šiose teritorijose kitos paskirties žemės sklypai projektuojami vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat galiojančiais teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens išduotais reikalavimais žemėtvarkos projektui rengti ir (ar) priimtais sprendimais dėl kitos paskirties žemės sklypų minimalių ir maksimalių dydžių nustatymo. Laisvos žemės fondo žemėje, kurią pagal bendruosius planus numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai, gali būti projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems kitos paskirties žemės sklypai. Pretendentui už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą valstybės išperkamą žemę gali būti projektuojamas tik vienas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypas. Kaip atskiras žemės sklypas neprojektuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad ginčo žemės sklypas Nr. 211 pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299, sprendinius nepatenka į teisės aktuose nustatytus atvejus, kuriems esant galimas nuosavybės teisių atkūrimas neatlygintinai perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl administraciniai sprendimai netvirtinti žemės sklypo Nr. 211 yra pagrįsti.
Be to, atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas Nr. 211 nebuvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės administracija, todėl sprendimas netvirtinti pareiškėjui suprojektuoto sklypo Nr. 211 yra pagrįstas ir remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 18. 1 p.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ar yra priimti pažeidžiant administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš sprendžiant ginčijamų sprendimų išdavimo klausimą, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir nėra pagrindo juos panaikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės patvirtinti pareiškėjui G. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 211, kurį pareiškėjas pasirinko iš laisvo valstybinio žemės fondo, kadangi pateiktas Žemės reformos žemėtvarkos projektas dėl šio sklypo nebuvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės administracija Tvarkos aprašo 18,1 p. ir Metodikos 85 ir 129 punktų nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017-12-11 sprendimas dėl ginčo žemės sklypo nederinimo yra nenuginčytas, todėl yra galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,3975 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei (b. l. 96,102). NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-998-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos Kačerginės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ (b. l. 43-45) buvo nuspręsta rengti Kauno rajono Kačerginės kadastro vietovės 3,9414 ha teritorijoje žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šiuo įsakymu patvirtinta: žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengti teritorija ir jos ribos; laisvos žemės fondo žemės plotai; šios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas su naujais pažymėtais ar patikslintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotais ir ribomis; asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno rajono Kačerginės kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Asmenų sąrašas). Į Asmenų sąrašą pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę 9 eiliškumo grupėje įrašytas 2 eilės numeriu.
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2017-10-11 raštu Nr. 7SD-7064-(14.7.104) ,,Dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti pateikimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją apie pradedamus rengti Kačerginės kadastro vietovėje žemės sklypų planus, prilyginamus žemėtvarkos projektui, prašydamas pateikti reikalavimus šiems planams rengti, taip pat prašydamas pateikti informaciją dėl Kačerginės kadastro vietovėje nustatytuose laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 26 (ginčo plotas), Nr. 27, Nr. 28 ir Nr. 29 pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdų nustatymo (b. l. 47). Kauno rajono savivaldybės administracija 2017-10-26 raštu Nr. SD-2285 ,,Dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti pateikimo“ (b. l. 48) nurodė, kad ginčo žemės plotas patenka į urbanizuojamą teritoriją, prioritetinis žemės naudojimo būdas ir pobūdis kitos paskirties žemė, galimi pobūdžiai: visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, paslaugoms: socialinei bei aptarnavimo veiklai (mokslo, sveikatos apsaugos, maldos namų ir kt.).
Pareiškėjui laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 26 buvo suprojektuotas lygiavertis turėtajam 0,24 ha žemės sklypas Nr. 211, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (b. l. 49-52).
Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnija 2017-11-20 raštu Nr. (1.9.)-(duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų išbraukimo iš laisvo žemė fondo“ (b. l. 98) kreipėsi į NŽT Kauno skyrių ir prašė iš žemėtvarkos projekto plane Nr. 211 (0,21 ha) pažymėtą ginčo žemės sklypą išbraukti iš laisvos žemės fondo sąrašų ir neperduoti neatlygintinai nuosavybėn. NŽT Kauno skyrius 2017-11-29 raštu Nr. 7SD-8225-(14.7.104.) “Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams” informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją, jog laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. 26, kurio plotas 0,42 ha, 2017-10-26 pretendentų susirinkime, pasirinko du pretendentai gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl Savivaldybės prašymas negali būti tenkinamas (b. l. 53,54).
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, vadovaudamasis Metodikos 84,85 punktais, 2017-11-30 raštu Nr. 7SD-8234-(14.7.104) ,,Dėl projektui prilyginamo plano derinimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211 projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio suderinimo (b. l. 101).
Kauno rajono savivaldybės administracija 2017-12-11 sprendimu Nr. SD-2606 ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ nutarė nederinti pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211 projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio (b. l. 55).
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymą derinti žemės sklypą Nr. 211, skundžiamu 2017-12-18 sprendimu Nr. 7SD-8647-(14.7.104) ,,Dėl žemės sklypo (Kačerginės kadastro vietovėje)“ nusprendė netvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijos nesuderinto suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211 (b. l. 27).
Pareiškėjas šį Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus sprendimą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kuris 2018-03-13 sprendimu Nr. 1T-4-(7.5.) ,,Dėl G. K. skundo“ pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 29-34).
Ginčas byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2017-12-18 sprendimo Nr. 7SD-8647-(14.7.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018-03-13 sprendimo Nr. 1T-4-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, buvusių savininkų turėtus kaimo vietovėje, valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika).
Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnį žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. To paties įstatymo 20 straipsnis numato, kad apie žemės reformos žemėtvarkos projektus skelbiama viešai, šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, nepažeidžiant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesų ir teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tvarkos aprašo 18.1. punkte taip pat numatyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai turi būti suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal suprojektuotų žemės sklypų buvimo vietą, o parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai tvirtinami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo (Tvarkos aprašo 19 punktas). Metodikos 84 punktas numato, kad parengtą, viešai apsvarstytą ir suderintą su žemėtvarkos skyriumi žemėtvarkos projektą su institucijomis, nurodytomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punkte, derina projekto autorius. Institucijos žemėtvarkos projektą suderina arba pateikia raštu motyvuotą atsisakymą žemėtvarkos projektą derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto autoriaus kreipimosi suderinti šį projektą dienos (Metodikos 85 punktas). Suderintą projektui prilyginamą planą ir kitus turimus su projektui prilyginamo plano rengimu ir derinimu susijusius dokumentus projekto autorius perduoda žemėtvarkos skyriui (Metodikos 129 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina žemėtvarkos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemėtvarkos projektą tvirtinti (visą žemėtvarkos projektą arba dalį žemėtvarkos projekto sprendinių, išskiriant sprendinius, kuriuos netikslinga tvirtinti) arba netvirtinti (metodikos 88 punktas).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo teisės patvirtinti dalies Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Kačerginės seniūnijos Kačerginės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, dėl pareiškėjui G. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211, kadangi ši projekto dalis nebuvo suderinta su institucija, nurodyta Tvarkos aprašo 18.1. punkte, t. y. su Kauno rajono savivaldybės administracija.
Kaip jau buvo minėta, Kauno rajono savivaldybės administracija 2017-12-11 sprendimu Nr. SD-2606 ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ nutarė nederinti pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo Nr. 211 projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio, kadangi ginčo teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams (b. l. 55). Pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017-12-21 sprendimu Nr. TS-443 „Dėl žemės sklypų pripažinimo būtinais visuomenės poreikiams ir jų įtraukimo į neprivatizuotinų žemės sklypų sąrašą“ nusprendė siūlyti NŽT Kauno rajono skyriui pripažinti ginčo žemės sklypą būtinu visuomenės poreikiams ir įtraukti jį į neprivatizuotinų žemės sklypų sąrašą (b. l. 171-179).
Akcentuotina, kad pareiškėjas patikslintu skundu ginčijo jam teisines pasekmes sukeliantį Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017-12-11 sprendimą Nr. SD-2606, tačiau jo skundas nebuvo priimtas, atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 134-136,152-156), todėl šis savivaldybės administracijos sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, o jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsižvelgiant į išvardintą teisinį reglamentavimą bei tai, kad ginčo atveju žemės sklypas Nr. 211 nebuvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakovo sprendimas netvirtinti pareiškėjui suprojektuoto sklypo Nr. 211 yra pagrįstas, teisėtas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestini ir kiti skundo reikalavimai - panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka 2018 m. kovo 13 d. priimtą NŽT direktoriaus sprendimą Nr. lT-4-(7.5.) bei išvestinį reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo patvirtinti pareiškėjui G. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 211.
Teisėjų kolegija vertina, kad likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.