Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, I grupės invalidas, išsituokęs, teistas 1 kartą:

2000-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 116 str. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. sugadino svetimą turtą, o būtent:

2010-12-05, apie 13 val., S. R. važiuojant automobiliu Kazliškių gatve Vilniuje, staigiai po automobilio ratais išbėgus V. V. šuniui, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, bei atsitrenkė į priekinę automobilio dalį, po ko pribėgo V. V., kuris kažkokiu daiktu trenkė į S. R. priekinį automobilio stiklą ir jį sudaužė, dėl to S. R. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-05, apie 13 val., jis prie savo namų, esančių Kazliškių gatvėje, vedžiojo šunį, ėjo per gatvę. Ten yra ženklas, kad važiavimas ir sustojimas draudžiamas. Tai, kad šuo buvo be pavadėlio, netiesa. Iš kažkur atsirado S. R. automobilis. Ji važiavo 50 km/h greičiu, nors kiemuose galima važiuoti 20 km/h greičiu. S. R. pradėjo stabdyti ir jos automobilis slydo apie 10 m. Jis, t. y. V. V., išgirdo, kad sucypė jo šuo, kuris ėjo per gatvę. R. R. partrenkė jo šunį, kuris buvo su pavadėliu ir antsnukiu. Ji vos nepartrenkė ir jo, t. y. V. V.. Jis pradėjo traukti šunį, nes šuo buvo po automobilio pakaba, buvo užspaustas galiniu ratu ir labai cypė. Paprašė, kad S. R. patrauktų savo automobilį, tačiau ji nereagavo, kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pro šalį ėjo žmogus, kuris viską matė. Kumščiu išdaužti stiklo neįmanoma. Tas žmogus įsėdo į S. R. automobilį ir pavažiavo atgal, tokiu būdu šuo buvo išlaisvintas. Šuns cypimas buvo toks stiprus, kad visi žmonės žiūrėjo išlindę pro langus. Atvykus policijos pareigūnams jis, t. y. V. V., paprašė išmatuoti S. R. automobilio stabdymo kelią, kad atkreiptų dėmesį, jog ji visą laiką kalba telefonu. Pareigūnai gana įžūliai atsakė, jog jis, t. y. V. V., per daug protingas, ir nuvežė jį į nuovadą. Į įvykio vietą buvo atvykęs S. R. vyras ar meilužis, kuris kalbėjo su policijos pareigūnais. Policijos nuovadoje jam, t. y. V. V., buvo daromas spaudimas, surašius protokolą jį davė tik pasirašyti, tačiau nedavė perskaityti. 2010-12-05 jis savo šunį vedžiojo su pavadžiu ir antsnukiu, šuo tada ištrūko iš rankų. Jis, t. y. V. V., nesudavė per automobilio langą kumščiu, trinktelėjo tik į automobilio sparną, nes norėjo, kad kuo greičiau būtų galima išlaisvinti šunį (b. l. 135-136).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. parodė, kad palaiko savo skundą. 2012-12-05, apie 12.30 val., ji važiavo pas savo draugę, pabuvo pas ją ir važiavo namo. Buvo labai slidu, šalikėlėje stovėjo automobiliai, ji negalėjo greitai važiuoti. Staigiai atbėgo šuo ir palindo po automobilio ratais. Iš karto pribėgo V. V., jis buvo labai agresyvus, trenkė per automobilio stiklą. V. V. sudaužė jos automobilio stiklą. Tada V. V. pribėgo prie jos, įžeidinėjo. Pribėgo vaikinas su mergina, vaikinas su V. V. pradėjo tarpusavy muštis. Kažkas iškvietė policiją. Jis, t. y. S. R., tikrai matė, kaip V. V. trenkė ranka per automobilio stiklą. Po to įvykio ji buvo labai sukrėsta. Ji net nepamatė, kaip šuo pribėgo prie jos automobilio, V. V. bandė šunį ištraukti. Ar šuo buvo su pavadėliu ji nepamena, atrodo, kad be (b. l. 136-137).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas S. D. parodė, kad jis tiksliai nepamena, ar rašė ikiteisminio tyrimo protokolą. Kokia kalba bendravo su V. V. tiksliai pasakyti negali. Jeigu dalyvauja vertėjas, tai būna užrašoma, tačiau jie stengiasi bendrauti su pašnekovu jam suprantama kalba. Šiuo atveju su V. V. jis, t. y. S. D., galėjo kalbėtis ir rusų kalba, kadangi yra rusakalbis. Visas paaiškinimas surašytas iš V. V. žodžių, V. V. spaudimas daromas nebuvo, ant paaiškinimo yra V. V. parašas (b. l. 146-147).

Teisiamajame posėdyje apklaustas V. V. kaltu neprisipažino, nurodė, kad nesudavė kumščiu per automobilio stiklą, jo neišdaužė, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. R. parodymais, iš kurių matyti, kad V. V. trenkė per jos automobilio stiklą, ko pasakoje pastarasis trūko. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad S. R. siektų pakenkti V. V., todėl jos parodymus vertina kaip objektyvius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio V. V. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog kumščiu trenkė į S. R. automobilio stiklą ir jį įskėlė. Nors teisiamojo posėdžio metu V. V. nurodė, kad policijoje jam buvo daromas spaudimas, jam buvo duodama tik pasirašyti, bet ne perskaityti, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, priešingai, liudytojas S. D. nurodė, kad V. V. paaiškinimas buvo surašytas iš jo žodžių ir spaudimas jam nebuvo daromas, taigi teismas šiuos V. V. teiginius vertina kaip nepagrįstus.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir veikos kvalifikacija yra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę V. V. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad yra neįgalus, į sunkią sveikatos būklę, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Iš byloje esančių UAB „Romtesta“ pinigų priėjimo kvito ir PVM sąskaitos – faktūros kopijų (b. l. 6-7) matyti, kad už priekinio stiklo keitimą S. R. sumokėjo 500 Lt, todėl jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš V. V. priteistina 500 Lt.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, priteistos turtinės žalos dydį, sveikatos būklę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pernelyg didelis, todėl mažintinas iki 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir skirti jam 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-08-13 iki 2012-08-14 (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių (2 MGL) dydžio baudai ir laikyti jį atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Priteisti iš V. V. S. R. 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.