- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-130-744/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00168-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. – D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubausta administracine nuobauda – įspėjimu. J. S. – D. nubausta už tai, kad nutarime nurodytais veiksmais (nepasirašo pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų dokumentų) nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. neužtikrindama vaiko interesų neįgyvendina tėvų valdžios.
2. Nesutikdamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. – D. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti minėtą nutarimą.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. – D. skundas tenkintas iš dalies, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta tirti iš naujo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje J. S.-D., administracinio nusižengimo tyrimo neatliko arba tai padarė itin formaliai, neišsamiai, nefiksuodama tyrimo atlikimo veiksmų pagal ANK numatytą tyrimo tvarką. Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir jos prieduose yra remiamasi įvairių institucijų pateiktų raštų informacija apie nagrinėjamą situaciją, tačiau šie duomenys prie administracinio nusižengimo bylos nepridėti, kartu nepateikti dokumentai, kurių nepasirašymu kaltinama J. S. – D. Be to, neaišku, koks pažeidimo laikas yra inkriminuojamas J. S. – D. ir už kokių pažeidimų padarymą ji yra traukiama atsakomybėn, nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė J. S. – D. nepasirašydama Institucijos nurodomų dokumentų.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Nesutikdama su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. Š. – T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad J. S. – D. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. Š. – T. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, Institucijos surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje vertino formaliai, pateiktus dokumentus nepagrįstai nelaikė įrodymais byloje. Apeliantės nuomone, teismas nesuvokia Institucijos specifiškumo ir kad Institucija nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra institucija, kuri vadovaudamasi įvairiais teisės aktais, darbinėje veikloje naudoja specialias dokumentų formas, kurios patvirtintos oficialiais įsakymais, kaip ir kiekvienoje kitoje institucijoje.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantės teigimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir siekiant apginti vaikų teises ir interesus, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-449) atlieka vaiko situacijos vertinimą, tai yra pildo Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje fiksuojama vaiko įstatyminių atstovų nuomonė, kitų specialistų, nepilnamečio vaiko nuomonė, pagal surinktus duomenis, nustačius tam tikrus rizikos veiksnius, priima sprendimus.
4.3. Apeliantės tvirtinimu, nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. vasario 21 d. atlikęs vaiko – R. D. – situacijos vertinimą (teismui pateikta 2022 m. vasario 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad vaiko teisės ir teisėti interesai yra neužtikrinami ilgą laiko tarpą, galimai virš 4 metų. R. D. nuolat keičiamos ugdymo įstaigos, dažnas pamokų nelankymas neatliepia vaiko poreikių ir pagrindinės jo teisės į ugdymą. Atsisakymas atlikti pedagoginės psichologinės tarnybos kompleksinį vertinimą neužtikrina teisės į švietimo pagalbą ir kitų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, mamos nenoras ar galimai negebėjimas matyti realios, su vaiko sveikata ir ugdymusi susijusios, situacijos, daro ilgalaikę ir galimai nepataisomą reikšmingą žalą nepilnamečiui R. D., todėl prieita išvados patraukti nepilnamečio vaiko motiną J. S. – D. administracinėn atsakomybėn.
4.4. Apeliantė nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, atlikę R. D. situacijos vertinimą 2022 m. vasario 21 d., vertino ne tik šeimos atvejo vadybininko pateiktą informaciją apie šeimą, bet taip pat ir ugdymo įstaigos pateiktą informaciją, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę, taip pat vaiko šeimos gydytojos pateiktą informaciją, ir jos rekomendacijas dėl R. D. ugdymo. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, rekomenduota J. S. – D. gilinti žinias pozityvios tėvystės klausimais, atkreiptas dėmesys užtikrinti vaikui visapusišką medicininę pagalbą, ugdymo procesą. J. S. – D. su vertinimais buvo supažindinta pasirašytinai. Tačiau J. S. – D. atsisako bendradarbiauti tiek su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, tiek su ugdymo įstaiga (nuo rugsėjo pakeista į (duomenys neskelbtini)), atsisakė pasirašyti mokyklos parengtus dokumentus, atsisakė kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vertinimo.
4.5. Apeliantė pažymi, kad padaryta veika yra trunkamojo pobūdžio. Administracinis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. sausio 3 d., tai yra specialistui gavus pavestą užduotį, ir truko iki 2022 m. gegužės 25 d. Po paskutinio vaiko situacijos vertinimo 2022 m. kovo 24 d. vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kas buvo aktualu atliekant administracinį tyrimą, kurio metu buvo sprendžiami aktualūs klausimai dėl J. S. – D. šeimoje kylančių ugdymo problemų. Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokole (pateikta teismui) nurodyta, kad J. S. – D. sutiko pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas iki 2022 m. balandžio 24 d. J. S. – D. buvo pasirašytinai įspėta dėl galimo administracinės atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
4.6. Apeliantės nuomone, teismas atmestinai vertino Institucijos nutarime pateiktus duomenis dėl nepilnamečio vaiko lankomumo, nors tai nebuvo esminis dalykas byloje. Nurodo, kad 2022 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) progimnazija pateikė informaciją ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, kad R. D. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. sausio 24 d. praleido 181 pamoką, iš kurių dėl ligos pateisintos 33 pamokos, 13 ne dėl ligos ir 4 nepateisintos. Tačiau tokius Institucijos duomenis teismas laikė neobjektyviais, nors šiuos duomenis pateikė pati ugdymo įstaiga ir šie duomenys buvo užfiksuoti 2022 m. vasario 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, 2022 m. kovo 24 d. Pagalbos plane. J. S. – D. kartu su skundu teismui pateikti duomenys parodo tik tėvų pateisintas pamokas, tačiau J. S. – D. nepagrindė jokiais įrodymais, kodėl per du mėnesius buvo pralesta 181 pamoka.
4.7. Apeliantė pažymi, kad J. S. – D. apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jai buvo pranešta tinkamai. Be to, pateiktame skunde ji visiškai nepagrindė, kokiu pagrindu ji skundė 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą. Ji skunde siūlo pačiai mokyklai tobulinti ugdymą, nors būtent todėl mokyklai ir buvo reikalinga gauti iš pedagoginės psichologinės tarnybos išvadą ir motinos sutikimą, kad vaikui būtų taikoma speciali, kitokia, palengvinta ugdymosi programa, bet pati J. S. – D. nepasirašė mokyklai reikalingo sutikimo, dokumentų, kad galėtų dirbti. Tai reiškia, kad pati vaiko motina sutinka, kad vaikui reikalingas specialus ugdymas, kad mokyklos pedagogai dirbtų, bet raštu, kaip reikalaujama buvo mokyklos, nesutiko patvirtinti. Apeliantės įsitikinimu, teismas nebuvo aktyvus šioje byloje, nenurodė Institucijai, kad byloje reikalingi kažkokie papildomi duomenys, nors Institucijos manymu, pateikti duomenys teismui būtent už tą laikotarpį, kai vyko administracinis tyrimas.
4.8. Apeliantės teigimu, tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. – D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. Š. – T. nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių duomenų vertinimu, padarytomis išvadomis ir sprendimu J. S. – D. administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė ir motyvuotai išdėstė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. surašyto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikto tyrimo trūkumus bei visiškai pagrįstai ir teisėtai administracinio nusižengimo bylą grąžino tirti iš naujo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. – D. skundo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo nagrinėjimui apylinkės teismui buvo pateikta tik 2022 m. vasario 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai, 2022 m. vasario 21 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 24 d. Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolas ir jo priedai. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių institucijų pateiktų raštų, liudytojų, nukentėjusiojo apklausos protokolų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo, nėra dokumentų, kurių nepasirašymu kaltinama J. S. – D. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, atlikę R. D. situacijos vertinimą 2022 m. vasario 21 d., vertino ne tik šeimos atvejo vadybininko pateiktą informaciją apie šeimą, bet taip pat ir ugdymo įstaigos pateiktą informaciją, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę, taip pat vaiko šeimos gydytojos pateiktą informaciją ir jos rekomendacijas dėl R. D. ugdymo. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių dokumentų, išskyrus minėtus Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais), 2022 m. vasario 21 d. Informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 24 d. Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolą (su priedais), kuriuose būtų užfiksuota ugdymo įstaigos, šeimos gydytojos ir kita Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikta informacija.
11. Apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. Š. – T. nurodo, kad apylinkės teismas nesuvokia Institucijos specifiškumo, kad Institucija nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi, kad, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. BV-357 patvirtinto Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 11, 12, 17, 19, 20 punktų nuostatomis, administracinių nusižengimų tyrimus Tarnybos vardu atlieka, administracinio nusižengimo protokolus, nurodymus bei nutarimus, kai protokolas nesurašomas, surašo Darbuotojai, kuriems Teritorinių skyrių vedėjai, vyresnieji patarėjai ar patarėjai paveda atlikti administracinių nusižengimų tyrimus (toliau – Įgalioti darbuotojai). Įgalioti darbuotojai, vadovaudamiesi ANK 589 straipsnio 71 punktu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, gavę pavedimą, pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus, nutarimus, kai protokolas nesurašomas, bei nurodymus. Administracinis nusižengimas tiriamas pagal ANK procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. Vadovaujantis ANK 593 straipsniu, administracinius nusižengimus tiriantis Įgaliotas darbuotojas turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitam Teritoriniam skyriui atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Atliekant nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Taigi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip ir kitos administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, traukdama asmenį administracinėn atsakomybėn, turi atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, visiškai pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad administracinio nusižengimo byla buvo ištirta neišsamiai, nesurinkus ir neištyrus visų reikšmingų įrodymų. Nors, apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas nebuvo aktyvus šioje byloje, nenurodė Institucijai, kad byloje reikalingi kažkokie papildomi duomenys, tačiau apygardos teismas atkreipia institucijos, surašiusios nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir jos įgaliotų darbuotojų dėmesys į tai, kad nors administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolus ar nutarimus dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.
13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai pastebėjo, kad iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo neaišku, koks administracinio nusižengimo laikas yra inkriminuojamas J. S. – D. ir už kokių pažeidimų padarymą ji yra traukiama atsakomybėn. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuo atveju, kai galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Taigi nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. 2022 m. gegužės 25 d. nutarime neaiškiai nurodžius J. S. – D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiką bei nenurodžius specialių teisės aktų normų, kurias galimai pažeidė J. S. – D., buvo pažeista šio asmens teisė į gynybą.
14. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog apylinkės teismui perduotoje nagrinėti administracinio nusižengimo byloje, kurioje surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, J. S. – D., yra nutarimo ir bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio nusižengimo byla iš naujo tirti pagrįstai gražinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Š. – T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.