Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. birželio 13 d., 12 val., Vilniuje, Fabijoniškių g., vairuodamas automobilį „Renault Espace“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 114 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B., sukėlęs pirmiau minėtą eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies bei parodė, jog išvažinėjo atbulas, tačiau nepastebėjo, kad užkabino kitą automobilį, išvažiavo nieko nepastabėjęs. Kai atvažiavo policija, ieškojo gal valandą to pažeidimo, apibrozdinimo, o jis tuo metu kalbėjo su kaimynais. Policija klausė, kieno mašina, ir jis atsakė, kad jo. Nukentėjusysis sakė, kad jis atsitrenkė, bet jis tikrai nieko nematė. Įvykis buvo sekmadienį, ryte jis atsikėlė, nuvažiavo prisipilti benzino, tada grįžo, pastatė mašiną ir nuėjo namo. Namie buvo vienas, alkoholio nevartojo. Paskui aikštelėje atsirado laisvų vietų, todėl susirado vietą pastatyti mašiną. Tuo metu dar nebuvo vartojęs alkoholio, buvo apie 11 val. Statydamas automobilį jokio kontakto nepajuto. Kai tik perstatė automobilį, galima sakyti kieme, ant suoliuko išgėrė su kaimynais, gal 3-4 žmonės buvo. Jis niekur nebėgo, tiesiog ant suoliuko gėrė su kitais. Nuo automobilio iki suoliuko 10 metrų atstumas. Savo automobilio išlipęs neapžiūrėjo, nebuvo dėl ko, nes nejautė jokio smūgio. Po įvykio gėrė degtinę, atrodo „Lituanica“. Atbėgo mašinos šeimininkas kažkur po 40 min., policija atvažiavo kažkur po 1 val., kai jis ją iškvietė. Jis tą visą laiką gėrė kieme ant suoliuko. Kadangi jis jokio kontakto nejautė, matyt buvo liudininkas, kuris matė įvykį, nuėjo ir pasakė šeimininkui. Nuo to momento, kai išlipo iš automobilio iki patikrino neblaivumą, tai gal daugiau nei dvi valandos praėjo, ilgai protokolą rašė.

Nukentėjusysis T. V. apklausiamas teisme parodė, kad A. B. iš matymo jam žinomas, tai kaimynas, gyvenantis šalia. Įvykis buvo 2015 m. birželio 13 d., tuo metu miegojo, buvo kažkur 12 val. ir kaimynė jį prižadino, klausė, ar tai jo automobilis stovi kieme. Ji parodė, kad automobilis yra sudaužytas ir pasakė, kad ji matė įvykį. Nuo įvykio buvo praėję apie pusvalandį kai ji atėjo. Pasakojo, kad ar tai eidama į parduotuvę, ar tai pas mamą, matė, kad įvyko eismo įvykis ir galvojo, jog vairuotojas palauks, prisipažins, bet, einant atgal, automobilio jau nebebuvo, tai ji užėjo pas jį ir pasakė, koks automobilis užkliudė. Suprato, kad tai automobilis iš kaimynystės, susirado tą asmenį ir pasiklausė jo, ar užkliudė, o tas asmuo sakė, kad ne. Prisipažino vairavęs kieme, bet neigė kliudęs jo mašiną, todėl jis iškvietė policiją. Savo automobilį iš karto apžiūrėjo – buvo sudaužytas priekinis dešinės pusės keleivio bamperis. A. B. rado šalia kaimynystėje ant suoliuko su kitais jo draugais, tuo metu jie vartojo alkoholį. Gal 4-5 žmonės buvo, visi iš matymo matyti. Jam buvo nuojauta, kad asmuo yra išgėręs, o ar jis vairavo blaivus, ar ne, nežino, liudytoja jam tik nurodė automobilį, asmens nenurodė. Kita kaimynė sakė mačiusi, kad labai ilgai, keistai manevravo automobilis, bet paties įvyko nematė. Dar draudimas žalą skaičiuoja, neatlygino. A. B. su juo nebuvo susitikęs, nebandė žalos atlyginti.

Liudytojas E. G. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną sėdėjo prie namų ant suoliuko, atvažiavo A. B., statė mašiną, tada išlipo iš mašinos, išsitraukė butelį ir pradėjo gerti. Jis gėrė vienas. Matė, kaip jis atvažiavo į kiemą, buvo vienas. Kad A. B. kliudytų kitą automobilį, jis nematė, nors buvo 6-8 metrų atstumu. A. B. tame kieme nemanevravo, privažiavo į vietą ir pastatė mašiną, buvo gal kokios 9.30 val., o gal 11 val., buvo sekmadienis, gal 24 diena, tiksliai nepamena dienos, birželio mėnesį. A. B. gėrė iš butelio, kuris panašus į degtinės buvo - stiklinis, panaši į degtinės etiketė. A. B. išgėręs nuėjo namo, o tada atvyko policija, gal apie 11 val. Po to kai jis išgėrė, praėjo kažkiek laiko, gal 30 min. A. B. išgėrė ir kažkur išėjo, tada ir jis išėjo, gal ten kas gėrė ant suoliuko, buvo grįžęs namo anūkų pažiūrėti, vėl išėjo į lauką ir jau matė policiją.

Liudytoja R. B. apklausiama teismo posėdyje parodė, jog tą dieną ėjo palei Fabijoniškių g. 19 namą, ten gyvena jos mama. Tai galėjo būti 2015 m. birželio 13 d., buvo pirma dienos pusė, ėjo palei namą, ten yra šalia šaligatvis ir yra kelios vietos prisiparkuoti. Tuo metu „Renault Espace“ parkavosi ir jis buvo užtvėręs jai dalį kelio, negalėjo praeitį, todėl laukė ir stebėjo. Jis besiparkuodamas dešiniu šonu užkliudė tamsiai mėlyną „Opel“, tik iš kelinto karto pirmyn atgal brūžindamas prisiparkavo, ji atkreipė dėmesį, kad kita mašina gana stipriai pažeista. Manė, kad gal kaimynas, kad praneš apie įvykį ir išėjo. Užlipo pas mamą į penktą aukštą, išėjo pažiūrėti pro balkoną. Šiaip mašinoje buvo dar du žmonės ir kažkokios statybinės medžiagos, matė juos pro balkoną, manė, kad bent raštelį uždės, tačiau jie perstatė automobilį į kitą vietą, tai ji, eidama atgal, užsirašė numerius, susirado kaimyną „Opel“ savininką ir pranešė jam apie eismo įvykį. Praėjo apie 20 min. kažkur tarp 10-30 min. nuo įvykio iki kol pranešė. Kai sustojo „Renault“, nematė vairuotojo, stengėsi numerius įsidėmėti. Ar kieme buvo kažkokių asmenų, neatkreipė dėmesio, nors prie kito namo Nr. 17, ant suolo buvo susėdusių vyriškių, gal 3-4. Automobilių kontaktas buvo gana stiprus, buvo garsas, ir matė, ir girdėjo, žmonės, buvę mašinoje, tikrai pajuto kontaktą. Sėdėjo dar keleivis keleivio sėdynėje, ir dar keleivis buvo išlindęs pro langą ir bandė įlaviruoti į tą vietą, paskui jie kažką ten darė, gal žiūrėjo, bet akivaizdžiai jie matė, girdėjo ir jautė, kad kliudė. Paskui nuvažiavo gal 30 m toliau iš tos vietos.

Dėl A. B. kaltės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog A. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje A. B. savo kaltės padarius šį pažeidimą, t. y. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, iš esmės neneigė, tačiau tvirtino, jog to, kad gyvenamojo namo kieme vairuodamas savo automobilį, kliudė „Opel Vectra“, nepastebėjo. Kai atvažiavo policija, ieškojo gal valandą to pažeidimo, apibrozdinimo, o jis tuo metu kalbėjo su kaimynais. Policija klausė, kieno ta mašina, ir jis atsakė, kad jo. Nukentėjusysis sakė, kad jis atsitrenkė, bet jis tikrai nieko nematė ir nejuto jokio smūgio, todėl išlipęs savo automobilio net neapžiūrėjo. Matyt buvo liudininkas, kuris matė įvykį, nuėjo ir pasakė šeimininkui. Tokios pozicijos A. B. laikėsi ir tuojau pat po įvykio (b. l. 12). Sprendžiant dėl A. B. kaltės, itin svarbūs tiesiogiai įvykį stebėjusios liudytojos R. B. paaiškinimai, kurie, viena vertus, patvirtina aplinkybę, jog A. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“ išties kontaktavo su kita, parkavimo vietoje stovėjusia transporto priemone, kita vertus – paneigia dalį jo parodymų apie tai, jog jis šio kontakto apskritai nesuvokė. Ši liudytoja apklausiama teisme nurodė, jog matė, kaip „Renault Espace“ dešiniu šonu užkliudė tamsiai mėlyną „Opel“, tik iš kelinto karto pirmyn atgal brūžindamas prisiparkavo, ji atkreipė dėmesį, kad kita mašina gana stipriai pažeista. Mašinoje buvo dar du žmonės ir kažkokios statybinės medžiagos, jie perstatė automobilį į kitą vietą. Automobilių kontaktas buvo gana stiprus, buvo garsas, ir matė, ir girdėjo, žmonės, buvę mašinoje, tikrai pajuto kontaktą. Sėdėjo dar keleivis keleivio sėdynėje, ir dar keleivis buvo išlindęs pro langą ir bandė įlaviruoti į tą vietą, paskui jie kažką ten darė, gal žiūrėjo, bet akivaizdžiai jie matė, girdėjo ir jautė, kad kliudė. Paskui nuvažiavo gal 30 m. toliau iš tos vietos. Šie liudytojos parodymai išsamūs ir nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juolab kad byloje nėra pagrindo manyti, jog liudytoja siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, be to, jos parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiojo T. V. 205 m. birželio 13 d. rašytinio paaiškinimo, kaimynė R. B. jam papasakojo mačiusi, kaip „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbuline eiga dešinės pusės dalimi kliudė stovintį jo automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Byloje esančiame išraše dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį išties užfiksuota, jog automobilio „Renault Espace“ apgadintos priekinės dešinės pusės durys bei užpakalinės dešinės pusės durys, „Opel Vectra“ – priekinis bamperis (b. l. 6), taigi liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka faktinę situaciją, užfiksuotą ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5). Be to, kaip nurodyta patrulio D. A. tarnybiniame pranešime, sugretinus automobilius, apgadinimų aukštis ir matmenys atitinka (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau pats nukentėjusiojo T. V. transporto priemonės „Opel Vectra“ apgadinimų pobūdis bei dydis (b. l. 17), sudaro pagrindą išvadai, jog A. B., priešingai nei pats teigė, suvokė automobilių kontaktą, kadangi apgadinimai yra gana ženklūs, ką, kaip jau aptarta pirmiau, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės visiškai patvirtina, jog A. B., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, todėl ši A. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kartu konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad A. B. suvokė, jog kliudė kitą automobilį ir taip sukėlė eismo įvykį. Ši aplinkybė bus svarbi sprendžiant dėl A. B. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Dėl A. B. kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, sprendžia, jog jie nepalieka abejonių dėl A. B. kaltės vartojus alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Visų pirma pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo pripažino ir apklausiamas teisme nurodė, jog vairuodamas automobilį alkoholio nebuvo pavartojęs, tačiau kai tik jį pastatė, išėjo gerti ant netoliese esančio suoliuko ir gėrė kartu su kitais asmenimis. Nuo automobilio iki suoliuko buvo gal 10 metrų atstumas. Gėrė degtinę, atrodo „Lituanica“. Alkoholį vartojo visą laiką iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Tai, jog išgėrė jau atvažiavęs, A. B. nurodė ir byloje esančiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 12). Aplinkybę, jog A. B. alkoholinius gėrimus vartojo jau išlipęs iš savo automobilio, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. G.. Taipogi ir nukentėjusysis T. V. teisme paaiškino, kad sužinojęs apie eismo įvykį, ir ieškodamas įvykio kaltininko, A. B. rado šalia kaimynystėje ant suoliuko su kitais jo draugais, tuo metu jie vartojo alkoholį. Gal 4-5 žmonės buvo, visi iš matymo matyti. Ar A. B. vairavo išgėręs, pasakyti negalėjo, nors viena kaimynė ir teigė mačiusi, kad labai ilgai, keistai manevravo automobilis. Be kita ko, ir liudytoja R. B., kuri nors ir negalėjo nurodyti tiesiogiai mačiusi po įvykio A. B. vartojantį alkoholį kieme su kitais asmenimis, užsiminė, jog prie kito namo Nr. 17, ant suolo išties buvo susėdusių vyriškių, gal 3-4. Taigi šios liudytojos parodymai leidžia spręsti, kad T. V. bei E. G. parodymai pakankamai patikimi. Kaip matyti iš byloje esančios tikrinimo alkotesteriu pažymos, pagal iškvietimą dėl eismo įvykio atvykę pareigūnai A. B. nustatė 2,45 promilių neblaivumą (b. l. 9), o naudoto alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1664317 patvirtina, jog jo patikra galioja iki 2015 m. birželio 17 d., t. y. fiksavimo metu prietaisas buvo tinkamas naudoti (b. l. 8). Teismas, įvertinęs paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimus, o taip pat ir kitą reikšmingą bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą neabejotinai išvadai, jog A. B., vairuodamas automobilį, kuriuo, be kita ko, sukėlė eismo įvykį, buvo neblaivus, tačiau bylos įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, jog jis, vairuojamu automobiliu apgadinęs kitą transporto priemonę, ir kaip jau pirmiau nustatyta, suvokęs, jog išties įvyko eismo įvykis, vartojo alkoholį iki policijos pareigūnams atvykstant išsiaiškinti šio įvykio aplinkybių, todėl tokie A. B. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius ir jis baustinas administracine tvarka.

Dėl A. B. skirtinų nuobaudų

Teismas, skirdamas A. B. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (gana ženkliai apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, pažeidėjas nerodė iniciatyvos ir pastangų atlyginti žalą, tuojau pat po įvykio vartojo alkoholį, bandė teisinti savo poelgį tuo, jog transporto priemonių kontakto apskritai nepastebėjo), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. B. vidutinio amžiaus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą už nevienarūšį teisės pažeidimą, aptariamus pažeidimus padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 19). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas, nuobaudų dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą šios rūšies nuobaudos vidurkiui, o pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam skirtinos šio straipsnio sankcijoje numatyta pagrindinė ir papildoma nuobaudos, kurių dydis taip pat nustatytinas artimas šių nuobaudų vidurkiams.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 126 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam šešių šimtų trisdešimties eurų (630 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – šešių šimtų trisdešimties eurų (630 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.