Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (toliau – E. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. M. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 13 d. 01.35 val. iki 2017 m. gruodžio 14 d. 14.00 val. (dvi paros).

Tuo pačiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteisti D. R. ir D. T., tačiau dėl jų apeliacinių skundų paduota nėra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas E. M. ginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikuojančio požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, jeigu nebūtų kvalifikacija keičiama prašo taikyti BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, taip pat nesutinka su paskirta realia laisvės atėmimo bausme.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize, teisingai kvalifikavo E. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

8. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo motyvu, jog jo padaryta veika atitinka ne BK 260 straipsnio 1 dalį, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi psichotropines medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o jo asmeniniam naudojimui. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, įrodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti kaltinamojo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir pan.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-155-693/2016). Nors apeliantas neigia įgijęs psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o neigimas BK 260 straipsnyje numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

9. Kratos metu pas E. M. rasti psichotropinės medžiagos kiekiai nėra dideli (8 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su metamfetaminu, kurio bendra masė 1,826 g), tačiau pakankamai pagrįstų abejonių dėl jo versijos šias medžiagas įsigijus savo reikmėms kelia kitos nustatytos aplinkybės. Iš (duomenys neskelbtini) d. kratos protokolo matyti, kad E. M. gyvenamojoje vietoje buvo rastos elektroninės svarstyklės ir plastikinis maišelis su gelsvos spalvos milteliais (0,487 g). Be to, iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl nustatytos naujos nusikalstamos veikos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d., vykdant D. R. telefoninių pokalbių pasiklausymą, nustatyta, kad D. R. paskambino D. T. ir laikydamasis konspiracijos tarėsi dėl galimai narkotinių medžiagų įsigijimo. Vėliau D. R. paskambino L. L. ir taip pat laikydamasis konspiracijos tarėsi dėl galimai narkotinių medžiagų įsigijimo, po ko D. R. paskambino E. M. ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Pokalbio metu E. M. atsakė: „šiuo metu esu baseine, galėsim susitikti po pusantros valandos“, D. R. atsakė: „OK tuomet ir susitiksim“. Po to D. R. telefonu informavo D. T. ir L. L., jog „teks truputį palaukti, nes tas žmogus šiuo metu yra baseine ir kai susitiks su minėtu asmeniu iš karto atveš“ (narkotines medžiagas). Vėliau D. R. paskambino E. M. ir pasakė, jog gali susitikti už 10 minučių. Vykdant slaptą sekimą užfiksuota, jog pastarasis atvyko E. M. gyvenamosios vietos adresu, po susitikimo su E. M. D. R. paskambino D. T. ir pasakė, jog jau gali susitikti ir jie susitiko automobilių plovykloje. Įtariant, jog D. T. galimai įsigijo narkotines medžiagas, jis buvo sulaikytas. Asmens kratos metu pas D. T. kairės kojos kojinėje rasta trys plastikiniai maišeliai su gelsvos spalvos milteliais ir vienas tuščias plastikinis maišelis. Po kurio laiko D. R. paskambino L. L. ir pasakė, jog bus už keleto minučių prie PC „T.C.“, o vykdant slaptą sekimą, užfiksuota, kaip D. R. susitiko su L. L. ir kažką perdavė pastarajam, po ko jiems išsiskyrus ir įtariant, jog L. L. galimai įsigijo narkotines medžiagas iš D. R., L. L. buvo sulaikytas, pas kurį, asmens kratos metu, rasti du plastikiniai maišeliai su galimai narkotinėmis medžiagomis „amfetaminu“. Įtariant D. R. narkotinių medžiagų platinimu, jis buvo sulaikytas ir asmens kratos metu, rankinėje buvo rasti penki plastikiniai maišeliai su galimai narkotinėmis medžiagomis „amfetaminu“. Įtariant, jog D. R. narkotines medžiagas įgijo iš E. M., pastarasis buvo sulaikytas, pas kurį, asmens kratos metu striukės kišenėje rasti aštuoni plastikiniai maišeliai su galimai narkotinėmis medžiagomis „amfetaminu“ (1 t. 7-8 b.l.). Iš šių duomenų akivaizdu, jog D. R. narkotines medžiagas įgijo ir prieš tai dėl jų įsigijimo tarėsi su E. M.. Be to, pirminės apklausos metu E. M. (apklausiamas sekančią dieną po įvykio) patvirtino visą šią įvykių eigą, jog D. R. pirmiausiai jam paskambino, vėliau (apie 21 val.) atvyko jo gyvenamosios vietos adresu ir jis D. R. perdavė 10 g amfetamino (3 t. 83-84 b.l.). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir D. R. apklausiamas sekančią dieną po įvykio (2 t. 162 b.l.). Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. M., kaip ir nurodė nuteistieji pirminėse apklausose, pardavė D. R. 10 vnt. amfetamino, iš kurių 3 vnt. asmens kratos metu rasti pas D. T., 2 vnt. pas L. L. ir likusieji 5 vnt. pas D. R. (1 t. 110-112 b.l., 2 t. 30-31, 117-120 b.l.).

10. Nors nuteistojo E. M. skunde nurodoma, jog jis pirminius parodymus ((duomenys neskelbtini)) davė būdamas abstinencijos būsenoje ir siekdamas kuo greičiau būti paleistas iš suėmimo davė neteisingus parodymus, tačiau sekančios apklausos metu ((duomenys neskelbtini)d.) ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesakė, jog jo pirminiai parodymai yra neteisingi. Apie tai, kad pirminė apklausa vyko esant jam sunkios psichinės ir fizinės būsenos jis iškėlė tik teisme, lygiai taip pat, teisme pakito ir kito nuteistojo D. R. parodymai – tiek nuteistasis E. M., tiek D. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino dėl psichotropinių medžiagų pardavimo D. R., D. T. ir L. L.. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) d. E. M. savo fizine sveikata ar psichologine būsena pirminės apklausos metu būtų skundęsis, o šią aplinkybę (jog buvo apklausiamas abstinencijos metu) išsigalvojo teisme, todėl teismas vertina tai, kaip siekį bet kokiu būdu priversti teismą suabejoti šios apklausos metu duotų jam nepalankių parodymų patikimumu.

11. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl narkotinių medžiagų koncentracijos nesutapimu (pas E. M. rastos psichotropinės medžiagos koncentracija skiriasi nuo tos psichotropinės medžiagos koncentracijos, kuri buvo rastas pas D. R., D. T. ir L. L.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į D. R. (duomenys neskelbtini) d. apklausą, kurios metu pastarasis nurodė, jog gautas psichotropines medžiagas iš E. M. sumaišydavo su gliukoze ir vėliau šį mišinį parduodavo kitiems asmenims (2 t. 152-153 b.l.).

12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. M. įgijo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jas tuo tikslu laikė savo namuose ir vėliau perdavė atvykusiam D. R., po ko pastarasis perdavė dalį L. L. ir D. T.. Atlikdamas visus šiuos veiksmus, E. M. suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo E. M. veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl E. M. apeliacinio skundo motyvas, jog jo padaryta veika laikytina pasikėsinimu padaryti nusikaltimą ir turėjo būti kvalifikuota su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas. Savo skunde nuteistasis taip pat prašo pakeitus jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją į švelnesnę (perkvalifikavus į 259 straipsnio 1 dalį ar 22 straipsnio 1 dalį kartu su 260 straipsnio 1 dalimi), paskirti atitinkamą bausmę. Tačiau įvertinus tai, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių konstatuota, jog E. M. padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai, todėl keisti jam paskirtos bausmės tuo pagrindu negalima. Kitų argumentų, kodėl E. M. turėtų būti keičiama bausmė, jis savo apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu E. M. paskirtos bausmės teisingumu, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonių metų, todėl teisinio pagrindo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ginčija kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų teisėtumą, kadangi kriminalinė žvalgyba buvo pradėta dėl visai kitų, su šia baudžiamąja byla, nesusijusių asmenų daromų vagysčių. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie daromus ar padarytus labai sunkius ar sunkus ir tik kai kuriuos straipsnyje išvardintus apysunkius nusikaltimus. Šioje byloje E. M. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba gauta informacija - šiuo atveju tai yra telefoninių pokalbių įrašai ir slaptas sekimas gali būti naudojama kaip įrodymai, nes asmenims (E. M. ir D. R.) inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įtrauktos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje numatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Tokie duomenys laikyti gautais įstatymo nustatyta tvarka, todėl šioje baudžiamojoje byloje įrodymais pripažintini ir jais nuosprendis galėjo būti grindžiamas (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu yra suformuota ilgametė, nuosekli ir vienareikšmė tiek nacionalinių teismų, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Nr.2K-P-94-2015; Dragojević v. Croatia,no. 68955/11, judgmentof 15 January 2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 16 straipsnis numato, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

14. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendyje netinkamai nurodė, jog jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti 147 vienetai, naujų nenaudotų plastikinių, užspaudžiamų maišelių bei 9 vienetai plastikinių maišelių su jose esančiomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau iš kratos (duomenys neskelbtini) d. protokolo matyti, kad E. M. gyvenamojoje vietoje buvo rastos elektroninės svarstyklės ir plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga (1 t. 86-87 b.l.). Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė kratos metu rastų daiktų kiekį, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nes aukščiau aptarti duomenys įrodo, jog E. M. įgijo ir laikė psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti.

15. Aukštesnysis teismas pritaria E. M. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai, taip pat aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, į tai, kad E. M. ne pirmą kartą teisiamas už narkotinių at psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Bausmė atitinka bausmių tikslus ir yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl, skiriant bausmę E. M., įstatymas buvo taikytas tinkamai. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.