Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-28 · Administracinė byla Nr. AS-552-494-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
AS-552-494-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00467-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortobatas“, UAB “Ortopedijos centras“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Medilita“
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS552–494/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 69.3
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortobatas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Idemus“, UAB “Ortopagalba“, UAB “Ortopedijos centras“, UAB “Ortopedijos klinika“, UAB “Ortopedijos projektai“, AB “Ortopedijos technika“, UAB “Pirmas Žingsnis“, VšĮ “Vilties žiedas“, UAB “Ortobatas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Medilita“ dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų UAB „Idemus“, UAB “Ortopagalba“, UAB “Ortopedijos centras“, UAB “Ortopedijos klinika“, UAB “Ortopedijos projektai“, AB “Ortopedijos technika“, UAB “Pirmas Žingsnis“, VšĮ “Vilties žiedas“, UAB “Ortobatas“, skundas atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB „Medilita“ dėl 2012 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. V-71 „Dėl 2012 metais pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių išlaidų kompensavimo“ panaikinimo.

2012 m. birželio 5 d. teisme gautas atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1770-244/2012, motyvuojant tuo, kad pastarojoje byloje ir nagrinėjamojoje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, kurių pozicijos abiem atvejais grindžiamos iš esmės tais pačiais motyvais ir teisiniais argumentais. Abiem atvejais teisminiai ginčai kilo dėl individualių teisės aktų, kurių priėmimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, priėmimo tikslai ir uždaviniai bei subjektas, kuriam skundžiami teisės aktai nukreipti yra identiški, skirtingas tik jų galiojimo laikotarpis – vienu atveju tai 2011 metai, kitu – 2012 metai. Be to, priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo, tačiau, atsakovo nuomone, teismas neįvertino kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse daromų išvadų. Įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, jo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1770-244/2012 gali turėti tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-1770-244/2012 teisminiai ginčai kilo dėl individualių teisės aktų, kurių priėmimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, priėmimo tikslai ir uždaviniai bei subjektas, kuriam skundžiami teisės aktai nukreipti yra identiški, skirtingas tik jų galiojimo laikotarpis, t. y. vienu atveju tai 2011 metai, kitu – 2012 metai. Reikalavimai dėl abiejų ginčijamų aktų panaikinimo buvo reiškiami vienoje byloje, tačiau teismo nutartimi reikalavimai buvo išskirti į atskiras bylas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjant abu reikalavimus būtų didelė bylos apimtis ir siekiant efektyvesnio teismo proceso. Atsižvelgęs į tai, kad teisminiai ginčai dėl individualių teisės aktų yra iš esmės identiški, išskyrus tik jų galiojimo laikotarpį, įvertinęs tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisinio stabilumo, nuoseklumo ir to paties efektyvesnio proceso, teismas padarė išvadą, kad negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta byla Nr. I-1770-281/2012, kuri turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl nagrinėjama byla stabdytina (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Pareiškėjai UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortobatas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį šiais motyvais:

1. Skundžiama nutartis pažeidžia proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, ja yra toliau didinami pareiškėjų patiriami nuostoliai. Nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartyje , kuria buvo išskirtos administracinės bylos, išsakytiems teiginiams apie būtinybę išnagrinėti administracinę bylą Nr. I-2282/2012 kuo efektyviau ir operatyviau.

2. Pareiškėjai 2011 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-999 „Dėl 2011 metais pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių išlaidų kompensavimo“ (toliau – ir 2011 m. Įsakymas) panaikinimo. Nurodyto skundo pagrindu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta ir išnagrinėta byla Nr. I-1770/2012, kurioje teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino 2011 m. Įsakymą kaip neteisėtą. Administracinės bylos Nr. I-1770/2012 nagrinėjimo laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. vasario 1 d. priėmė įsakymą Nr. V-71 „Dėl 2012 metais pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių kompensavimo“ (toliau – ir 2012 m. Įsakymas). Atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. Įsakymas savo esme yra analogiškas 2011 m. Įsakymui, pareiškėjai 2012 m. vasario 15 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. I-1770/2012 pareiškimą dėl pradinio skundo patikslinimo bei papildomų paaiškinimų, kuriuo toje pačioje byloje prašė teismo panaikinti ir 2012 m. Įsakymą. 2012 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas siekiant efektyvesnio teismo proceso priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 1-1770/2012, kuria pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. pareiškimą dėl pradinio skundo patikslinimo bei papildomų paaiškinimų išskyrė į atskirą administracinę bylą.

3. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjams už jų 2009, 2010 ir 2011 m. pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones yra skolinga beveik 70 mln. litų sumą. Kadangi susidariusio įsiskolinimo suma išties yra labai didelė, kas atitinkamai lemia ir pareiškėjų apyvartinių lėšų stygių bei neigiamą įtaką jų komercinei ūkinei veiklai, laiku ir operatyviai neišsprendus klausimo dėl 2012 m. Įsakymo teisėtumo, pareiškėjų tolimesniam mokumui kyla objektyviai pagrįsta rizika. Palikus galioti skundžiamą nutartį kai kurių iš pareiškėjų tiesiog gali nebelikti. Dalis šių įmonių paprasčiausiai gali bankrutuoti ir būti likviduotos, dėl ko bus padaryta nepataisoma žala.

4. Pareiškėjų nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, Vilniaus apygardos administracinis teismas tiesiogiai pažeidė teisminio precedento doktriną, nes du kartus dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl 2011 m. ir 2012 m. Įsakymų tarpusavio santykio analogiškose bylose Nr. I-1770/2012 ir Nr. I-2282/2012 pasisakė ir pateikė priešingus išaiškinimus. Tokiu būdu, be kita ko, skundžiama nutartimi yra pažeidžiami pareiškėjų, kaip proceso dalyvių, teisėti lūkesčiai, teisingumo ir teisinės valstybės principai.

Atsiliepimas

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad administracinės bylos Nr. I-1770-281/2012 išnagrinėjimas turi prejudicinę reikšmę šiai sustabdytai bylai. Tarpusavio prejudicija reiškia, kad teismo sprendimas vienoje byloje yra susijęs su teismo sprendimu kitoje byloje. Teismo sprendimo prejudicinė galia turi subjektines galias – ji yra taikoma tik tam tikram subjektų ratui, kuris dalyvavo nagrinėjant ankstesnę bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas savo apžvalgoje yra nurodęs, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija, itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi sustabdytoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-1770-244/2012 teisminiai ginčai kilo dėl individualių teisės aktų, kurių priėmimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, priėmimo tikslai ir uždaviniai bei subjektas, kuriam skundžiami teisės aktai nukreipti yra identiški, skirtingas tik jų galiojimo laikotarpis, t. y. vienu atveju tai 2011 metai, kitu – 2012 metai. Reikalavimai dėl abiejų ginčijamų aktų panaikinimo buvo reiškiami vienoje byloje, tačiau teismo nutartimi reikalavimai buvo išskirti atskiras bylas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjant abu reikalavimus būtų didelė bylos apimtis ir siekiant efektyvesnio teismo proceso.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime dėsto:

1. Ginčai abejose administracinėse bylose (Nr. I-1770-244/2012 ir Nr. I-2282-281/2012) kilo tarp tų pačių šalių, į bylą įtraukti tie patys tretieji asmenys, kurių pozicijos tiek vienu, tiek kitu atveju grindžiamos iš esmės tais pačiais motyvais ir teisiniais argumentais.

2. Abiem atvejais teisminiai ginčai kilo dėl Sveikatos apsaugos ministro priimtų individualių teisės aktų, kurių priėmimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, priėmimo tikslai ir uždaviniai bei subjektas, kuriam skundžiami teisės aktai nukreipti yra identiški. Skirtumas tarp skundžiamų teisės aktų yra jų galiojimo laikotarpis: vienu atveju tai – 2011 m., kitų atveju – 2012 metai.

3. 2012 m. birželio 6 d. priimant skundžiamą nutartį, teismui buvo žinomos naujos faktinės aplinkybės, kurios 2012 m. vasario 21 d. nebuvo ir negalėjo būti tai žinomos. 2012 m. vasario mėn. teismas dar nebuvo nagrinėjęs nė vieno iš skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumo klausimo iš esmės (teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1770-244/2012 ir sprendimą priėmė 2012 m. kovo 23 d.), teismui nebuvo žinoma atsakovo pozicija dėl ginčijamo Sveikatos apsaugos ministro įsakymo administracinėje byloje Nr. I-22.82-281/2012 (atsakovo atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2012 m. kovo mėn.). Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismui susipažinus su naujomis faktinėmis ir procesinėmis aplinkybėmis atsirado pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu daryti išvadą, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos, kol nebus išspręsta byla Nr. I-1770-281/2012, kuri turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, ir bylą stabdyti.

4. Ginčijamu 2012 m. Įsakymu nėra sprendžiami pareiškėjų ir Valstybinės ligonių kasos tarpusavio įsiskolinimų už praėjusius periodus klausimai, todėl nėra pagrįsti pareiškėjų teiginiai dėl galimų neigiamų pasekmių pareiškėjų vykdomai veiklai ar finansinei būklei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Medilita“ mano, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjų atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas dėl žemiau nurodytų motyvų:

1. Proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principų taikymas negali prieštarauti ABTĮ nuostatoms ir suformuotai administracinių teismų praktikai. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2282-281/2012 ir administracinėje byloje Nr. I-1770-244/2012 teisminiai ginčai kilo dėl individualių teisės aktų, kurių priėmimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, priėmimo tikslai ir uždaviniai bei subjektas, kuriam skundžiami teisės aktai nukreipti yra identiški, skirtingas tik jų galiojimo laikotarpis, t.y. vienu atveju tai 2011 metai, kitu – 2012 metai.

2. Teigdami, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis prieštarauja to paties teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarčiai, pareiškėjai painioja administracinės teisės atitinkamus institutus, tokius kaip bylų sujungimas ir bylos stabdymas.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis neužkerta pareiškėjui galimybių įgyvendinti įstatymų garantuojamą teisę į teisminę gynybą, kadangi iš pareiškėjo nėra atimama teisė reikšti teismui kitus procesinius prašymus, teikti įrodymus ir paaiškinimus, pagrindžiančius jo skundo reikalavimų pagrįstumą, o savo argumentus, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nesujungti administracinių bylų į vieną, jis turi teisę inter alia išdėstyti vėliau, skųsdamas apeliaciniu skundu teismo sprendimą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. 2012 m. birželio 6 d. administracinė byla Nr. 1-2282-281/2012 buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai teigdami, kad administracinės bylos Nr. I-2282-281/2012 sustabdymas didina patiriamus nuostolius, nepateikia jokių įrodymų, kas patvirtintų nuostolių didėjimą ar apskritai pareiškėjų patiriamus nuostolius. Ministro ginčo įsakymai nekoregavo (nemažino) valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624-2012).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012).

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė nepagrįstai, nes nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nesulaukus galutinio teismo procesinio sprendimo kitoje administracinėje byloje (Nr. Nr. I-1770-244/2012), kuriuo būtų nustatyta, ar pagrįstas pareiškėjų reikalavimas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 22 d. Įsakymo panaikinimo, šios administracinės bylos nagrinėjimas, kurios nagrinėjimo objektas yra Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 1 d. įsakymas, tampa neįmanomas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės galimai palengvintų įrodinėjimo procesą konkrečioje byloje, tačiau tai dar nesuponuoja išvados, jog tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog paralelinis abejų bylų nagrinėjimas keltų grėsmę, jog nebus nuoseklumo teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose ir bus neteisingai išspręstas ginčas.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortobatas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius