- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-1262-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03128-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- L. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. Ž. pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo V. Ž. nepilnamečiams vaikams E. Ž. ir E. Ž. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, paskiriant ieškovę L. Ž. išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.Ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santykiai yra pašliję. Nors jie gyvena tame pačiame name, tačiau atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, neperka vaikams maisto, drabužių, nemoka už darželį, neprisideda prie vyresnės dukros poreikių tenkinimo. Pastaruoju metu atsakovas darbo reikalais dažnai išvyksta į komandiruotes, todėl visas rūpestis nepilnamečiais vaikais tenka jai vienai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės L. Ž. prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo priteisė iš atsakovo V. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž. ir E. Ž. po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. vasario 13 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, ieškovę L. Ž. paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.Teismas iš byloje esančių duomenų ir ieškinio turinio nustatė, kad, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes, kaip nurodyta ieškinyje, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, teismas sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šalys gyvena kartu tame pačiame bute su vaikais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo sutarę, kad vaikų išlaikymui, buto paskolų dengimui bei komunalinių mokesčių mokėjimui skirs po lygiai. Atsakovas susitarimo laikosi ir vaikų išlaikymui skiria lėšas, perka maistą, duoda mergaitei pietums po 10 Eur per savaitę, perka rūbus, organizuoja ir apmoka pramogas. Tuo tarpu ieškovė susitarimo nesilaiko, atsakovas vienas iki šiol moka visus mokesčius, bendras paskolas.Ieškinys dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, šalys kartu su vaikais gyvena viename bute. Taigi nesant nustatytai nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų (tiek laikinai, tiek nuolatinei), laikino išlaikymo priteisimas iš kito iš tėvų, prieštarautų pagrindiniam šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo principui, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai. Atsakovas niekada nevengė ir nevengia išlaikyti savo vaikų, su vaikais stengiasi praleisti kuo daugiau laiko, juos veža į mokyklą, į darželį. Nepilnamečių poreikiai yra užtikrinami, kadangi atsakovas jais rūpinasi, išlaiko, perka maistą, žaislus, rūbus, aprūpina ugdymo priemonėmis, organizuoja laisvalaikį.Ieškovė L. Ž. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas vaikais nesirūpina, nieko jiems neperka, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ji su atsakovu ir vaikais gyveno viename name, tačiau atsakovui pradėjus naudoti prieš ją psichologinį smurtą, išsikraustė su vaikais į savo tėvų butą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) V. Ž. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymą dėl krašto apsaugos ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. RK-92 „Dėl karininkų siuntimo į oro pajėgų štabo karininkų kursus generolo J. Ž. karo akademijoje“ pakeitimo, „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašą 2016-08-01 - 2017-03-03, kredito grąžinimo grafiką 2016-08-20 – 2017-03-01, Nordea sąskaitos išrašą 2016-01-01 – 2017-03-06, ESO apmokėjimus, įsakymą Nr. A-32 „Dėl kasmetinių atostogų“, įsakymą Nr. P-355 „Dėl papildomos poilsio dienos suteikimo kpt. V. Ž.“, lentelę Nr. 1 išlaidos šeimos reikmėms tenkinti, už kurias atsiskaityta kortele/ pavedimu, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės L. Ž. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, siekdamas užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies (po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį).Apeliantas (atsakovas) V. Ž., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog šalys gyvena kartu viename name, jis vaikus išlaiko – perka jiems maistą, rūbus, ugdymo reikmenis, organizuoja ir apmoka pramogas, be to, vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl laikino išlaikymo priteisimas prieštarauja pagrindiniam šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo principui, kad laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. vasario 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo priteisė iš atsakovo V. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž. ir E. Ž. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017-02-13) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.Apeliantas (atsakovas) V. Ž. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į tai, jog jis kartu su ieškove ir vaikais gyvena bendrame bute, moka visus komunalinius mokesčius, būsto paskolą, išlaiko nepilnamečius vaikus – perka jiems maistą, rūbus, ugdymo reikmenis, organizuoja pramogas. Nors atsakovas V. Ž. atskirajame skunde teigia, kad jis kartu su ieškove ir vaikais gyvena tame pačiame bute, dėl ko nėra pagrindo priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau tiek iš ieškovės L. Ž. atsiliepimo į atskirąjį skundą, tiek iš atsakovo V. Ž. pateikto ieškinio civilinėje byloje e2-14990-717/2017 matyti, jog šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio nuo 2016 m. sausio mėnesio, ieškovė L. Ž. šiuo metu kartu su vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Ieškovė L. Ž. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, neperka vaikams maisto, drabužių, nemoka už darželį, neprisideda prie vyresnės dukros poreikių tenkinimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė šias aplinkybes dar kartą patvirtino, o iškelta civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo taip pat patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo išlaikymo pareigos tinkamo vykdymo.Atsakovo V. Ž. pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-14990-717/2017 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo pagrindžia, jog santykiai tarp šalių yra konfliktiški, šalys nesutaria tiek dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl jų išlaikymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai, atsižvelgdamas į prioritetiniais laikytinus nepilnamečių šalių vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti, kad būtų tenkinami bent minimalūs (būtinieji) nepilnamečių vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu, sprendė jog taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.Nors atsakovas V. Ž. atskirajame skunde nurodo, jog savanoriškai teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams (perka jiems maistą, rūbus, ugdymo reikmenis, organizuoja pramogas ir pan.), tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodo, o jo pateikti įrodymai (sąskaitos išrašai, pirkimo kvitai, kredito grąžinimo grafikas, komunalinių mokesčių mokėjimo apmokėjimą patvirtinantys duomenys, išlaidų lentelė) niekaip nepagrindžia nurodytų aplinkybių. Atsakovo V. Ž. pateikti sąskaitos išrašai ir pirkimo kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaikų poreikius ir jų tenkinimą pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar maisto ir pramoninės prekės ir būtent kurios buvo pirktos šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir kas už šias prekes atsiskaitė (pirkimo kvitų atveju), o iš pateiktų duomenų apie sąskaitų už komunalinius patarnavimus apmokėjimą taip pat nėra galimybės nustatyti, kas yra mokėtojas ir už kokį būstą yra mokama. Tuo tarpu būsto kredito įmokų mokėjimas nelaikytinas išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimu, kadangi būstas nuosavybės teise priklauso šalims (ne jų nepilnamečiams vaikams), o išlaikymas yra skirtas tik nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Be to, pateiktas tam tikro laikotarpio sąskaitos išrašas ir pirkimo kvitai niekaip neįrodo, kad yra patenkinami visi būtini šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, t. y. atsakovas atskirajame skunde niekaip nepagrindė, jog jo teikiamas išlaikymas (jei jis teikiamas) yra pakankamas nepilnamečių vaikų visų būtinųjų poreikių patenkinimui.Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl ieškovei nepripažįstant, kad atsakovas teikia pakankamą išlaikymą vaikams, siekiant apsaugoti vaikų interesus, protinga ir teisinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą.Atsakovas V. Ž. atskirajame skunde taip pat teigia, jog vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl laikino išlaikymo priteisimas prieštarautų pagrindiniam šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo principui, kad laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, jog, kaip jau nustatyta, šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, ieškovė L. Ž. kartu su vaikais šiuo metu gyvena jos tėvams priklausančiame bute, t. y. vaikai faktiškai gyvena kartu su ieškove (motina), šalys tarpusavyje konfliktuoja, nesutaria dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems teikimo, todėl pirmosios instancijos teismas, siekiant nepažeisti prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų ir užtikrinti jų būtinųjų (minimalių) poreikių patenkinimą, pagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones.Nors atsakovas V. Ž. teigia, kad ieškovės L. Ž. ieškinys yra nepagrįstas, tačiau, pažymėtina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.