Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2225-893/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
1-2225-893/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06761-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2225-893/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06761-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam A. Ž.,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą, o būtent 2020-02-15 apie 18.55 val., viešojoje vietoje – gatvėje, prie prekybos centro „Maxima XX“, esančio adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,39 prom.), panaudojo fizinį smurtą prieš A. V., t. y. be jokios priežasties sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nuskeltas priekinis dantis.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. kaltu neprisipažino ir nurodė tokias aplinkybes. Prieš jam inkriminuojamą įvykį pas jį užėjo pažįstamas P.. Jie su juo pasėdėjo pas jį, truputį išgėrė alaus ir ėjo iki P.. Naujininkuose sutiko pažįstamą J.. J. paprašė jų cigarečių. Priėjo V. ir pradėjo kažką su J. aiškintis. Jie su P. nuėjo, perėjo gatvę. V. bėgo iš galo ir jis truputį V. nustūmė. Jis (A. Ž.) negalėjo V. mušti nes pas jį buvo sužeistas petys. Nukentėjusiajam atlygino žala, nes taip pasakė tyrėjas. V. į veidą nesudavė, nežino, kodėl V., sako, kad jis jam sudavė į veidą. Su V. nėra susipykę. V. nustūmė, nes galvojo, kad jis bėga į jį. Tuo metu niekas kitas negalėjo suduoti V. smūgio. Kai J. pykosi su V., nematė, ar J. smūgiavo prieš V.. Nukentėjusysis, po jo pastūmimo nenukrito. Jo (A. Ž.) ranka buvo sužeista, tačiau nebuvo įtvare. Žalą pervedė, nes jam būtų buvę sunku įrodyti savo nekaltumą. Nežino ar nukentėjusysis turi pagrindą jį apkalbėti.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. A. Ž. ir J. M. jis pažįsta iš matymo kaip vietinius gyventojus, nei su vienu iš jų jis niekada nebendravo, konfliktų neturėjo. Įvykio dieną jis vienas atėjo prie sankryžos, esančios priešais prekybos centro „Maxima XX“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilnius, iš PC "LIDL" pusės. Ten sutiko J. M. ir A. Ž., su jais buvo dar vienas jam nepažįstamas vyras, matė jį pirmą kartą. Jie buvo visi kartu ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, jis buvo blaivas. Jų apsvaigimas buvo akivaizdus iš jų elgesio. A. Ž. vos orientavosi aplinkoje. Staiga be jokios priežasties J. M. staiga jam sudavė savo galva per veidą, po ko staigiai perėjo gatvę ir pradėjo šalintis. Čia patikslina, kad dėl jo šio poelgio jis nepajuto jokio fizinio skausmo ir jam pretenzijų neturi, tačiau nesuprato, kodėl jis taip pasielgė, norėjo pasiaiškinti ir pradėjo eiti paskui jį, bet jo nepavijo. Tarp jų ėjo A. Ž. su minėtu jam nepažįstamu vyru, J. ėjo jiems priekyje. Netrukus J. pabėgo ir jis jo nebematė. Bet staiga jam jau buvus prie minėtos PC "Maxima XX" bankomatų ant šaligatvio, A. Ž., ėjęs jam iš priekio, staiga apsisuko ir be jokios priežasties sudavė abejų savo rankų kumščiais 3 ar 4 smūgius vienas paskui kitą iš karto sekančius smūgius jam į veido žandikaulio sritį, tiksliai kiek kartų jau neprisimena. Nuo šių smūgių jis nenukrito, nesipriešino, nesigynė, tik uždengė rankomis savo veidą. Šių smūgių sudavimo metu jis aiškiai pajuto, kaip nuo jų skilo jo priekinis viršutinis dantis ir pradėjo kraujuoti. Kaip supranta, A. Ž., norėjo jį šiuo užpuolimu sustabdyti, kad suteikti J. galimybę pabėgt. Ar aplink tuo metu buvo žmonės, jis nepastebėjo. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 22-24). Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jam A. Ž. nesudavė keturių smūgių ir nurodė, kad prisimena vieną pastarojo suduotą smūgį, be to, taip pat nurodė, kad šį įvykį ikiteisminio tyrimo metu prieiminė geriau.

Apklaustas teisme liudytojas P. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Jis dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju, vykdo pavedimų ir reagavimo funkcijas. 2020-02-15 pagal VPK Vilniaus m. 2 PK viršininko nustatytą grafiką jis dirbo kartu su kolega, todėl tuo metu jie vykdė patruliavimo funkcijas toje vietoje, važiuodami tarnybiniu automobiliu. Apie 18.45 val. jiems važiuojant Dariaus ir Girėno g. - Šaltkalvio g. sankryžoje juos sustabdė vyras, kaip vėliau paaiškėjo vardu A. V., kuris pasakė, kad prie jo prie sankryžos prisikabino nepažįstami vaikinai ir jis turi jiems pretenzijų. Sustojus už kelių sankryžos saugioje vietoje ir einant išsiaiškinti šią situaciją, būtent tuo pačiu momentu Dariaus ir Girėno g. ir Kapsų g. sankryžoje prie pat jų įvyko eismo įvykis, todėl visas dėmesys buvo sutelktas pirmiausiai šiam eismo įvykiui, ir pagalbos suteikimui vairuotojui. Jam tik padėjus išsivaduoti iš automobilio, jis pamatė, kad maždaug už apie 12 metrų nuo eismo įvykio vietos, prie prekybos centro „Maxima XX“, esančio adresu Šaltkalvių g. 2, Vilnius, yra jau minėtas A. V. su dar dviem vyrais ir ten vyksta muštynės. Jis pamatė, kad kitas vyras, kaip vėliau paaiškėjo - A. Ž., savo dešine ranka, nematė delnu ar kumščiu, sudavė du smūgius A. V. į galvą, kur tiksliai pataikė, nematė, tačiau neatmeta galimybės, kad jis galėjo pataikyti A. V. į veidą. A. V. uždengė veidą rankomis, nesigynė, nesipriešino, atgal smūgių nesudavė. Trečias vyras tik stebėjo situaciją, jai netrukdė, vyrų neskyrė, nieko nedarė. Neatmeta galimybės, kad iki jo šių muštynių pastebėjimo A. Ž. smūgių galėjo būti ir daugiau, tačiau jis aiškiai matė būtent du smūgius. Jis puolė prie šių vyrų, o jo kolega liko prie eismo įvykio, nes ten taip pat reikėjo pagalbos. Tuo pat metu jie iškvietė papildomas policijos pajėgas. Kai jis pribėgo prie muštynių vietos ir liepė nutraukti muštynes, A. Ž. nustojo sudavinėti smūgius ir puolė bėgti Šaltkalvio g. link, jis jį pavijo apie 8 m. nuo muštynių vietos, paėmė už rankos ir įspėjo, kad jis nesipriešintų, kad jis sulaikytas, jis pakluso jo nurodymui, jis jį apieškojo, ir nuvedė prie automobilio. Prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris pasakė, kad A. Ž. jį sumušė tyčia sukėlęs su juo konfliktą, neaiškino kuo būtent jis pasireiškė, taip pat jis pasakė, kad jį mušė tik A. Ž., trečiajam vyrui jis jokių pretenzijų neturi (b.l. 46-48).

Iš Alkotesterio kvito duomenų matytii, kad A. Ž. 2020 m. vasario 15 d., 22.40 val. nustatytas 1,39 prom. girtumas (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis teisme nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Pripažino, kad nustūmė nukentėjusijį, tačiau smūgio nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėdamas pasivyti J. jis atsitrenkė į A. Ž. nugarą, tada A. Ž. staiga apsisuko ir be jokios priežasties sudavė abejų savo rankų kumščiais 3 ar 4 smūgius vienas paskui kitą iš karto sekančius smūgius jam į veido žandikaulio sritį, tiksliai kiek kartų jau neprisimena. Nuo šių smūgių jis nenukrito, nesipriešino, nesigynė, tik uždengė rankomis savo veidą. Šių smūgių sudavimo metu jis aiškiai pajuto, kaip nuo jų skilo jo priekinis viršutinis dantis ir pradėjo kraujuoti. Teisme nukentėjusysis, parodė, kad jis neatsimena kiek buvo suduota smūgių, jis juto vieną smūgį, nuo kurio jam nuskilo dantis. Apklaustas teisme liudytojas P. K. nurodė, kad būdamas sankryžos viduryje, matė kaip A. patraukė Ž. už rankovės ir tuo metu A. Ž. sudavė A. du smūgius. Nuo smūgio A. nukrito kepurė, jis susilenkė ir sau sugriebė už veido, tuomet jis paliko eismo įvykio vietą, pribėgo prie A. ir jį sulaikė. Be to, šioje byloje nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu ar po įvykio A. V. galėjo sužaloti kiti asmenys ar jis pats galėjo susižaloti.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž. veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes jis nagrinėjamo įvykio metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš A. V. taip jam sukeldamas fizinį skausmą ir nuskeldamas priekinį dantį. Todėl A. Ž. pripažintinas kaltu ir baustinas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Dėl smūgių skaičiaus teismas, tikrindamas įrodymus teisme, vadovaujasi nukentėjusiojo ir liudytojo P. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu ir daro išvadą, kad yra įrodyta, kad minėto įvykio metu A. Ž. smurtaudamas panaudojo fizinį smurtą prieš A. V., suduodamas jam ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, ko pasekoje A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nuskeltas priekinis dantis. Tokiu būdu kaltinimas dėl smūgių skaičiaus tikslinimas nesunkinant kaltinamojo padėties.

Dėl A. Ž. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas A. Ž. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką bei A. Ž. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka. A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įakos veikos padarymui. Todėl teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, laiko, kad bausmės tikslai A. Ž. bus pasiekti paskyrus areštą. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui kaltinamajam panaikinama.

Teismui po posėdžio buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. Ž., išlaidų. BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad: kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys; pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį bei į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis), priima sprendimą nepriteisti iš A. Ž. jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui A. Ž. panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas