Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-960-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00556-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.5.2.1.;3.1.3.8.;3.3.1.14.;3.3.1.21.;3.4.1.1.

2015 m. spalio 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-806-766/2015 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. J. K. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimu iš atsakovo D. U. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. U. iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimu iš atsakovo D. U. buvo priteista po 36,20 Eur (125 Lt) nepilnamečio vaiko S. U. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Dukra turi sveikatos problemų, gydosi Vilniuje, kur važiuoja kiekvieną mėnesį. Vaikui sustoja širdis, yra įdėtas stimuliatorius. Kainuoja maistas, važinėjimai, medikamentai, vaistams išleidžia apie 50 eurų kas mėnesį. Į mokyklą dukra eiti negali. Ji (ieškovė) dirbti negali dėl dukros sveikatos, pati turi stuburo ir judėjimo problemų. Atsakovas yra neįgalus, gauna invalidumo pensiją, dirba nelegaliai, apie dukrą nesiteirauja, retai būna blaivus. Jos šeimoje yra du mažamečiai vaikai, gyvena iš socialinių pašalpų. Prašo priteisti 150 Eur, nes dukrai S. U. yra padidintas poreikis dėl jos sveikatos būklės.

A. D. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Priteisė iš atsakovo D. U. išlaikymą nepilnametei dukrai S. U. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-03-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį nusprendė vykdyti skubiai. Paskyrė J. K. tvarkyti nepilnametei dukrai išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise. S. U. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina ieškove J. K.. Priteisė iš atsakovo D. U. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo D. U. 107,12 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl padidėjusių vaiko poreikių, kadangi priteisto išlaikymo vaikui nepakanka. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais išlaidų dydį, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, tačiau ji prašo didesnio nei minimalaus išlaikymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2006 metais, kai vaikui buvo priteistas išlaikymas, vaikui nebuvo nustatytas neįgalumas, jis nelankė mokyklos, todėl sprendė, kad vaiko poreikiai išaugo, todėl konstatavo, jog ieškinys pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

A. D. U. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Ieškovė teismo prašė pakeisti 2006-01-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo D. U. buvo priteista po 125 Lt (36,20 Eur) nepilnamečio vaiko S. U. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant išlaikymo dydį po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Kadangi sprendimu yra priteistas išlaikymas iš atsakovo, o ne pakeistas jau priteistas 2006-01-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu išlaikymas vaikui, iš atsakovo išlaikymas vaikui yra priteistas du kartus, kas yra neteisėta ir pažeidžia atsakovo teises.

2. Vadovaujantis CK 3.178 str., nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įstoja į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus.

3. Nors ieškovė nereikalavo, kad nepilnametės dukters S. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, jos gyvenamojoje vietoje, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 3.168 str., 3.169 str., būdamas aktyvus šeimos bylose, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina (CK 3.169 str.), atsižvelgdamas į tai, kad mergaitė nuo gimimo gyvena su motina, kuri turi kur gyventi ir gali pasirūpinti vaiku. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su vaiku šiuo metu nebendrauja, nesirūpina juo. Atsakovas išlaikymą vaikui teikia, o bendravimą su dukra riboja pati ieškovė, todėl nustatant vaiko gyvenamąją vietą turėjo būto išspręstas ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimas.

4. Sprendime nurodyta, kad proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, kad ir kokie būtų jo poreikiai, nei tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, tačiau priimant sprendimą ir nustatant vaiko išlaikymo dydį, šį principą teismas iš esmės pažeidė. Byloje nebuvo nustatyta, kokie yra dukters poreikiai, t. y. kokia per mėnesį suma išlaikymui yra reikalinga. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad pagal jos paskaičiavimą vaikui reikalinga išleisti kas mėnesį daugiau nei po 300 Eur, tačiau šios sumos nedetalizavo (kiek ir kam išleidžia).

5. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turėjo surinkti duomenis ne tik apie vaiko tėvų gaunamas pajamas, bet ir apie jų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, turi finansinių įsipareigojimų, yra neįgalus (iki 2029-11-23 jam nustatytas netektas darbingumas 60 proc.), atsakovui nustatyti specialūs poreikiai (dėl riboto judėjimo kompensuojamos specialiojo transporto išlaidos), todėl iš atsakovo gaunamų 238,50 Eur pajamų kas mėnesį (invalidumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija) jis neturi galimybės skirti 150,00 Eur dukters Smiltės išlaikymui, maksimaliai galėtų skirti 75,00 Eur.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo padidinimo. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-239-132/2006, bylos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, vadovaudamasis CPK 376 str. suteiktomis teisėmis, viršijo pareikštus reikalavimus, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją neįtraukė valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (CK 3.178 str. 1 d.), kurios dalyvavimas byloje būtinas, ne tik sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir sprendžiant klausimus dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl šiuo atveju ieškinyje kaip išvadą teikiančia institucija nesant įtrauktam Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, pirmosios instancijos teismas privalėjo tai padaryti savo iniciatyva (CPK 49 str. 3.), tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl procesinės teisės normų pažeidimo, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, ne pakeisdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, o išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisdamas iš naujo, tokiu būdu sudarė teisinę situaciją, kuomet išlaikymas iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui yra priteistas dvejais teismo sprendimais, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises, todėl turėtų būti pakeistas.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų, t. y. į bylą neįtraukus kaip išvadą teikiančios valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.