Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubaustas pagal ATPK 178 str. 3 d. 12 parų areštu, pagal ATPK 174 str. 10 parų areštu. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 12 parų arešto administracinė nuobauda

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2015-11-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-11-01 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, viešoje vietoje pasirodė girtas, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, keikėsi necenzūriniais žodžiais praeivių akivaizdoje, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kai jam jau du kartus per metus buvo paskirta administracinė nuobauda už tokius pat veiksmus. Tokie D. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 178 str. 3 d. ir 174 str.

Visų pirma, teismo 2015-11-13 nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 str. 3 d. už tai, kad viešoje vietoje pasirodė neblaivus. Pagal ATPK 178 str. atsakomybė atsiranda už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. 1. 4, 5) nurodyta, kad D. J. viešoje vietoje, būdamas girtas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet nenurodyta, kad dėl to buvo žeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog dėl jo pasirodymo viešoje vietoje neblaiviame stovyje buvo žeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, byloje nėra. Girto asmens pasirodymas viešoje vietoje, jeigu tuo neįžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 3 d., sudėties. Mano, kad tai suprato ir policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taip, nesant jokių faktinių duomenų, kad dėl jo pasirodymo neblaiviame stovyje viešoje vietoje buvo pažeistas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, protokole vis dėlto buvo įrašyta, kad jis buvo „viešoje vietoje girtas įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę“. Teismas savo ruožtu nepastebėjo, jog šio kaltinimo nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, o visų pirma 2015-11-13 nutarime pažymėjo, jog apelianto kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu. Kadangi teismas neturėjo jokių įrodymų, kad D. J. buvimas neblaivame stovyje įžeidinėjo žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 178 str. 3 d. turėjo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Nurodo, kad pagal ATPK 174 str. nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Policijos pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose (b. l. 4, 5) nėra jokių duomenų, kad dėl apelianto keikimosi necenzūriniais žodžiais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tokių duomenų nėra ir kitoje bylos medžiagoje. Todėl policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, be jokio pagrindo jame įrašė, jog D. J. „pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Tuo tarpu keikimasis viešoje vietoje be šių požymių nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties. Todėl teismas bylą pagal ATPK 174 str. taip pat turėjo nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Pažymi, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį pagal antstolio patvarkymą išskaičiuojamos anksčiau jam paskirtos baudos. Mano, kad antstolis galimai iš jo darbo užmokesčio gautus pinigus kaupia ir ne iš karto perveda į biudžetą, tačiau jis dėl to nekaltas. Šia prasme teismo konstatavimas, kad praeityje jam paskirtos baudos nesumokėtos, yra neteisingas ir sąlygojo, jog skundžiamu nutarimu jam buvo paskirta ne bauda, o areštas. Jeigu byla būtų nagrinėjama iš naujo, jis galėtų teismui pateikti įrodymus, kad baudos yra mokamos. Pagal ATPK 286 str. 2 d. nutarime, be kito, turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, tačiau apylinkės teismo nutarimas iš esmės nemotyvuotas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, visiškai neanalizuodamas įrodymų bei ATPK straipsniuose nustatytų kvalifikacijos požymių, 2015-11-13 nutarime trumpai konstatavo: „D. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens neblaivumo pažyma, ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie leidžia konstatuoti, kad D. J. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 str. 3 d. ir 174 str.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 286 str. 2 d. įtvirtintą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-985/2008, N3-443/2006), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą, kad paminėta teisė yra sudėtinė Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Laiko akivaizdžiu, kad ginčijamas apylinkės teismo nutarimas visiškai neatitinka ATPK 286 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, ir liudija apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. J. kaltu padarius ATPK 178 str. 3 d. ir 174 str. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliantas neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, bei nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. ATPK 272 str. 1 d. inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. inter alia nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 174 str., 178 str. 3 d. bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti ar būti atvesdintam į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat numatytas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT praktika bylose Nr. N444–1798/2007, Nr. N438-137/2008, Nr. N575-881/2009, Nr. N62-2169/2011, Nr. N62-5/2012).

Nagrinėjamu atveju byla turėjo būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau iš byloje esančio skundžiamo nutarimo (b. l. 14-15) matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo D. J. nedalyvaujant. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) yra nurodyta bylos nagrinėjimo data, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės (tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sveikatos problemų, matyti iš jo su skundu pateiktų medicininių dokumentų), išgėręs alkoholio jis visiškai neprisimena įvykių, kurie nutinka jam būnant neblaiviam, jis neprisimena nei paties įvykio, nei to, jog 2015-11-13 turėjo atvykti į teismą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus, teismas būtų ėmęsis priemonių pristatyti D. J. į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybes, ar D. J. iš tiesų padarė veikas, kurios atitinka ATPK 178 str. 3 d. ir 174 str. sudėtį. Pripažįstant D. J. kaltu padarius šiuos pažeidimus, skundžiamame nutarime apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu (administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens neblaivumo nustatymo pažyma), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas D. J., bet ir tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl žmogaus orumo ir visuomenės dorovės įžeidimo, bei viešosios tvarkos pažeidimo. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir galimai apie posėdį nežinant, dėl ko iš D. J. buvo atimta teisė būti išklausytam, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Be to, teisme neapklausus ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bet ir liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, lygiai kaip ir dėl administracinės nuobaudos rūšies parinkimo pagrįstumo. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, tokiu būdu suvaržydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pilnai neišsiaiškindamas reikšmingų bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.