- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1450-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10348-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pažeidė viešąją tvarką: 2024-03-17, apie 13.49 val., viešoje vietoje - šalia (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl menkavertės dingsties, tyčia, rankomis suėmė dviračiu važiuojantį P. R. už pečių, dėl ko nukentėjusiajam P. R. dėvint dviratininko šalmą nukritus ir galva trenkiantis į gatvę, nukentėjusiajam P. R. atsisėdus, tyčia, rankų kumščiais sudavė ne mažiau tris smūgius, t. y. vieną smūgį į šalmą, du smūgius į sprando sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. R. fizinį skausmą, sugadino svetimą, nukentėjusiajam P. R. priklausantį turtą: dviratininko šalmą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 112,00 eurų, dviratininko akinius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 88,95 eurų, dviračio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės pavarų perjungimo rankenėlę, kurios vertė 154,55 eurų, dviračio ašį, kurios vertė 65,00 eurų, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė turtinę 420,50 eurų žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2024 m. kovo 17 d. važiavo automobiliu link degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojamąja kelio dalimi dviračiu važiavo nukentėjusysis, nors šalia buvo dviračių takas. Tai sukėlė susirūpinimą, kad jis kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Jį apvažiavo ir nuvažiavo tolyn, sustojo aikštelėje prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu dviratininkas jau važiavo kitoje gatvės pusėje, dviratininkui pasakė, kad yra dviračių takas, kad ten važiuoti saugiau, o jis jam parodė vidurinį pirštą. Norėjo sužinoti, ką blogo dviratininkui padarė, kad šis jį įžeidė. Nuvažiavo iki sankryžos, pasistatė automobilį, matė kad ten stovėjo „trikojis“, buvo ir žmogus, kurį jį prižiūrėjo. Išlipo iš mašinos ir stovėdamas ant dviračių tako pabaigos laukė, kol atvažiuos dviratininkas, tai yra, nukentėjusysis, ketindamas paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Važiuodamas nukentėjusysis jį matė, nes jis stovėjo ir mojavo rankomis, šaukė, kad sustotų, bet nukentėjusysis nesustojo, dviračiu trenkėsi į jį, po ko abu nugriuvo ant žemės. Tuo metu negalvojo, kad imasi kažkokių drastiškų veiksmų, jis tik norėjo pasikalbėti, kodėl jam parodė vidurinį pirštą. Dviratininkui atvažiuojant nebuvo akivaizdu, kad jis nestos ir važiuos tiesiai į jį. Dviračio greitis buvo apie 10-15 km/val. Nugriuvus nukentėjusysis rankomis apkabino jo sprandą, abu stengėsi atsistoti. Jokių muštynių nebuvo. Abu atsistojo, atsistūmė vienas nuo kito ir tuo konfliktas baigėsi. Nukentėjusysis dar pasakė, kad jam bus blogai, ir paskambino policijai. Atvyko policijos pareigūnai, jį nusivedė į tarnybinę mašiną, viską surašė ir jį paleido. Pareiškimą rašyti atsisakė. Nejaučia savo kaltės. Jis norėjo pasielgti pilietiškai, norėjo tik paklausti, ką tokio blogo padarė, kad jam parodė vidurinį pirštą, darė viską, kad tik dviratininkas neatsitrenktų į jį, tačiau nespėjo pasitraukti. Mano, kad dviratininkas tyčia į jį trenkėsi, nes jį matė iš tolo, greičio nesulėtino, kaip važiavo, taip ir važiavo. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu nukentėjusysis pripažino, kad parodė vidurinį pirštą, kad nusprendė dviračio nestabdyti, važiuoti tiesiai, nes pamatė jo krauju pasruvusias akis, matė grėsmę. Galimybės sugriebti nukentėjusiajam už pečių neturėjo, galėjo tik nustumti nuo dviračio, tačiau to nepadarė. Abu griuvo dėl to, kad nukentėjusysis dviračiu trenkėsi į jį ir dėl to abu nugriuvo. Nukentėjusiojo nuo dviračio nenugriovė, smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik abu atsistoję vienas nuo kito atsistūmė. Kaltės nepripažįsta. Atvykę policijos pareigūnai matė, kad jo ranka nubrozdinta, klausė, ar reikalingi medikai, tačiau medikų pagalbos jis atsisakė. Įvykio vietoje policijos pareigūnai patikrino jo girtumą, buvo blaivus.
Nukentėjusysis P. R. parodė, jog 2024 m. kovo 17 d. dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo važiuojamąja kelio dalimi arčiau dešinio krašto. Kaltinamasis jį automobiliu aplenkė, jau lenkiant jis kaip ir „pergazavo“, o nuvažiavęs toliau sustojo autobusų stotelėje. Tuo metu jis dviračiu pervažiavo per gatvę ir važiavo šaligatviu, nes ten nėra dviračių tako, yra tik siauras šaligatvis. Važiuodamas šaligatviu, pamatė kaip kaltinamasis sustojo stotelėje, išlipo iš automobilio ir pradėjo rėkti ir mojuoti, tikrai tai nebuvo pilietiškas bandymas kažką pasakyti. Jis taip pat pasikarščiavo, kaltinamajam parodė vidurinį pirštą ir nuvažiavo. Tada kaltinamasis greitai sėdo į mašiną, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pasuko į kairę, link garažų, kur stovėjo „trikojis“ ir jį prižiūrintis automobilis. Ten kaltinamasis pasistatė automobilį ir sparčiu žingsniu pradėjo eiti link šaligatvio, kuriuo važiavo jis. Iki kaltinamojo buvo apie 50 metrų atstumas, šaligatvis siauras, matė, kad kaltinamasis piktas, kad konfliktas garantuotas, stengėsi jo išvengti, netgi šiek tiek išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, bandė išvengti smūgio, bet prasukant pro kaltinamąjį, šis puolė, suėmė už pečių ir nuvertė nuo dviračio. Gavosi taip, kad kaltinamajam jį verčiant, nugriuvo ir pats kaltinamasis. Abu nukrito ant kelio dangos, susikibo, kaltinamasis atsistojo pirmas, o jis dar sėdėjo ant žemės, tuomet kaltinamasis ranka pradėjo jį daužyti per galvą iš galo, pirmas smūgis buvo per šalmą, du smūgiai buvo per sprandą. Tada sučiupo kaltinamojo rankas, pasakė ramintis, sulaikė rankas, atsistojo. Dar žodžiais vienas kitam kažką pasakė, rėkė vienas ant kito. Kaltinamasis jį pavadino „prakaituotu kuiliu“. Po to pasakė kaltinamajam eiti į mašiną ir laukti policijos. Dar prie jų buvo sustojusi moteris, ji sakė, kad viską matė, sakė, kad jeigu reikės, paliudys, bet kol kalbėjo telefonu su policija, ji nuvažiavo. Grįžus namo jam skaudėjo sprandą, bijojo, kad nebūtų kas nors rimčiau sužalota, nes buvo turėjęs traumą, todėl nuvažiavo į ligoninę, kur jam sprandą peršvietė ir buvo nustatyta, kad yra sumušimas. Įvykio metu buvo apgadintas šalmas 112 eurų vertės, apgadinto šalmo naudoti jau negalima, buvo subraižyti akinių stikliukai, akinių vertė 89 eurai, dviračiui nulinko rankena, visas kraštas nusidrožė į asfaltą, kol kas nieko nekeitė, tos rankenėlės vertė 154 eurai, dviračio ašis irgi visa nubraižyta, jos vertė 65 eurai. Iš viso buvo padaryta 420,50 eurų žala. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo žalą priteisti. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Ant kaltinamojo tikrai tyčia nevažiavo, yra dviratininkas, sportuoja, supranta, kad jeigu tyčia važiuotų ant žmogaus, dviratininkas tikrai kristų smarkiau ir pasekmės būtų žymiai sunkesnės. Prie „trikojo“ matė žmogų, kuris stebėjo trikojį, o kai įvyko tas įvykis, ar tas žmogus buvo automobilyje, ar išlipęs, nematė. Važiuodamas nebandė kaltinamojo pagąsdinti, kad jis pasitrauktų nuo kelio. Kai kaltinamasis jį vertė nuo dviračio, tikriausiai pats neišlaikė pusiausvyros ir todėl abu krito. Dviračio greitis buvo 10-15 km/val., tai nėra taip lėtai, kad žmogaus neišmuštų iš pusiausvyros. Ant žemės ritosi abu, dviratis gulėjo ant žemės, ar kaltinamąjį buvo apkabinęs per kaklą, neatsimena, galėjo nuo jo gintis. Akistatos metu pareigūnei tikrai negalėjo nurodyti, kad į kaltinamąjį įvažiavo tyčia bijodamas jo smurto, tikrai tyčia į kaltinamąjį nevažiavo. Anksčiau yra turėjęs traumą, traumą turėjo su tuo pačiu dviračiu. Šalmas buvo naujas, pirktas jau po turėtos traumos. Šakę dėl apibraižymų techniškai galima naudoti. Ankstesnės traumos metu dviračio šakė buvo kita, ašis buvo pirkta neseniai, akiniai buvo pirkti gerokai prieš traumą, bet ankstesnės traumos metu buvo ne su jais, dabar akiniai nebenaudojami. Buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, kokius sumušimus parašė gydytojai, nežino, jis norėjo tik sužinoti, ar niekas nelūžę, gydytojai sakė, kad yra tik sumušimas, sakė, jog po kelių dienų praeis. Dėl įvykio patyrė stresą. Nemano, kad kaltinamąjį išprovokavo. Nors ir parodė vidurinį pirštą, tačiau dėl to taip elgtis nederėjo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, apie taikų ginčo sprendimą kalbos nebuvo. Pasiūlymo taikytis neprisimena, tačiau kadangi kaltinamasis kaltės nepripažįsta, negali būti ir taikymosi.
Liudytojas R. Č. parodė, jog prisimena 2024 m. kovo 17 d. įvykį (duomenys neskelbtini). gatvių sankryžoje. Dirba Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriuje, vykdo greičio kontrolę su prietaisu, vadinamu „trikoju“. Minėtą dieną buvo prie garažų ties (duomenys neskelbtini). gatvių sankryža, stebėjo greičio matavimo prietaisą. Ta vieta buvo jo darbo vieta. Stebėdamas „trikojį“ išgirdo, jog staiga užsuko mašina. Pamatė, kad iš kitos eismo juostos aplink salelę užsuko balta ar sidabrinė mašina, mašinos markės dabar neprisimena, ir užtvėrė priešpriešinę eismo juostą. Iš tos mašinos iššoko vyriškis. Pro tvoros tarpus buvo matyti, kad važiuoja dviratininkas. Vairuotojas, kuris iššoko iš mašinos, pribėgo prie dviratininko ir jį nugriovė, matė įvairius jų judesius ant žemės. Per vytelių tvorą matomumas nebuvo geras, viskas įvyko greitai, kaip viskas vyko smulkiai papasakoti negali, tačiau matė kaip dviratis nugriuvo ant žemės ir matė dviejų asmenų judesius. Tikrai taip nebuvo, kad dviratininkas į stovintį vairuotoją būtų tyčia atsitrenkęs.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės Ž. Ž. 2024-03-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-03-17 patruliuojant kartu su Šiaulių aps. VPK Šiaulių m. ir r. PK RS vyr. patruliu iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš kelias minutes automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos) vairuotojas važiuodamas gatve šūkavo ant pranešėjo, kuris važiavo dviračiu. Pranešėjui parodžius gestą, (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo, nuvertė pranešėją nuo dviračio ir sumušė. Abu laukia vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) degalinės. GMP atsisakė. Apie 13.53 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko P. R., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, šaligatviu, kai iš sustojime stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vyras, išgirdo kad ant P. R. kažką šaukia. P. R. tada parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą) minėtam vyrui ir nuvažiavo toliau. P. R. važiuodamas toliau pastebėjo, kad minėtas automobilis atvažiavo ir įsuko į įsukimą, tada iš jo išlipo vyras, kuris bėgo link P. R.. P. R., bandydamas išvengti susidūrimo, nusuko nuo šaligatvio ir pradėjo važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau minėtas vyriškis apkabino P. R., nuo važiuojančio dviračio jį numetė ir pradėjo mušti. Dviratis nedraustas. P. R. teigė, kad pareiškimą rašys per e-policiją. P. R. nesužalotas. Pabendravus su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. S. šis teigė, kad stovėjo autobusų stotelėje su savo automobiliu (duomenys neskelbtini)valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs parūkyti, ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja dviratininkas važiuojamąja kelio danga. S. S. pasakė dviratininkui „yra dviračių takeliai“, tada dviratininkas nepatenkintas pasakyta fraze parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą) ir nuvažiavo. A. S. pavažiavo į priekį ir sustojo įvažiavime bei laukė atvažiuojančio dviratininko, kad galėtų pasiaiškinti dėl nepadoraus parodyto gesto. A. S. teigė, kad dviratininkas nesustojo, ko pasekoje įvažiavo į jį ir abu krito ant žemės, tada abu atsistojo ir pradėjo žodiškai konfliktuoti, po konflikto dviratininkas iškvietė policiją. Įvykį matęs R. Č. paaiškino, kad saugodamas kilnojamąjį greičio matuoklį adresu (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje pastebėjo, kad baltos spalvos (duomenys neskelbtini) įsuko į įvažiavimą, kur buvo R. Č., iš sustojusio (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis, išbėgo prie sankryžos ir nugriovė važiuojamąja kelio dalimi važiavusį dviratininką. Minėtas vyriškis nugriovė dviratininką, pradėjo stumdytis, kilnoti rankas, tai pamatęs R. Č. informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją. Dviratis buvo nugriautas, kol dviratis dar važiavo. GMP niekam nereikėjo. Filmuota body. (1 t., b. l. 14-16).
2024-03-17 Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokole užfiksuoti pareiškėjo P. R. parodymai, kuriuose nurodoma, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve agresyviai aplenkė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilis. Toliau pavažiavęs automobilis sustojo ir išlipęs vairuotojas rėkė kažką apie šaligatvį bei mojavo įvairius gestus. Tuomet jau važiavo šaligatviu. Jam atsakė rankos gestu ir nepristabdęs nuvažiavo toliau. Tuomet vairuotojas pavažiavo dar toliau ir išlipo iš automobilio. Bandė išvengti susidūrimo ir išvažiavo į kelią. Vairuotojas puolė ant jo, apkabinęs numetė nuo dviračio ir pradėjo smūgiuoti į galvą/šalmą. Krito ant sprando. Prieš 5 mėnesius buvo lūžęs pirmasis stuburo slankstelis. Kol kas jaučia tik patempimo/sumušimo skausmą, jei negerės, kreipsis į gydymo įstaigą. Kiek pavyko apkabino jo rankas ir laikė kol aprimo. Atsistojus lindo prie jo, rėkė ir grasino. Paskambino 112. Pareigūnai greitai sureagavo, atvykę surašė kaip eismo įvykį ir nurodė užpildyti e-policijai užpuolimą. Įvykio data ir laikas – 2024-03-17 14.45 val. Sužalojimai nepadaryti, bet sukeltas fizinis skausmas, sumuštas sprandas, trenkė tris kartus į galvą. Nubrozdintas dviratis, sugadintas šalmas, pavarų stabdžių perjungimo rankenos. Turtinė žala 500 eurų, neturtinė žala 1000 eurų. (1 t., b. l. 23-30).
2024-03-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, apžiūra. Apžiūra atlikta nuo 2024-03-17 14.00 val. iki 2024-03-17 14.25 val. Protokole nurodyta, jog atvykus nurodytu adresu yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kuri turi pėsčiųjų perėją su saugumo salele. Kelias yra keturių eismo juostų po dvi iš abiejų pusių. Priešais S. D. ir S. G. gatvę kitoje kelio pusėje yra keliukas, kurio dešinėje pusėje yra keletas medžių, prie vieno iš jų yra atremtas dviratis juodos spalvos metaliniu rėmu, ant dviračio yra matomi defektai, t. y. ant pavarų bei stabdžių rankenos matomi įbrėžimai, dešinė vairo rankena nusukta, galinė kairės pusės dviračio rato ašis palinkusi. Įvykio vietoje taip pat yra dviratininko šalmas, baltos spalvos, plastikinis, ant jo viršutinės dalies matosi įskilimas, įlenkimas. Vaizdo stebėjimo kamerų nematoma. Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 31-41).
2024-04-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Garso įrašas užfiksuotas 2024-03-17 apie 13.45 val. Garso įraše girdima kaip asmuo, prisistatęs P. R., pranešė, kad reikalinga pagalba, nes ką tik jį važiuojantį dviračiu užpuolė automobilio vairuotojas, nuvertė nuo dviračio, smūgiavo; buvo užpultas (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie degalinės. Vairuotojas ant jo rėkavo, dėl to jis vairuotojui parodė gestą ir vairuotojas sustojęs jį numetė nuo dviračio ir užpuolė. (1 t., b. l. 11-13).
2024-05-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis P. R. pateikė dviratininko šalmą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 112,00 eurų, dviratininko akinius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 88,95 eurų, dviratį „(duomenys neskelbtini)“, dviračio detalių įsigijimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 52-55).
2024-05-23 apžiūros protokole užfiksuota pateiktų daiktų: dviratininko šalmo, akinių, dviračio apžiūra. Protokole nurodyta, kad: 1) apžiūrint dviratį „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad dviratis vyriškas, juodos spalvos, matomi dviračio apgadinimai: dešinės pusės pavarų perjungimo rankenėlėje, dviračio ašies; apgadinimai panašūs į nubrozdinimus, pažeistos detalių medžiagos; 2) apžiūrint dviratininko šalmą matyti, jog šalmas yra baltos ir juodos spalvos, šalmo šonuose užrašyta juodomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“, kairėje šalmo pusėje užklijuoti du lipdukai: „Mips“ ir „Made in Germany“, vidinė šalmo dalis yra juodos spalvos su užsegimu, šalmas naudotas, nes yra naudojimo žymių - maži nubraižymai, apžiūrimo šalmo ilgis 28 cm, plotis 21 cm, šalmo vidinėje dalyje matomi apsaugos įtrūkimai, ant šalmo išorės matoma 2 cm dydžio įdauža; 3) apžiūrint dviratininko akinius matyti, jog akinių rėmelis yra juodos spalvos su užrašu per vidurį „(duomenys neskelbtini)“, akinių rėmelio kojelės yra juodos spalvos su užrašu ant abiejų šonų „(duomenys neskelbtini)“, vidinėje dešinėje akinių kojelės dalyje užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, kairėje pusėje „(duomenys neskelbtini)“, akinių išorinis stiklas oranžinės/geltonos spalvos, vidinis - juodos spalvos, akinių stiklas subraižytas, akinių vidinė juoda, guminė noselė nulenkta, akinių ilgis yra14 cm, plotis 16 cm. Daiktai nufotografuoti, matuoti. (1 t., b. l. 56-68).
2024-06-18 tyrėjos nutarimu dviratis „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas nukentėjusiajam P. R.. (1 t., b. l. 69-73).
Iš 2024-07-03 nutarimo dėl daiktinių įrodymų laikymo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo saugoti matyti, kad nukentėjusiojo P. R. pateiktas dviratininko šalmas ir akiniai pagal 2024-09-05 Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą. (1 t., b. l. 74-75, 76).
Iš 2024-08-06 akistatos tarp įtariamojo A. S. ir nukentėjusiojo P. R. protokolo matyti, jog nukentėjusysis P. R. teigė, kad A. S. nuvertė jį nuo dviračio, nugriuvus sudavė 2-3 smūgius į galvą ir sprandą, vadino „prakaituotu kuiliu“, o įtariamasis A. S. teigė, kad nuo dviračio nukentėjusiojo nenuvertė, pats nukentėjusysis į jį įvažiavo, dėl ko ant žemės krito abu, smūgių nukentėjusiajam nesudavė. (1 t., b. l. 132-136).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, P. R. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta; VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024-03-17 P. R. nustatytas kaklo sąnarių raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais; nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. (1 t., b. l. 85).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis A. S. kaltę neigia, nurodydamas, jog jis smurto prieš nukentėjusįjį P. R. nenaudojo, pats nukentėjusysis važiuodamas dviračiu į jį atsitrenkė ir nugriuvo, tačiau šiuos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo P. R. parodymai, jog kaltinamasis A. S., sustojęs stotelėje ir išlipęs iš automobilio ant jo šaukė, po to sustojęs prie sankryžos jį, tuo metu važiuojantį šaligatviu, stabdė, šaukė ant jo, reikalavo sustoti, jam nestojant ir bandant apvažiuoti kaltinamąjį, šis nugriovė jį nuo dviračio, apgadindamas dviratį, bei sėdinčiam ant žemės sudavė smūgius į galvą ir sprandą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jis yra sportininkas ir supranta, kad atsitrenkus į kliūtį – šiuo atveju stovintį žmogų, bet kokiu atveju griūtų ir pasekmės būtų sunkios, todėl niekaip negalėjo važiuoti į žmogų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo R. Č. parodymai, jog kaltinamasis A. S. bėgo link važiuojančio dviračiu nukentėjusiojo P. R. ir jį nugriovė nuo dviračio, po to matė abiejų asmenų rankų mostus, pats nukentėjusysis neatsitrenkė į stovintį ant šaligatvio kaltinamąjį. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes jis tvirtino pranešdamas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui, policijos pareigūnams, rašydamas pareiškimą, kreipdamasis į gydymo įstaigą, tą patį tvirtino ir akistatos su kaltinamuoju A. S. metu. Netikėti nukentėjusiojo P. R. parodymais teismas neturi pagrindo, todėl jais vadovaujasi, o kaltinamojo A. S. parodymus laiko jo pasirinkta gynybine pozicija. Nors nukentėjusysis P. R., reaguodamas į netinkamus kaltinamojo A. S. veiksmus – šūkavimą, nurodinėjimus, parodė kaltinamajam nepadorų gestą, teismas pripažįsta, jog šis veiksmas nebuvo tokios svarbos, kad į tai būtų reikėję panaudoti fizinį smurtą.
Kaltinamasis A. S. 2024-03-17, apie 13.49 val., viešoje vietoje - šalia (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl menkavertės dingsties, tyčia, rankomis suėmė dviračiu važiuojantį P. R. už pečių, dėl ko nukentėjusysis P. R. su dviračiu nugriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į žemę, po to nukentėjusiajam P. R. atsisėdus, tyčia, rankų kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių, t. y. vieną smūgį į šalmą, du smūgius į sprando sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. R. fizinį skausmą, sugadino svetimą, nukentėjusiajam P. R. priklausantį turtą, padarė jam turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinamasis A. S. pažeidė viešąją tvarką – įvykį matė pašaliniai asmenys, buvo sustojęs pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotoja reaguodama į įvykį, ketino padėti, į įvykio vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 147-150), buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151-153). Kaltinamasis dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. S. skirtina bausmė - bauda.
Kaltinamajam A. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.137-141), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusysis P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 420,50 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prie ieškinio pridėjo įsigytų dviračio detalių sąskaitos, dviratininko akinių įsigijimo pasiūlymo, apgadintos dviračio ašies įsigijimo pasiūlymo, PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, išrašą iš medicininių dokumentų. (1 t., b. l. 26, 91-100).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.
Nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys tenkintinas.
Dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo A. S. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas, patirta žala patvirtinta pateiktais dokumentais. Nukentėjusysis P. R. patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, patyrė nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Todėl nukentėjusiojo P. R. ieškinys pagrįstas, jam priteistinos prašomos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro S. D. 2024-08-27 nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo P. R. pareikštą ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. turtui: piniginėms lėšoms 1020,50 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam disponuoti iki 446 eurų suma kiekvieną mėnesį. (1 t., b. l. 142-146). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam P. R. atlyginimo.
Daiktiniai įrodymai: 1) dviratis „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas saugojimui nukentėjusiajam P. R. (1 t., b. l. 69-73), paliktinas neribotam nukentėjusiojo P. R. disponavimui; 2) dviratininko šalmas ir akiniai, pagal 2024-09-05 Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 74-75, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip sugadinti menkaverčiai daiktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra, 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Baudą A. S. įpareigoti sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo P. R. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajam P. R. 420,50 Eur turtinei žalai ir 600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1020,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų 50 centų).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro S. D. 2024-08-27 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. turtui: piniginėms lėšoms 1020,50 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam disponuoti iki 446 eurų suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki žalos nukentėjusiajam P. R. atlyginimo.
Daiktinius įrodymus: 1) dviratį „(duomenys neskelbtini)“ palikti neribotam nukentėjusiojo P. R. disponavimui; 2) dviratininko šalmą ir akinius, pagal 2024-09-05 Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) perduotus saugoti į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti A. S., kad baudą privaloma sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB banke, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Išaiškinti A. S., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai; jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą, teismas ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.