Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už 2019-06-09 fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2019-06-12 skausmo sukėlimą šeimos nariui) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, R. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-06-12 11.30 val. iki 2019-06-13 13.15 val., t. y. 2 paros ir laikoma, kad atliktos dvi laisvės atėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. R. V. nuteistas už tai, kad jis smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2019 m. birželio 9 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, savo šeimos narį – sugyventinę K. K., prirėmęs prie krosnies suėmęs abejomis rankomis smaugė nukentėjusiosios kaklą, tuo sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą kaklo srityje.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 12 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, pastūmė savo šeimos narį – sugyventinę K. K., dėl ko ji griūdama atsitrenkė galvą į grindis, po to tęsdamas nusikalstamą veiką suėmęs viena ranka smaugė nukentėjusiosios kaklą bei kita ranka spaudė jai kairę ranką, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. K. sukėlė fizinį skausmą galvos, kaklo, kairės rankos srityse.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. V. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė.

8. R. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Nuteistasis nevedęs, bet gyvena faktinėje santuokoje su K. K., kurios atžvilgiu ir smurtavo. R. V. dirba – vykdo individualią veiklą – dirba (duomenys neskelbtini) miške. Iš bylos matyti, kad nuteistasis baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, taip pat yra teistas – 6 kartus, tarp jų ir už smurtavimą artimoje aplinkoje, t. y. ne tik tos pačios sugyventinės K. K. atžvilgiu, bet ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. V. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos pusei metu po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę taip pat už smurtavimą artimoje aplinkoje. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau nuteistajam taikytomis bausmėmis – viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu, taip pat taikytu paleidimu iš pataisos namų anksčiau termino, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

10. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad R. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Taip pat apylinkės teismas iš dalies sudėdamas nuteistajam paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. V. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

11. Nuteistasis skunde teigia, kad jis išlaiko šeimą – septynis mažamečius vaikus. Tokį nuteistojo teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Be to, nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl to taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo.

12. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

13. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad R. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. V. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes per dvejus metus jis net 4 kartus buvo teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje – tos pačios sugyventinės K. K. bei jos mažamečių vaikų atžvilgiu, be to, jis naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos pusmečiui po to, kai realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad R. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. R. V. atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio.