- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-654-557/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- E. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios E. J. įgaliotojo atstovo adv. H. Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto trečiajame policijos komisariate 2007-12-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01225-07 pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo pagal E. J. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 1998-01-30 su pardavėjais R. V. ir R. V. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kuri nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, o 2007-05-30 minėtą butą R. V. su R. V. pardavė antrą kartą.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-08-13 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-01225-07 dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. nutraukė, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodė, jog bylos duomenimis buvo nustatyta, kad butas, dėl kurio buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, iš tikrųjų jau buvo parduotas, tačiau nukentėjusioji E. J. šios sutarties per tris mėnesius neįregistravo žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, todėl R. V. ir R. V. manė, jog jie yra teisėti buto savininkai. Tai, jog R. V. bei V. V. pasirašant naują buto pirkimo – pardavimo sutartį, nutylėjo, kad butas buvo ankščiau parduotas, negali būti laikoma esmine apgaule, t. y. naujojo pirkėjo D. B. suklaidinimu, iš esmės paveikusiu jo apsisprendimą, nes pateikti dokumentai patvirtino, kad butas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Todėl prokurorė konstatavo, kad įtariamųjų veiksmai pripažintini ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus pretenzijas, gali kilti tik civilinė atsakomybė. Nutarimu taip pat nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo, kadangi R. V. padaryta veika atitinka privataus kaltinimo bylos požymius. Šį prokurorės nutarimą nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas apskundė aukštesniajam prokurorui.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-09-01 nutarimu atmetė nukentėjusiosios atstovo skundą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų parduoti butą, kada iš jų buvo pradėtas išieškojimo procesas dėl įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus šiame bute 2006 m., t. y. praėjus 8 m. nuo buto pardavimo E. J. . 1998-01-30 notarinės sutarties duomenimis nustatyta, kad R. V. ir R. V. už 42000 Lt pardavė, o E. J. nupirko butą, (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turi būti užregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filiale, o jos neužregistravus – negalioja, todėl pati E. J. , neįregistruodama sandorio registre, elgėsi nerūpestingai ir lengvabūdiškai, taip sudarydama sąlygas už banko suteiktą paskolą D. B. įsigyti šį butą. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-09-15 nutartimi netenkino nukentėjusiosios atstovo skundo motyvuodama tuo, kad esminio sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymio, skiriančio jį nuo civilinio delikto, šioje byloje nėra. Nurodė, kad civilinės sutarties pagrindu tarp E. J. bei sutuoktinių (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad E. J. neįregistravo buto pirkimo - pardavimo sutarties atitinkamame registre, dėl ko registre liko neatspindėtas įvykęs juridinis faktas ir dėl to buvo sudaryta galimybė minėtą butą parduoti D. B. . Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad E. J. galimybės ginti jos galimai pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis sumenko dėl sąmoningų sutuoktinių (duomenys neskelbtini) bei V. V. veiksmų. Teismas pažymėjo, kad baudžiamasis persekiojimas negali būti priemone spręsti civilinius teisinius santykius, o baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą. Todėl prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-01225-07 yra teisėti ir pagrįsti, o ginčas spręstinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-15 nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-09-01 ir prokurorės 2010-08-13 nutarimus panaikinti. Nurodo, kad teismas iš esmės remėsi deklaratyviais argumentais, nesiedamas jų nei su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nei su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Mano, jog prokurorai, nutraukę ikiteisminį tyrimą, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs skundą, neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant iš įtariamųjų apklausų duomenų, jie visi žinojo apie tai, kad butas yra perleistas E. J. ir apie šią aplinkybę tyčia nutylėjo, taip pat apie pakartotinį buto pardavimą neįspėjo ir E. J. . Be to, įtariamasis R. V. patvirtino, kad pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį su D. B. notaras klausė, ar parduodamas butas nėra perleistas kitiems asmenims, tačiau nei vienas iš įtariamųjų apie buto perleidimą notarui ir buto pirkėjui nepranešė. Mano, kad teismas neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, nes tarp E. J. ir įtariamųjų nėra jokio ginčo dėl buto neįregistravimo, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad įtariamieji, žinodami apie buto pardavimą E. J. , nutylėjo šią aplinkybę ir pakartotinai pardavė butą kitam asmeniui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą tam tikrų aplinkybių nutylėjimas taip pat yra laikomas apgaule, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl įtariamųjų nutylėjimas apie ankstesnį buto pardavimą E. J. nelaikomas apgaule. Šiuo atveju dėl nesąžiningų ir neteisėtų įtariamųjų veiksmų nukentėjusioji E. J. neteko teisių į įsigytą butą, už kurį sumokėjo R. V. ir R. V. didelę pinigų sumą, ilgą laiką negalėjo naudotis ne tik jos įsigytu turtu, bet ir pinigais, kurie buvo sumokėti už šį turtą. Todėl mano, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad įtariamieji sukūrė situaciją, dėl kurios pažeistų E. J. teisių gynyba civilinio proceso tvarka yra ypač apsunkinta – galimybes apginti pažeistas nukentėjusiosios teises civiline tvarka gerokai sumenkino ir tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šiuo metu yra apsunkintas hipoteka. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi 2 metus 8 mėnesius, per tą laiką prokurorai nepriėjo išvados, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, vienok skundžiamais nutarimais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas minimu pagrindu, nors jokios naujos aplinkybės, pagrindžiančios šio pagrindo buvimą, nebuvo nustatytos.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties tarp pardavėjų R. V. ir R. V. bei pirkėjo E. J. sudarymo metu galiojusio senojo Civilinio kodekso 58 str. 1 d., 255 str. nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia. Kaip nustatyta nukentėjusiosios E. J. parodymais ir byloje sukauptais dokumentais, E. J. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties turto registravimo įstaigoje neįregistravo. Tuo būdu įtariamųjų R. V. , R. V. ir V. V. nurodyta aplinkybė, jog pasikonsultavę su teisininkais, o taip pat pabendravę su antstoliu, išieškojusiu iš (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už minimam butui teiktus komunalinius patarnavimus jie buvo įsitikinę, kad E. J. neįvykdžius pareigos įregistruoti buto pirkimo – pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) tebėra teisėti buto savininkai, byloje sukauptais duomenimis nėra paneigta. Šį įtariamųjų aiškinimą patvirtina ir byloje esančiais dokumentais patvirtinta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu V. V. bandė įvykdyti (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio senojo Civilinio kodekso 47 str. 2 d., 58 str. 4 d. reikalavimus ir grąžinti nukentėjusiajai pinigus, gautus pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau pastaroji atsisakė siūlomus pinigus priimti. Minimų aplinkybių kontekste prokurorė, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, ir nukentėjusiosios atstovo skundus nagrinėję aukštesnysis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėja padarė pagrįstas ir išsamiai argumentuotas išvadas, jog įtariamųjų veiksmuose nenustatytas būtinas BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – tyčia apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę ar išvengti turtinės prievolės, iš ko seka, kad įtariamųjų veiksmai perleidžiant butą D. B. neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, ir nukentėjusiosios turtinės pretenzijos įtariamiesiems turi būti nagrinėjamos civilinio proceso tvarka (dalyje dėl svetimo turto sunaikinimo R. V. atžvilgiu galimas baudžiamasis procesas privataus kaltinimo tvarka). Nukentėjusiosios atstovo skundo aukštesniajam teismui argumentai šių išvadų nepaneigia. Pažymėtina, kad procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo paprastai yra priimamas, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl skundo argumentas, jog pradedant ikiteisminį tyrimą bei ankstesnėse tyrimo stadijose BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta baudžiamąjį procesą daranti negalimu aplinkybė nebuvo nustatyta, neduoda pagrindo abejoti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumu ir teisėtumu vien dėl to, kad šis nutarimas buvo priimtas po ilgą laiką trukusio ikiteisminio tyrimo. Remiantis išdėstytu, naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį bei prokurorų nutarimus skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios E. J. įgaliotojo atstovo adv. H. Mackevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.